• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus. 

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus. 

REKLAMA

Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

„Aplinkos apaugos departamentas siūlo Kauno savivaldybei skelbti ekstremalią situaciją dėl šios vietos“, – sako Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.

O vieta žinoma jau daugybę metų – į Nemuną naftos produktai vis sunkiasi Šančiuose, netoli geležinkelio tilto. Lygiagrečiai, kitapus Juozapavičiaus prospekto, kone šimtą metų, iki 1989-ųjų čia veikė geležinkelio pabėgių mirkymo gamykla, didžiulė teritorija sunkte persisunkusi pavojingais teršalais ir jie vis prasiskverbia į upę. Kauno savivaldybė sako, esanti situacijos įkaite, mat užterštos teritorijos savininkai du, o teršalai į upę plūsta jau per valstybinę žemę. 

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia: „Savivaldybė taip pat, kaip valstybinės žemės prižiūrėtoja, kenčia nuo šitų teršėjų, kurie nesusitvarko savo taršos.“

REKLAMA
REKLAMA

Dėl ekstremalios situacijos Kauno valdžia žada apsispręsti artimiausiu metu. O miestiečiai pasibaisėję – pakrantėje nuolat smirda nafta, o upe plaukia spalvotos dėmės.

REKLAMA

„Velnias žino kaip mazutas, tepalai, bet čia sunkiasi iš žemės, nuo caro laikų tuos špalus mirkė, tai čia įsigėrę ir viskas“, – sako Kauno gyventojas.

„Nu geležinkelio bėgiais kai eini, tai toks kvapas būna, tokį primena šiandien, spalvotos tos dėmės matosi, negražios labai“, – sako kitas.

„Čia buvo gilesnė duobė tai jie nuo tų skundų, paėmė, viską užvertė, bet esmė tame, kai užtvanką atitveria, tai vanduo pakyla iki borto ir viskas eina į Nemuną“, – teigė kaunietis.

Vien per pora mėnesių aplinkosaugininkai sulaukė keliasdešimties pranešimų apie taršą Nemune. Atlikę teritorijos ir vandens tyrimus nustėro 

REKLAMA
REKLAMA

„Mes paėmėm mėginius. Tai yra tarša naftos produktais, ir yra tikrai viršijama netgi daugiau negu 1000 kartų, buvo padarytas ekogeologinis tyrimas būtent šios visos teritorijos. Ir buvo nustatyta, kad buvo užteršti istorine tarša, skalūno alyva, trys sklypai“, – sako R. Žitkevičiūtė.

Laikinai tegelbsti ir purškiami naftos produktus skaidantys preparatai. Sklindančių teršalų nebesulaiko ir jais greit persisunkiančios boninės užtvaros.

„Tarša yra labai giliai, kai kuriose vietose iki 8 metrų gyly, tai čia tos priemonės, kurias mes taikome yra labiau kosmetinės ir prilygsta Sizifo darbui“, – sako R. Savickienė.

O štai aplinkosaugininkai dviem sklypo savininkams ir savivaldybei teikia privalomus nurodymus – per tris mėnesius parengti teritorijos tvarkymo planą, pagal kurį vyks valymo darbai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Savickienė teigia: „Popieriai yra gerai, bet reikia jau konkrečių sprendimų. Tai turėtų būti kaip istorinės taršos objektas visos valstybės klausimas. Tai vieną kartą reikėtų pradėti spręsti iš esmės.“

Viena iš teritorijos savininkių įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sako, esą pasirūpinusi, kad iš jos sklypo tarša neplistų. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“ aplinkos apsaugos vadovas Rokas Vilniškis tvirtina: „Tai šiai dienai papildomos taršos į kažkokias teritorijas ar į Nemuną nėra, nes pas mus nuo teritorijoje surenkamos nuotekos tiek gamybinės, tiek paviršinės yra valomos per nuotekų valymo įrenginius, ir tiesiogiai papildomai teršti mes negalima ar daryti kitokios įtakos.“

REKLAMA

Įmonė finansavo ir tyrimus, žada prisidėti ir prie teritorijos valymo. Tačiau kitas savininkas nei su valdžia, nei su žiniasklaida į kalbas nesileidžia. Ar valys sklypą, nekomentuoja.

„Kada norėsim, tada atsakysim. Planai yra vystyti, bet savivaldybė iš savo pusės trukdžius daro. Negaliu šnekėt“, – sako „REGIO“ direktorius Darius Izokaitis.

Skaičiuojama, kad kompleksinis šios Juozapavičiaus prospekto teritorijos išvalymas gali atsieiti iki 30 milijonų eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų