Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.
Didesnės išlaidos gynybai – beprotybė
N. Puteikis negaili kritikos Lietuvos sprendimui gynybai skirti 2 proc. nuo savo BVP, bet dar labiau kritikuoja daugumos šalies politinių partijų norą gynybai skirti ir 2,5 proc. nuo BVP.
„Tie 2,5 proc., apie kuriuos kalba stipresnės Lietuvos partijos – mėginimas užimti kažkokią pirmavimo poziciją, visiškai negalvojant apie tai, kad Lietuva bene mažiausiai perskirto savo biudžetą. Manau, kad 2 proc. jau yra per daug, o 2,5 proc. yra išvis beprotybė. Ne tankais mes gynėmės, ne tankais mes ginsimės. Mus gali apginti tik JAV karinės bazės Lenkijoje“, – tikino N. Puteikis.
Jo manymu, didesnės Lietuvos išlaidos gynybai būtų „išlaidos į geležį“, o tai esą yra neteisinga ir neracionalu.
„Mes čia išsišokame, kaip sovietų laikais, kai bandėme būti geriausi, vykdydami visokias Maskvos direktyvas“, – ironizavo N. Puteikis.
JAV ir Sirijos grėsmė
Viena pagrindinių grėsmių Europai ir Lietuvai N. Puteikis laiko JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomą politiką. Kaip pavyzdį jis pateikė visai neseniai JAV priimtą sprendimą pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.
„Mes aiškiai matome prezidento D. Trumpo politiką spausti Europą didinti išlaidas saugumui. Mes matome JAV politiką koncentruotis ties vidiniais, ekonominiais dalykais. Matome tam tikrą karą tarp Europos Sąjungos ir JAV. Skaitome prezidento grasinimus, jeigu Europa proteguos savo prekių importą į JAV, ji imsis tam tikrų prekių tarifų. Bent aš asmeniškai įžiūriu didėjančią įtaką Lietuvai“, – diskusijoje kalbėjo N. Puteikis.
Taip pat „sprogstančiu kokteiliu“ N. Puteikis vadina ir Kinijos bei Sirijos Europos politikai keliamą grėsmę.
„Mano galva, būtent karas Sirijoje keičia Europos politinį žemėlapį. Iš Sirijos plūstantys pabėgėliai, ekonominiai migrantai iš esmės jau pakeitė dalies Europos valstybių politinį portretą. Ateina kitokios partijos, partijos nusiteikusios prieš emigrantus. Mūsų galingasis kaimynas Rusija visais šitais faktoriais naudojasi“, – pastebėjo Seimo narys.
Būtent dėl pastarosios priežasties N. Puteikis mano, kad būtina stiprinti NATO pajėgumus Lietuvoje, bendradarbiauti su Lenkija ir kartu su Lenkija siekti, kad joje įsikurtų JAV karinės bazės.
Baiminasi migrantų
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos, o ypač Vokietijos, poziciją į žemyną priimti iš Rytų nuo karo bėgančius migrantus, N. Puteikis kritikavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos poziciją remti už imigraciją pasisakančias politines partijas.
„Manau, kad turėtume laikytis arčiau Višegrado šalių ir palaikyti jų kritiką ES politikai. Turime atmerkti akis ir pamatyti, kad imigracija į Europą keičia patį Europos veidą ir gresia europinės civilizacijos nunykimu“, – prognozavo N. Puteikis.
Kandidatas tikina, kad į karo pabėgėliai iš Rytų Lietuvoje esą nesiintegruos.
„Lietuvos rusai nesiintegruoja į Lietuvą, Lietuvos politinį gyvenimą. Mes galvojame, kad arabai integruosis į Europą?“, – retoriškai klausė N. Puteikis.
Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais kandidatais į prezidentus yra užsiregistravę 11 asmenų. Seimo nariai Aušra Maldeikienė (kuri pranešė, kad prezidento posto nesieks), Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Raimonda Daunienė.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
