Šis žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo pareiškimas per pagrindinį Rusijos valstybinės televizijos kanalą tapo negailestingu įvertinimu lyderiui, kuris, kaip tikėjosi Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, turėjo labiau priartinti Kijevą prie Maskvos.
Iš D.Kiseliovo pastabų galima spėti, kad Maskva veikiausiai nesieks sugrąžinti V.Janukovyčiaus į valdžią, nors Rusija ragino Kijevą vykdyti taikos susitarimą, pagal kurį prezidentas bent jau formaliai turėjo likti vadovauti šaliai iki naujų rinkimų.
Laidų vedėjas, garsėjantis tulžingais pasisakymais prieš Vakarų šalis, kritikavo Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą (ES) dėl jų vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau vėliau nusitaikė į V.Janukovyčių, pareiškęs, kad pagrindinė kaltė tenka šalies lyderiui.
„Vakarai yra Vakarai, tačiau bet kokiu atveju valstybės vadovui tenka esminė atsakomybė už savo šalį“, – D.Kiseliovas sakė per laidą „Vesti nedeli“ („Savaitės žinios“), kuri buvo rodoma kanalo „Rossija 1“ po Sočio žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos transliacijos.
„Viktoras Janukovyčius, turintis visas prezidento galias, turėjo pareigą užtikrinti šalies stabilumą, įveikti susipriešinimą ir ryžtingai sustabdyti ekstremizmą“, – pažymėjo jis.
„Janukovyčius pasirodė esantis nepajėgus ne vien sukurti valstybės strategiją, bet netgi suformuluoti realių savo šalies nacionalinių interesų“, – pridūrė D.Kiseliovas, kurį V.Putinas šį mėnesį apdovanojo medaliu ir kurio laidose analitikai ieško užuominų apie Kremliaus poziciją bei planuojamus veiksmus.
„Janukovyčius tik atrodė amorfiškas; tikrovėje jis ėmėsi veiksmų. Rezultatas: tikra Ukrainos žmonių, savo partnerių ir netgi – kas yra visiškai žema – savo politikos išdavystė“, – komentavo laidos vedėjas.
„Padariniai – neatitaisomi. Ukraina yra per žingsnį nuo skilimo ir galbūt jau yra peržengusi pilietinio karo slenkstį, – pridūrė jis. – Dabar Ukrainoje nebėra tokio politinio veiksnio kaip Janukovyčius. Jis po savęs paliko ... anarchiją.“
V.Janukovyčius išprovokavo tris mėnesius trukusią ir dešimtis žmonių gyvybių pareikalavusią priešpriešą, kai, spaudžiamas Rusijos, lapkritį atsisakė pasirašyti politinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES bei pareiškė, kad Ukraina sieks grįžti prie glaudesnių ryšių su Maskva.
Praeitą penktadienį jis pasirašė taikos sutartį su opozicijos lyderiais po anksčiau tą savaitė vykusių kruvinų susirėmimų tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų Kijevo centre, tačiau vėliau pabėgo iš sostinės, o įstatymų leidėjai nedelsdami balsavo už jo nušalinimą bei paskyrė laikiną šalies vadovą.
V.Janukovyčiaus buvimo vieta iki šiol nežinoma.
Rusija, kuri gruodį pasiūlė Ukrainai 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, praeitą savaitę leido suprasti, kad V.Janukovyčius turi atkurti tvarką, nes priešingu atveju neteks Maskvos paramos. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sakė, kad jo vyriausybė negali palaikyti visaverčių ryšių su lyderiu, į kurį „valomasi kojas kaip į skudurą“.
Vakarų šalys ir Rusija nesutaria dėl krizės krečiamos Ukrainos
Vakarų galybės ir Rusija reiškė priešingas pozicijas dėl krizės Ukrainoje, o Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė ruošiasi pirmadienį išvykti į Kijevą ir skatinti naujųjų šalies lyderių atotrūkį nuo Maskvos.
Rusija neslėpė įtūžio dėl sukrečiančių pokyčių buvusioje sovietinėje respublikoje, kurios prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po kelias dienas trukusio kraujo liejimo sostinės gatvėse: Maskva atšaukė iš Kijevo savo ambasadorių ir įšaldė Ukrainai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.
JAV ir Didžioji Britanija perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nė negalvoti apie galimybę jėga pakeisti padėtį kaimyninėje šalyje, kurią Maskva laiko gyvybiškai svarbia pastangose sukurti ekonominę – ir galbūt netgi karinę – atsvarą Vakarų valstybėms.
Tuo tarpu sustiprėjusios Ukrainos opozicijos lyderiai pirmadienį ruošiasi suformuoti naują ministrų kabinetą, baigdami ardyti V.Janukovyčiaus režimą, kurį daugelis 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje laikė nekompetentingu ir korumpuotu.
Naujai paskirti prokurorai pradėjo baudžiamuosius tyrimus dėl saugumo pareigūnų, kurių daugelis slapstosi nuo šeštadienio. Jie laikomi atsakingais dėl milicijai duoto įsakymo naudoti snaiperius prieš protestuotojus Kijevo centre per neramumus, pareikalavusius beveik 100 žmonių gyvybių ir smarkiai sukrėtusių šalį.
Rusijos garsiai reiškiamas nepasitenkinimas dėl pokyčių kaimyninėje šalyje Vakaruose kurstė nuogąstavimus, kad V.Putinas gali pasiųsti tankus į Ukrainą – panašiai kaip sovietiniai diktatoriai elgėsi buvusioje Čekoslovakijoje arba Vengrijoje per Šaltąjį karą.
JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimams Susan Rice (Sjuzan Rais) atvirai pareiškė, kad sprendimas pasiųsti karius, kad Kijeve būtų atkurta Kremliui palanki valdžia, „būtų didžiulė klaida“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) irgi pabrėžė, kad „bet kokia išorinė prievarta Ukrainai, kuri būtų didesnė negu mūsų stebėta pastarosiomis savaitėmis ... iš tiesų neatitiktų Rusijos interesų“.
Tačiau paklaustas apie galimybę, jog V.Putinas pasiųs pajėgas į Ukrainą, W.Hague'as atsakė: „Aišku, mes nežinome, kokia bus tolesnė Rusijos reakcija.“
Rusijos nerimą sekmadienio vakarą pabrėžė sekmadienio vakarą priimtas URM sprendimas atšaukti ambasadorių Michailą Zurabovą „dėl padėties eskalavimo Ukrainoje“.
Ministerija taip pat citavo užsienio reikalų ministro Sergejau Lavrovo pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu), kuriam jis pareiškė, kad Rusija griežtai smerkia opozicijos įvykdytą „valdžios užgrobimą“ Kijeve.
Tačiau diplomatinė priešprieša tikriausiai dar labiau suintensyvės pirmadienį, kai į Kijevą atvyks ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) – pagrindinis taikinys Rusijos kaltinimams, jog Vakarai kišasi į Ukrainos vidaus reikalus.
C.Ashton biuras nurodė, jog per tą dviejų dienų vizitą bus ieškoma „tvaraus sprendinio politinei krizei ir priemonių stabilizuoti padėčiai ekonomikoje“.
Ukrainos naujasis laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas sekmadienį perspėjo, kad Kijevui nelieka kitos išeities, tik paskelbti, kad jis bus nepajėgus šiais metais grąžinti 13 mlrd. užsienio skolų, jeigu Vakarų šalys nesuteiks kompensacijos Maskvos įšaldytai pagalbai.
O.Turčynovas sekmadienį pažadėjo suformuoti „liaudies vyriausybę“ ir perspėjo Rusiją, jog tikisi, kad Kremlius gerbs Ukrainos atsigręžimą į Vakarus.
„Turime būti pasiruošę dialogui su Rusija ... kuri pripažįsta Ukrainos europietišką pasirinkimą ir su juo skaitosi“, – 49 metų politikas sakė kreipdamasis per televiziją.
Jis turės iki antradienio suformuoti koalicinį kabinetą ir paskirti premjerą, pasiryžusį mėginti apsaugoti Ukrainą nuo ekonomikos griūties, kol gegužės 25 dieną įvyks naujo prezidento rinkimai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
