paminklas

Sekmadienį aptikta, kad Antakalnio kapinėse Vilniuje išniekintas paminklas vaikų poetui, buvusiam sovietų valstybės saugumo (MGB) bendradarbiui Kostui Kubilinskui. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 13 val. Vilniuje, Karių kapų gatvėje, Antakalnio kapinėse, pastebėta, kad paminklas išpaišytas raudonais dažais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras K. Kubilinsko pavardę skelbė paviešintame slaptų sovietų saugumo bendradarbių sąraše.

Ketvirtadienio rytą pastebėta, kad iš savo pirminės vietos buvo išjudintas ir į kelkraštį patrauktas apie 1975 m. Klaipėdos mieste, Rimkų g. pabaigoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šiose apylinkėse žuvusiam raudonarmiečiui Jefimui Belinskiui.

Raseiniuose pirmadienį nukeliami sovietiniai paminklai, socialiniame tinkle pranešė Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. „Balvonai palieka Raseinius. Šiandien toks pat likimas laukia ir kitų balvonų, esančių mūsų rajone!“, – feisbuke paskelbė meras.  Raseinių savivaldybės taryba gegužės 19 dieną pritarė sovietinių paminklų rajone demontavimui.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius atmetė Rusijos reikalavimą sumokėti kompensaciją Rusijai už nugriautą sovietinį paminklą. „Klasiko žodžiais tariant: „Jie gaus ne kompensaciją, o negyvo asilo ausis“. Rusija teigė, kad reikalaus kompensacijos iš Latvijos už okupantų paminklo nugriovimą“, – „Twitter“ rašė ministras. Išsireiškimas apie „negyvas asilo ausis“, pasak „The Baltic Times“, jau yra girdėtas.

Pasvalio rajone planuojama nugriauti tris Raudonosios armijos kariams skirtus paminklus. Dėl to sprendimą gegužės pabaigoje ketina priimti savivaldybės taryba. „Geriau, kad būtų sutarimas. (...) Taryboje apkalbėsime ir padarysime tvarką“, – BNS sakė savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Pagal parengtą savivaldybės tarybos nutarimo projektą, ketinama griauti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose esančius paminklus Joniškėlio, Vaškų ir Pušaloto miesteliuose.

Neringoje stūksojęs sovietinis paminklas buvo uždengtas.  Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Neringa“ pranešė vietos gyventojas.  „Pabodus laukti kol Neringos sprendimų priėmėjai krūpčiodami vietoje galiausiai imsis sovietinio palikimo naikinimo klausimo, veiksmų ėmėmės patys. Užteks žiūrėti į nepageidaujamas sovietinio „išlaisvintojo“ akis. Slava Ukraini!“ – rašo vietos gyventojas.

Vilkaviškio rajone Ukrainos vėliavos spalva nudažytas paminklas sovietų kariams. Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienio vakarą, po 18 val., pastebėta, kad Žaliosios kaime geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažytas paminklas ir atminimo lentelė, skirta žuvusiems sovietų kariams atminti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Lietuvoje vis dar daug likusių sovietinių memorialų kapinėse, kuriose palaidoti II pasaulinio kare žuvę kariai. Dabartiniai įvykiai dar labiau paskatino daug metų besitęsiančias diskusijas, ką daryti su karių statulomis, patrankomis ar teisybės neatitinkančiais užrašais ant memorialinių lentų. Raginama naikinti jų apsaugą, kad būtų galima tokius paminklus nukelti. Keliose vietose tokie memorialai išdažyti Ukrainos vėliavos spalvomis.

Kėdainių ir Anykščių rajonuose savaitgalį pastebėti dažais apipilti sovietinių karių paminklai. Anot Policijos departamento, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, geltonos ir raudonos spalvos dažais apipiltas kario paminklas, skirtas Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kautynėse su Vokietijos kariuomene, atminimui.  Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažyta sovietinio kario skulptūra.  Įvykiai tiriami.

Klaipėdos valdžia trečiadienį paskelbė sieksianti iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, tačiau pripažįsta, jog tai nebus trumpas procesas. „Turbūt nekyla abejonės, kad tuo keliu tikrai bus einama. (...) Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas – ir ne vienas, iškeliavo patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą kaip ir turbūt visą Lietuvą“, – žurnalistams sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šią savaitę Biržų miesto centre automobilyje sėdėjęs vyras buvo pritrenktas pamatyto vaizdo. Jis pastebėjo, kad šalia senojo Birutės paminklo renkasi į valkatas panašios žmogystos, kurios toje vietoje ėmė tenkinti lytinę aistrą. Atėjo du vyrai ir dvi moterys. Viena moteris nudrožė į netoliese esančią alkoholio parduotuvę, o kita ėmėsi meilės reikalų. Tai vyko šviesiu paros metu, kai aplinkui vaikšto daug žmonių.

Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė. „Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė. Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.

„Napoli“ klubas prieš sekmadienio rungtynes su Romos „Lazio“ pagerbė prieš metus mirusią klubo legendą argentinietį Diego Maradoną. Iškilmingoje ceremonijoje buvo atidengta speciali D.Maradonos statula, o sveikinimo kalbą tarė pats Pele. „Jūs žinote, kaip mylėjau ir gerbiau Maradoną. Dabar visiems noriu pasakyti, kad mes niekada negalime pamiršti šio didžio žaidėjo. Man jis buvo draugas.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija piktinasi Vilniaus savivaldybės sprendimu nutraukti meninę akciją, kurios metu dabar jau nukeltas sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas buvo apklijuotas dirbtinėmis samanomis.  Kaip BNS sakė AICA Lietuvos sekcijos prezidentė, Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, kreipimąsi palaikė visi asociacijos skyriaus nariai.

Kultūros ministras Simonas Kairys sveikina sovietų veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklo nukėlimą, mato galimybes jį eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. „Ta perspektyva, kalbant apie Nacionalinį muziejų, yra reali, savivaldybė yra susitarusi. Tik akivaizdu, kad tokie procesai nevyksta jau rytoj, viskas ateis savo laiku. Savivaldybę tiesiog reikia pasveikinti, kad nepabijojo imtis ryžtingų veiksmų“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Vilniuje penktadienį bus nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo paminklas sostinėje nukeliamas ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, kad darbus atliks savivaldybės įmonė „Grinda“, teritorija bus aptverta dėl aplinkinių saugumo, taip pat į galimas provokacijas bus pasirengę reaguoti savivaldybės ir policijos pareigūnai.

Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos sostinėje esantis paminklas bus nukeltas penktadienį. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. „Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.

Aistros dėl Petro Cvirkos paminklo vis labiau kunkuliuoja. Į menininkių ir savivaldybės konfliktą prie paminklo turėjo įsikišti net policija. Samanomis Cvirką padengusioms menininkėms policija liepė šias nuimti ir išmontuoti apie paminklą pastatytus pastolius. Menininkės sako, kad leidimą renginiui savivaldybė davė, tad tai, kas dabar vyksta yra cenzūra ir meno kūrinio išniekinimas. Savivaldybė atkerta, kad tai tiesiog menininkių manipuliacija.

Sostinėje dvi menininkės, vykdydamos meninę akciją, dirbtinėmis samanomis padengė Petro Cvirkos paminklą, Vilniaus savivaldybė teigia jokio leidimo performansui nedavusi. Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Vilniaus miesto politikai nusprendė nukelti Petro Cvirkos paminklą. Vilniečiai jau nerimauja, kas bus jo vietoje. Ar neatsiras kokie tūkstančius eurų kainuojantys surūdijusio metalo karkasai, kokie erzina miestiečius ant Žaliojo tilto pastatyti vietoje buvusių sovietinių skulptūrų. Kol kas meras žada jokių naujų stabų nestatyti, o štai Artūras Zuokas siūlo Cvirkos paminklą perpjauti pusiau ir palikti tik biustą.

