Tiesa, didžiulei skulptūrai su pjedestalu parinko netikėtą vietą Ramybės parke – buvusiose senosiose kapinėse. Gyventojai pyksta ir tvirtina, kad vieta visiškai netinkama, o ir pats kunigaikštis su Kaunu mažai susijęs.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Kaunas ruošiasi statyti paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Jis bus 8 metrų bronzinė skulptūra su pjedestalu. Paminklas jau liejamas Ukrainoje, nors jokio konkurso nebuvo. Esą ir nereikia, ši skulptūra mecenato dovana.
„Tai yra dovana miestui ir dovanotam arkliui į akis nežiūri“, – sako projekto vadovas Kęstutis Mikšys.
„Belieka ją (skulptūrą – aut. past.) pastatyti, tai šitas principas yra negerai, o jei dar bakstelėta į šitą konkrečią vietą – tai yra du kartus negerai“, – teigia architektas Edmundas Benetis.
Kaune panašiai pastatytas ir obeliskas policijai. Tiesa, dėl jo kilo audringos diskusijos, o dėl Aleksandro Jogailaičio skulptūros į viešą projekto svarstymą atėjo vos du kauniečiai, iki tol tvyrojo tyla.
„Buvo laikas skirtas diskusijai, buvo paskelbtas adresas, kur rašyti pasiūlymus, klausimus, nei vieno klausimo nebuvo gauta“, – tikina K. Mikšys.
Nesupranta, kodėl paminklas būtent šiam kunigaikščiui
O kam rūpi – klausia, kodėl būtent Aleksandro Jogailaičio, kuris su Kaunu mažai siejamas, atminimą norima įamžinti. Jis laikomas Panevėžio įkūrėju, palaidotas Vilniuje.
„Jis Kaune buvo du kartus, jis nemokėjo lietuviškai. Jis į Fredą atsiuntė kažkokį vokietį pinigų kalėją, tai kokią žinutę jis neša?“ – klausia kaunietė Edita Šatienė.
Mecenatas Pranas Kiznis irgi aiškiai nepasako, kodėl šio viduramžių valdovo skulptūrą sumanė dovanoti būtent Kaunui.
„Kad naujoji karta neužmirštų savo praeities, iš kur kilę ir kas esą. Turbūt mažai kas žino, kad Lietuvos statutas buvo jau Aleksandro laikais rašytiniam variante suformuotas“, – sako P. Kiznis.
Ir siūlo apie kitus Aleksandro Jogailaičio nuopelnus miestui klausti istorikų.
„Patvirtino savo tėvo duotas teises, taip plėtodamas miestiečių luomą, o Kauno katedrai privilegijas patvirtino, tai mietas tuo metu yra ant bangos savo – tai paminėti valstybės valdovą, kai miestas yra savo ekonominiame pakilime – tai nėra blogai“, – atsakė istorikas Simonas Jazavita.
Klausimas, ar ir Ramybės parkas – tinkama vieta, kurią internetinėje apklausoje esą išrinko patys kauniečiai.
„Nesu tikras, kad toks monumentų vietų parinkimas gyventojų apklausos būdu, yra veiksmingas kelias, tą turėtų daryt specialistai profesionalai, architektai, urbanistai, istorikai“, – sako architektas E. Benetis.
Sąsajos su V. Matijošaičiu
Anksčiau ten veikė senosios miesto kapinės. Erdvėje gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolių. Kapines sovietų valdžia uždarė po 1956-ųjų revoliucijos Vengrijoje, kai šioje erdvėje Kaune irgi kilo masinis protestas.
Žmonės stebisi, kodėl Kaunas taip lengvai priėmė šią dovaną. Pasikapstę interneto platybėse gyventojai sako pastebėję įtartinų sutapimų, kad mecenato Kiznio įsteigta įmonė tiekia pakuotes Kauno mero verslų gaminamai produkcijai.
„Aš ieškojau, kas tas mecenatas, nes apie jį daug nežinojau, pažiūrėjau „Lietpak“ įmonė ir pirma nuotrauka ir man šviečia „Viči“. Man tos pakuotės ir krabų lazdelės labai susišaukė“, – tikina E. Šatienė.
Kiznis bet kokias sąsajas neigia.
„Net nesuprantu, kaip tą galima būtų įžiūrėti. Kažkas dirbtina, kažkam to reikia, kad pakenktų, kad sudarytų nepatogumų nereikalingų“, – ginasi P. Kiznis.
Paminklo atidengimo data kol kas neįvardijama.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
