Šio kapo Vilniuje ieškojo trejus metus, kol rado – pastatytas ypatingas paminklas

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė pasakoja neįtikėtiną kapavietės atradimo istoriją. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės palaidojimo vieta

Oficialu: Kaune bus statomas paminklas Brazauskui

Kauno taryba balsuos dėl iniciatyvos statyti paminklą Brazauskui

„Norėjome nunešti gėlių puokštę jos 80-ųjų mirties metinių proga, tada ir išaiškėjo, kad jos palaidojimo vieta nežinoma. Žodinė tradicija bylojo, kad ji palaidota Bernardinų kapinėse, tačiau Bernardinų kapinėse jos kapo neaptikome“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. 

O kai jau atrodė, kad viskas sustojo ir visi atsidūrė aklavietėje, atsitiktinai vienos iš darbuotojų pažįstama paveldo departamente rado viską lemiantį įrašą.

„Ji prisiminė 1961 metų įrašą Saulės kapinių knygoje apie tai, kad yra kapas Marijai Rudzinskaitei“, – sako R. Kačkutė. 

Save vadino „Saulės dukra“

Paaiškėjus, jog mokslininkė, skyrusi savo gyvenimą Egipto mirusiųjų kultūros tyrimams, ilgus metus pati buvo pamiršta be kapo, nuspręsta jos atminimą įamžinti šalia buvusios kapavietės. O ilgai ieškoję giminaičiai neslepia džiaugsmo dėl pagaliau rastos palaidojimo vietos.

„Šeimai didžiulė šventė, nes mes ilgą laiką su šeima ieškojom palaidojimo ir nežinojom tos vietos“, – džiaugiasi Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės giminaitė Agnė Dautartaitė-Krutulė. 

O Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė buvo pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė, kuri labiausiai žinoma dėl to, kad daugiau nei prieš 100 metų į Lietuvą atvežė mumiją. Moteris buvo visa širdimi pasinėrusi į Egipto kultūrą – rengėsi rytietiškai, didelį dėmesį skyrė kvapams, smilkalams. Giminaitė pasakoja, kad mokslininkė net norėjo, jog daktarai recepte jos vardą rašytų kaip „Saulės dukra“.

„Daktarui buvo labai netikėta ir jis perklausė antrą kartą, o Marija grįžusi namo pasipiktino, kad nėra suprasta. Čia antkapyje yra iškaldintas tas vardas, kaip ji norėtų būti vadinama“, – pasakoja A. Dautartaitė-Krutulė. 

Pasirinkta vieta – simboliška

Pats paminklas stovi pačiame kapinių viršutiniame taške. O ir sveria nemažai – 700 kilogramų. Lietuvos nacionalinio muziejaus užfiksuotoje medžiagoje matoma, kaip meistrai tempia kenotafą į jo statymo vietą. 

Pasak egiptologo Tado Rutkausko, pasirinkta vieta paminklui iš tiesų simboliška, mat egiptiečiams saulė yra be galo svarbi, kalbant apie pomirtinį gyvenimą.

„Saulės dukra atgulė Saulės kapinėse ir kiekvieną vakarą galės paminklas žvelgti į besileidžiančią saulę, nes būtent žvelgia į vakarus – į tą šalį, kuri pagal senovės egiptiečius yra pomirtinė karalystė“, – tikina egiptologas. 

Egiptologė taip pat domėjosi religija, kultūra, Senovės Egipto literatūra. Gįžusi į Lietuvą mokė gimnazijose bei 1922 metais atidarytame Lietuvos universitete.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.