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Savo ruožtu savivaldybės Administracija parengs planą dėl skvero laikinosios vizijos ir įtraukdama ekspertus tęs diskusijas su visuomene dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo. „Dar savivaldos rinkimų metu įsipareigojome vilniečiams desovietizuoti miesto erdves.

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad paminklas artimiausiu metu turėtų būti nukeltas. „Šis paminklas daugiau šiame skvere turėtų nebestovėti“, – teigė V. Benkunskas.

Paveldosaugininkai antradienį planuoja priėmė sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo. Paminklas išbraukiamas iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Šią žinią LRT Radijui patvirtino Kultūros ministerija.

Birželio 23 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atidengė paminklą, skirtą pagerbti tris karių savanorių kartas. Paminkle įamžinti Nepriklausomybės kovose 1918-1921 m. šalį gynę savanoriai,  1944-1953 m. vykusios pokario rezistencijos dalyviai ir 1990 m. tik atkurtos Lietuvos ginti stoję kariai savanoriai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienio vakarą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą, prašydamas į Kultūros vertybių registrą įtraukti sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos vardu pavadintą skverą. Be kita ko, kreipimesi prašoma pačiam P. Cvirkos paminklui panaikinti „teisinę apsaugą arba perkelti jį į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą“. R. Šimašiaus teigimu, šis skveras yra vienintelis išlikęs Vilniuje charakteringas neoklasicizmo stilistikos pavyzdys.

Petro Cvirkos paminklas sostinėje ir vėl kursto aistras. Kultūros ministras Simonas Kairys siekia, kad paminklas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro. Tai atrištų Vilniaus savivaldybei rankas paminklą iš aikštės pašalinti. Savivaldybės atstovai P. Cvirkos monumentą vadina balandžių išviete, o rašytojo anūkas šlykštisi, kaip sako, tokiu populizmu ir ragina aikštėje įprasminti istorinę atmintį. Jau netrukus Petro Cvirkos paminklo sostinės centre gali nebelikti.

Diskusijas apie Cvirkos paminklo likimą dėl jų trukmės ir kontraversiškumo turbūt galima dėti į tą pačią lentyną su partnerystės įstatymu, vaikų ir moterų apsaugos nuo smurto klausimu, alkoholio ir tabako kontrole ar švietimo sistemos pertvarkomis.

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą ir paragino išbraukti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš Nekilnojamų kultūros vertybių registro. Iki šiol tai buvo pagrindinė sąlyga, neleidusi Vilniaus miesto savivaldybei imtis veiksmų dėl paminklo nukėlimo.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje. Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas – elektrinės tomografijos būdu lokalizuota bokšto vieta. „Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas. Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.

Visuomenei pristatyta pagal autentišką nuotrauką sukurta bronzinė partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago skulptūra. Joje ypatingas simbolis – ant peties tupintis vanagas. Skulptūra vėliau bus pastatyta Dzūkijoje, Merkinėje, kur ilgus metus kovojo Adolfas Ramanauskas. Skambant pokario partizaninėms dainoms pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra. Ji sukurta pagal originalią nuotrauką, darytą 1947-  aisiais Bingelių kaime netoli Merkinės.

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta. Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

Kitąmet Vilniuje turėtų būti pradėti paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai statybos darbai. Nutarta, kad bus įgyvendinamas konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas „622522“. „Su jo autoriais pasirašyta autorinė licencinė sutartis, jiems perduotos autorių teisės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Anot jos, visi projekto įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kitąmet.

Artėjant Vėlinėms paminkladirbiai sulaukia vis daugiau užsakymų pagaminti paminklus ne tik žmonėms, bet savo augintiniams. Už vieną ar kitą akmens luitą, išpuoštą širdį virpinančiu užrašu, ar šuns, katino nuotrauka, žmonės nepagaili ir tūkstančio eurų. Dažniausia tokie paminklai dygsta ant keturkojų kapų, nors paminkladirbiai prisipažįsta kūrę atminimo akmenį ir papūgai, ir voverei. Gyvūnų kapinaitės Į gyvūnų kapines sostinėje aplankyti katės kapo atskuba vilniečiai Irina ir Andrius.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Vyras gimtadienio proga draugų užsiprašė gana keistos dovanos – senų kastuvų, semtuvų ar šakių. O iš krūvos nebereikalingų ir surūdijusių įrankių ėmė meistrauti skulptūrą koronavirusui. Skulptūrą bebaigiantis miestui suvirinti panevėžietis netrukus imsis ir kitos įdomybės – žada kurti ir metalinį skujuotį. Panevėžiečio meistro rankose žybsintis aparatas baigia suvirinti vieną iš šimto surūdijusių kastuvų.

Antradienį pranešta, kad Kaune nuverstas Holokausto aukų paminklas.  Policijos departamento duomenimis, apie vidurdienį pranešta, kad nuverstas Energetikų gatvėje stovėjęs paminklas. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Dėl didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lygiai prieš 2 metus kaip valstybės vadovas palaidotas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas pagaliau sulaukė įamžinimo paminklo – bronzinio biusto. Jį giria tiek Adolfo Ramanausko artimieji, tiek ir pagarbą buvusiam šalies vadovui atėję išreikšti paprasti žmonės. O prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vien paminklų negana praeities herojų žygdarbių įamžinimui. „Mes kai išėjome iš liejyklos, Kaune, Šančiuose, išsinešėme tą biustą, pasižiūrėti ir ėjo pro šalį moteris.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad simboliška, jog paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengiamas praėjus vos dienai po Tarptautinės mokytojo dienos, nes jo gyvenimas ir auka tapo pasiaukojimo už Lietuvos laisvę pamoka. „Simboliška, kad antkapinį paminklą A. Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos“, – ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Ketvirtadienį pastebėta, jog Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė Policijos departamentas, ant kapinėse stovinčio paminklo rastas užrašas, o paminklas apipiltas raudonais dažais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar tikslinga skirti daugiau nei 40 tūkst. eurų diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklo likimą Vilniuje. „Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinės senamiestyje suteikti Lietuvos laisvės lygos vardą. Naujoji vieta yra šalia skvero, kuriame stovi Adomo Mickevičiaus paminklas, esančio prie šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių.

Sekmadienį Kėdainių rajone esančiame Šėtos miestelyje kapinėse apgadintas paminklas sovietų kariams. Kaip pranešė policijos departamentas, apie 17.30 val. pastebėta, jog kapinėse esantis paminklas tarybiniams kariams atminti apipiltas raudonos spalvos dažais. Meras: tai – chuliganizmo atvejis Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis sako vertinantis kaip chuliganizmo atvejį, kai raudonais dažais buvo išniekintas Šėtos kapinėse esantis sovietinio kario paminklas.

Antradienį pranešta, kad Radviliškio kapinėse vyras suniokojo buvusios sutuoktinės šeimai priklausantį paminklą.  Pasak Šiaulių apskrities policijos, laikotarpiu nuo penktadienio iki sekmadienio pietų, 1951-aisiais gimęs vyras ant paminklo iškalė naujus užrašus.  Padaryta žala tikslinama.  Dėl kapo išniekinimo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasienio miestelyje prie Latvijos Saločiuose gyvenantis pensininkas savo kiemą pavertė išskirtiniu paminklų parku šalies prezidentams: nuo pirmojo skirto Antanui Smetonai iki dabartinio išrinkto šalies prezidento Gitano Nausėdos. Ant granito plokščių puikuojasi ne tik gyvų ir mirusių prezidentų portretai, bet ir išgraviruotos jų gimimo bei mirimo datos. Tiesa, paminklai yra ne menininkų darbo, o paprastų antkapių meistrų, bet salotietis to kapų puošmenomis nevadina.

Vyriausybė nutarė Vilniuje kitąmet įamžinti Antanto Smetonos atminimą. Šalia Gedimino prospekto esančiame skverelyje skulptūra bus statoma už beveik 300 tūkstančių eurų. Dalis vilniečių, istorikų, politikų mano, kad pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas buvo valstybės tėvu, paklojo demokratijos pamatus, iškovojo šaliai Vilnių.