Įrašu apie tai jis pasidalijo socialiniame tinkle Facebook.
Neslėpė ironijos
Įraše jis neslėpė ironijos norėdamas parodyti, kokie buvo absurdiški A. Merkel žodžiai. Jis rašė:
„Sunku ginčytis.
Karas iš tiesų nebūtų prasidėjęs — juk Putinas labai aiškiai išdėstė savo norus. Dar 2014 metais jis pasakė, kad nori Krymo. Nori dar Donbaso. Bet jo civilizuotas pasaulis neišgirdo — ir prasidėjo konfliktas, sankcijos.
Dar 2022 metais, prieš prasidedant plataus masto invazijai, vėl Putinas aiškiai išdėstė, ko nori. Nori, kad Ukraina pakeistų savo valdžią, kad nuteistų visus, kurie dar 2014 m. nepritarė Krymo aneksijai ir priešinosi Donbaso užėmimui. Nori, kad rusų kalba Ukrainoje būtų valstybinė. Nori, kad Ukraina būtų nuginkluota, o NATO pasitrauktų iš visų su Rusija besiribojančių šalių. Nori, kad Rusijai būtų nutrauktos visos sankcijos.
Bet vėl Putino neišgirdo — ir jis buvo priverstas pradėti karą.
Ir dabar jis dėsto mintis aiškiai – jam reikia to paties, ko ir 2022-aisiais. Plius – reikia prijungti prie Rusijos užimtas teritorijas, plius – būtų turėti tiesioginį koridorių į Kaliningradą, plius paskirti save ir Trumpą Nobelio taikos premijai, o Europą įpareigoti padengti visus Rusijos patirtus karo nuostolius.
Jei būtume darę, ko prašo Putinas – nieko nebūtų nutikę.
Aš suprantu, kad dalis skaitančių stebisi, kad Stano pagaliau praregėjo. Juk jiems prie „ruso buvo geriau“. Juk moteris su trumpu sijonu pati kalta, kad ją prievartauja. Juk vagis nekaltas - durys buvo neužrakintos. O jei vaiką mušė, vadinasi, jis kažką padarė ne taip.
Bet jūs, taip mąstantys, esate menkystos. Jūsų negaila. Gaila tik, kad jūs esate.“
Merkel kaltina Lenkiją ir Baltijos šalis
Primename, kad A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Anot A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Ji teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ nuo 2015 iki 2021 m. ir suteikė Ukrainai, laiko „surinkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Tačiau 2021 m. A. Merkel „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai bendrauti su Putinu. Kai kurie to nepalaikė. Tai, visų pirma, buvo Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – interviu „Partizan“ sakė A. Merkel.
Ji pridūrė, kad šios keturios šalys „bijojo“, kad „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju, tai nepavyko. Tada aš palikau pareigas, o po to prasidėjo Putino agresija“, – sakė ji.
„Bild“ pažymi, kad buvusi Vokietijos kanclerė nepasako, kad Rusija pagal Minsko susitarimą nuo 2015 iki 2021 m. nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Kaltas ir koronavirusas
Be to, A. Merkel taip pat teigė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.
„Mes nebegalėjome susitikti, nes Putinas bijojo koronaviruso pandemijos“, – sakė A. Merkel.
Anot jos, „jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma.“
Buvusi Vokietijos kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijos tam nebuvo pakankamos.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
