REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Petro Cvirkos paminklas sostinėje ir vėl kursto aistras. Kultūros ministras Simonas Kairys siekia, kad paminklas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro. Tai atrištų Vilniaus savivaldybei rankas paminklą iš aikštės pašalinti. Savivaldybės atstovai P. Cvirkos monumentą vadina balandžių išviete, o rašytojo anūkas šlykštisi, kaip sako, tokiu populizmu ir ragina aikštėje įprasminti istorinę atmintį.

Petro Cvirkos paminklas sostinėje ir vėl kursto aistras. Kultūros ministras Simonas Kairys siekia, kad paminklas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro. Tai atrištų Vilniaus savivaldybei rankas paminklą iš aikštės pašalinti. Savivaldybės atstovai P. Cvirkos monumentą vadina balandžių išviete, o rašytojo anūkas šlykštisi, kaip sako, tokiu populizmu ir ragina aikštėje įprasminti istorinę atmintį.

REKLAMA

Jau netrukus Petro Cvirkos paminklo sostinės centre gali nebelikti. Kultūros ministras Simonas Kairys siūlo išbraukti lietuvių literatūros klasiko ir sovietmečio politinio veikėjo paminklą iš Kultūros vertybių registro.

„Asmuo kolaboravo su sovietų valdžia ir, iš tikrųjų, pasekmės buvo skaudžios mūsų tautai. Kai kalbame apie šį paminklą, mes nekalbame apie P. Cvirką kaip rašytoją ir mes nekalbame kaip apie meną. Mes kalbame apie aiškų ideologinį simbolį, kurio šiuolaikinėje Lietuvoje ar šiuolaikiniame Vilniuje nebeturėtų būti“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

REKLAMA
REKLAMA

Išbraukus paminklą iš Kultūros vertybių registro, Vilniaus savivaldybė jį iš sostinės centro galėtų iškelti, tik dar neatskleidžia kur.

REKLAMA

„Mes, iš tikrųjų, labai norėtume, kad miestas galėtų spręsti. Gerbiam paveldą. Sovietinės erdvės mums netinka, norime desovietizuoti. Jeigu bus priimtas sprendimas jį „išpaveldinti“, aišku, kad mes irgi tada neužtruksime su sprendimu“, – teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Visgi, vargu, ar vieta būtų garbinga. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pareiškė, kad P. Cvirkos statula – lankomiausias balandžių tualetas Vilniuje ir kad Vilniaus centras – ne Grūto parkas. Tokius pareiškimus įvertino ir Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra pigus populizmas. Nieko kito nesugalvoja, kaip tik pakovoti ir savo raumenis parodyti „ant paminklų“, – kalbėjo P. Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas.

Anot politologų, kultūros ministras Simonas Kairys – iki šiol buvo nelabai matomas, tačiau dabar ėmėsi liberalų išbandyto triuko atkreipti į save dėmesį – pradėjo eskaluoti visuomenėje prieštaringą paminklų klausimą. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Viktorija Rimaitė sako, kad eskaluodami visuomenę skaldančią temą, politikai kraunasi sau populiarumo taškus.

„Kai kurios temos savaime yra užprogramuotos pritraukti labai didelį dėmesį ir būti įvairiose medijose, kai jos yra ištraukiamos“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytoja Viktorija Rimaitė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O ką apie P. Cvirkos paminklą galvoja vilniečiai? Štai, ką sako gyventojai:

„Pats eksponavimas, mano nuomone, nėra tinkamas, bet kaip tai išspręsti, kad visiems būtų gerai, išlaikyti istorinę atmintį ir kartu nebekalbėti apie jį, kaip apie herojų, nežinau.“

„Istorija įpareigoja į Grūto parką. Visus tuos nusipelniusius, kurie nesuprato, ką daro. Na, ką daryti? Pykti labai nereikia, bet ten, ten, ten.“

