Praėjusį savaitgalį Šaltibarščių festivalio metu įvairūs restoranai ir kavinės siūlė savo šaltibarščius. Ko gero, brangiausius šaltibarščius praėjusį savaitgalį siūlė Vilniaus restoranas „Telegrafas“.
Jame gyventojai galėjo paragauti šaltibarščių už 50 eurų. Restoranas kvietė paragauti prabangių karališkų šaltibarščių su aukso gabaliukų papuošimu.
Tačiau festivalis jau pasibaigė ir šiuo pasiūlymu nepasinaudosite. Dabar tame pačiame restorane šaltibarščių porcija kainuoja 10 eurų.
Pigesnėse Vilniaus kavinėse ar restoranuose šaltibarščių kaina svyruoja 3–5 eurus, o brangesniuose restoranuose už lėkštę šaltibarščių teks sumokėti apie 8 eurus.
Kiek šaltibarščius kainuoja pasigaminti patiems?
Tačiau jeigu šaltibarščius gaminsite patys namuose, sutaupysite kelis kartus. Štai pagrindiniai šaltibarščių ingredientai atsiėjo vos 3,5 euro:
- Kefyras, 0,9 l
- Konservuoti burokėliai, 500 g
- Pluoštelis svogūnų laiškų ir krapų
- Du agurkai
- Bulvės, 0,5 kg.
Iš šių ingredientų išėjo puodas šaltibarščių, jo užtektų 6 porcijoms. Viena porcija išeina už 0,58 euro. Tiesa, pirkinių sąraše nėra kiaušinių, juos naudojau iš spintelės atsargų.
O už 6 porcijas kavinėse ar restoranuose tektų sumokėti nuo 18 eurų iki 60 eurų.
Lietuvoje maistas brangsta sparčiausiai?
„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje per pastaruosius metus labiau nei Vokietijoje ir Švedijoje augo maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos.
Kai minėtose valstybėse maisto produktų apyvartų metinis augimas nesiekė 10 proc., tai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse kai kuriais mėnesiais buvo ir 20 proc.
Duomenys atskleidžia, kad prekių kainos augo visur, tad kodėl Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos siekia rekordus?
„Įprastai, maisto prekės ir pirmo būtinumo prekės turi mažesnį kainų elastingumą, kas reiškia, kad apyvarta mažiau priklauso nuo kainų.
Vis dėlto šiandien apyvartos auga netvariomis sąlygomis: žmonės perka mažiau, o kainos nesiliauja kilusios, kas leidžia maisto prekėmis prekiaujančiomis bendrovėms auginti apyvartas“, – situaciją komentavo Romualdas Trumpa, kredito rizikos valdymo bendrovės „Credeo“ rizikos vertinimo vadovas.
Kainos gali ir niekada nesumažėti
Pasak R. Trumpos, Lietuva išsiskiria tuo, kad ir maisto, ir ne maisto prekių apyvartai didesnę nei kitose šalyse įtaką turėjo išskirtinis kainų augimas:
„Kainas bendrovėms leido didinti įvairios priežastys – mažesnė konkurencija, didesnė rinkos koncentracija, galbūt daugiau nei kitur pridalinta niekuo nepadengtų pinigų.
Negana to, energetikos kainų augimas slūgsta nuo aukščiausio taško, po kažkiek laiko tai perduodama biržos prekėms, kitiems tarpiniams produktams, o maisto ir pirmo būtinumo prekių kainoms tas poveikis yra labai pavėluotas, ir kai kuriuose segmentuose gali ir niekada neateiti. Yra pavojus, kad vieną gražią dieną suprasime, jog atėjo stagfliacija ir kainos liks nepasiekusios ankstesnio lygio, o apyvartos sumažės net ir skaičiuojant to meto kainomis “, – teigė R. Trumpa.
„Eurostat“ duomenimis, vertinant mažmeninės prekybos situaciją bendrai, kainų įtaka apyvartoms Lietuvoje per metus siekė 24,6 proc – žymiai daugiau nei nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Pastarojoje šalyje kainų poveikis apyvartai siekė vos 16,7 proc.
„Lietuvoje augant kainoms ir didėjant nerimui dėl finansinės situacijos perkama mažiau, tai atskleidžia mažėjančios apyvartos, skaičiuojant palyginamosiomis 2015 metų kainomis, tačiau realios bendrovių apyvartos auga labiausiai iš analizuojamų šešių šalių“, – sakė R. Trumpa.
Pigiausių prekių krepšelis ir pigo, ir brango
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 3 proc. (2,38 euro), o palyginti su 2022-ųjų geguže buvo 14,7 proc. (9,91 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maxima“ – 62,48 euro (pigo 9,6 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 67,92 euro (brango 2,9 euro), trečioje „e-Rimi“ – 73,33 (pigo 4,51 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 74,6 euro (pigo 5,12 euro), penktoje „Barbora“ – 81,15 euro (pigo 3,07 euro), šeštoje „Norfa“ – 81,62 euro (brango 1,72 euro), septintoje „Iki“ – 84,30 euro (pigo 1,07 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 94,57 euro (pigo 0,32 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 0,8 proc. (0,51 euro), o per metus – 17,3 proc. (9,07 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 43, pigo 9, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 34 prekės. Labiausiai brango pomidorų sultys, juodasis šokoladas, batonas, cukrus, juoda duona ir kiaušiniai.