„Aš šitame name gimiau ir užaugau, tai čia man yra vaikystė. Tai man jis nemaišo, bet jeigu jį nukels ir pastatys namus, skaudu bus, parką sugadins. O šiaip tai gražus, geras rašytojas. “

„Čia per gera vieta tokiam paminklui. Todėl jis turėtų būti kitoje vietoje. Nesakau, kad jį reikėtų išlydyti, bet Grūto parkas būtų tinkamesnė vieta.“

REKLAMA

„Jeigu šitą statulą išgriausim, tai ir istoriją išgriausim. Tai liks tos kaip ir, galima sakyti, istorijos ištrynimas.“

„Aš suprantu, kad jis buvo susirišęs su sovietine valdžia, bet jis buvo ir garsus rašytojas. Negi mes galime šitai užmiršti?“

 

Prieš daugiau nei šešis dešimtmečius čia iškilęs P. Cvirkos paminklas skaldo ir visuomenės veikėjus. Istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad paminklas jam – 50-mečio proga – iškilo tikrai ne už nuopelnus literatūrai.

„Kaip gali Vilniaus vos ne pagrindinėje aikštėje, kuri yra labai svarbi strategiškai vieta, stovėti jis? Jis buvo viena iš ryškiausių figūrų, kurie parvežė Stalino saulę. Tokių rašytojų kaip Petras Cvirka buvo ne vienas, bet niekam tokių paminklų Vilniaus vidury nebuvo statoma“, – kalbėjo istorikas Alfredas Bumblauskas. 

REKLAMA

Tačiau ir Kultūros paveldo departamentas, ir Dailininkų sąjunga ragina ne pulti paminklo griauti, o vertinti jį kaip meno kūrinį.

„Žinomo skulptoriaus Mikėno skulptūra „Petras Cvirka“ yra vienintelė jo sukurta ir jo instaliuoja skulptūra. Jeigu mes ją nuimtumėme, mes neturėtumėme vienos originalios vietos. Visas tas laikmetis būtų užkonservuotas ir areštuotas Grūto parke“, – sakė Dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.

Pasak Kultūros paveldo departamento vadovo Vidmanto Bezaro, pats skveras, jo išplanavimas, tikrai atliktas profesionaliai.

„Ir kai kas sako, kad tai viena geriausių Vilniuje suprojektuotų erdvių, ypatingai tame kalvotame reljefe. Mano visada tokia buvo nuostata, griauti yra lengviau negu kurti. Tai tikrai turime pasverti šitą klausimą, ar iš tos erdvės pašalinę paminklą sugebėsime padaryti geresnę erdvę“, – kalbėjo V. Bezaras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dalis visuomenininkų baiminasi, kad liberalų valdžiai iš skvero iškeldinus paminklą, verslininkai pristatys pelningų pastatų. Tad P. Cvirkos anūkas ne tik ragina išsaugoti monumentą, bet ir aikštėje įprasminti istorinę atmintį.

„Tai galėtų būti kaip simbolis. Galėtų atsirasti informaciniai stendai. Galėtų būti parašyta, kokį kelią nuėjo Lietuva, kiek kartų ji buvo okupuota, kiek kartų žmonės keitė „skūrą“, jeigu taip galima pasakyti, siekdami ne šiaip sau keisti „skūrą“, o kad išgyventų. Tai, manau, kad geresnės vietos nėra. Na, ką padarysi, kad ta vieta yra tokioje brangioje Vilniaus centro širdyje“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

REKLAMA

S. Kairys sakė esą galintis net viešai pažadėti, kad jeigu kalba eis apie šio skvero ateitį ir bus matoma, kad ten planuojami ar projektuojami gyvenamieji namai ar komercinės patalpos, jis eisiantis prieš tokį sprendimą. 

Kultūros paveldo projektą dėl vertingųjų P. Cvirkos aikštės vertins ne mažiau nei 7 nepriklausomų specialistų taryba. Savo išvadą, ar gali paminklas ir toliau likti Kultūros vertybių registre, jie turėtų pateikti maždaug po dviejų mėnesių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų