Aldona KUDZIENĖ
Danutė Kunčienė: „Žolinčiai – gamtos žmonės, braidantys po pievas, besidžiaugiantys gamta.”Onkologinėmis ligomis sergančios alytiškės, jų šeimų nariai, paakinti labiau rūpintis savo sveikata, prieš septynerius metus susibūrė į bendruomenę „Bendrakeleivės“. Ligai užklupus dideli išbandymai laukia ne tik ligonio, bet ir jo artimųjų. Geriausia išeitis pabėgti nuo slogučio – veikla, darbas, kad galvoje virtų mintys, tačiau ne tik apie ligą. Kovoje su ja vienas lauke ne karys, todėl labai svarbu vienytis, bendrauti. Neužtenka sukaupti valią ir išgyti, reikia pakeisti gyvenimo būdą, mitybą. Tokių minčių vedamos, „Bendrakeleivės“ organizuoja susitikimus su sveikos gyvensenos propaguotojais, žinomais žolininkais, sveikuoliais. Pastarąjį kartą joms žinių perteikė žinoma „Žolinčių akademijos“ sveikuolė ir šviesuolė Danutė Kunčienė.
Gamtoje apstu nemokamų daktarų ir vaistų
„Iš visų vaistinių gamta yra pati turtingiausia ir nuostabiausia. Joje apsilankęs visko gausi, tiek daug čia nemokamų daktarų: šaltis, vanduo, saulė, medžiai, gėlės... Mūsų močiutės mokėjo elgtis su gamta, iš jos vaistinės pasiimdavo viską, ko tik joms reikėjo. Mes norime tik gauti, o elgtis kaip pridera, pagloboti – ne visada. Menate, kaip sakydavo žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė: „Atatikt turi“, – garsios žolininkės perspėjimą priminė viešnia.
Pasak jos, mes sveikatindamiesi ne visada atitinkame laiką. Pagal gamtą turime gyventi, ne be reikalo yra adventas, gavėnia. Pilvas neturėtų trukdyti mūsų atminčiai, galvai. Bėda ir mūsų mintys. Dar įvykio nėra, o mes jau prisigalvojame įvairių situacijų. D.Kunčienės teigimu, žmonių mintis gerokai pravalius, dingtų 50 proc. ligų. Bėdodami susargdiname ir išmintį. Nustatyta, kad sveikiausi tie žmonės, kurie daug dainuoja, nebėdoja.
„Plaučius susargdina liūdesys. Kada jis aplanko, susiriečiame, oro kiekis plaučiuose savaime sumąžta. Šį negalavimą gydo teisingumas ir drąsa, nes tuomet mes būname išsitiesę. Svarbiausia sau teisingam būti, nes plaučiai – tavo. Jei apninka liūdesys, stenkitės išeiti pasivaikščioti. Inkstus susargdina baimė: dėl ateities, prezidentės, vaikų... Pabijoti galima tik minutę, baimė mumyse neturi apsigyventi ilgam. Inkstus gydo kilnumas, tarkim, svetimos šiukšlės pakėlimas. Kai kankina inkstų negalavimas, labai efektinga pasivaikščioti keturiomis, maldele paprašyti inkstų gryninti kraują. Kepenis susargdina pyktis. Jų sukietėjimą gydo švelnumas, tad paprašykime, kad jos suminkštėtų, paglostykime dešinį šonelį ir, aišku, valgykime saikingai. Širdį gadiname nekantriai visur skubėdami, neapkęsdami. Jos veiklą stiprina dainavimas, turėtume nors gamą, uždėję ranką ant širdelės, kasdien sudainuoti. Patarčiau visiems nakčiai išsijungti telefonus, kad geriau išsimiegotume“, – paberia patarimų D.Kunčienė.
Vaistus gerkime organui palankiausiu metu
Jos teigimu, kiekvienas organas turi savo stiprųjį ir silpniausią veiklos metą, kuris trunka dvylika valandų, tad vaistus, tepaliukus geriausia naudoti stipriuoju metu. Plaučius reikėtų gydyti nuo 15 iki 17 val., inkstus – nuo 17 iki 19 val., širdį – nuo 11 iki 13 val. Blužnį ir kasą vaistai stipriausiai veiks nuo 9 iki 11 val., geriausias skrandžio rūgštingumo tvarkymo metas – nuo 7 iki 9 val., nusprendusiesiems gerti užpilus, reguliuojančius galvos smegenų kraujagysles, geriausias metas – 19–21 val., gandrams užsakyti šis laikas taip pat tinkamiausias.
Prelegentė patarė mažiau vartoti saldumynų, o jų panorėjus palaižyti druskos, kad noras praeitų. „Seniau druska buvo aukso vertės, dabar staiga tapo blogu dalyku. O juk yra pirmoji pagalba ištikus astmos priepuoliui. Tereikia gabaliuką jos padėti po liežuviu. Bet turi būti druska kaip druska. Lašinė juk ne kas kita kaip druskos tirpalas. Puikiai ir saugiai išvalysime storąją žarną tirpalu, pasigamintu iš litro vandens, šaukšto druskos ir vienos citrinos sulčių.
Išgerti per keliolika minučių. Kiaurai išbėga ir suveikia. Jautresniems gali graužti išangę, bet to jausmo nereikia bijoti. Po 19 val. neturėtume valgyti, nes skrandis jau būna atlikęs savo darbą. Rytais nesiekite kąsnio, kol nepasituštinote. Jei ryte neinate tuštintis, būtina pasitarti su specialistu, nes jeigu valgai, turi ir tualeto duris varstyti. Pasitaiko, kad išmatas, prilipusias prie žarnų sienelių, žmonės nešiojasi 50 metų. Jeigu pats esi apkūnus, o kakoji plonai – būtina susirūpinti, nes tai jau netvarkos ženklas. Senos, užsilaikiusios išmatos kaitina organizmą, susargdina organus, nes storojoje žarnoje įsitvirtinusios visų jų „ambasados“, – susirūpinti žarnynu ragina žinovė. Jos tikinimu, jei medikas sako, kad nekasdieninis tuštinimasis – paveldėjimo reikalas, reikia kreiptis į kitą specialistą, nes žarnynui prigimties terminas negalioja.
Turime pažinti ir savas šaknis
D.Kunčienė yra išleidusi nemažai knygelių, naujausia – apie vaistingųjų augalų šaknų slaptį. Ji priminė, kad visi mes esame iš savo šaknų, tad ne tik augalų, bet ir savo šaknis turime pažinti. Skirtumas tas, kad žmonės atitrūksta nuo savųjų, o augalai – ne. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kada žmogus atrado vertingąsias šaknų savybes. Tikriausiai nuo pat savo istorijos pradžios, akmens amžiaus, kai maistui ir vaistams buvo naudojami gamtos turtai. D.Kunčienės tikinimu, šaknimis, kaip ir kitomis gamtos gėrybėmis, galime pasinaudoti kiekvienas. Atsargiai, su meile ir saiku, nes tai, ką vadiname gamtos dovanomis, nėra specialiai skirta mums. Viskas gamtoje reikalinga, viskas tarpusavyje susiję daugialypiais, nepastebimais ryšiais, tarp visko yra darna ir pusiausvyra, kurią žmogus lengvai griauna, bet atkurti taip ir neišmoksta.
„Šaknys – stipriausia augalo dalis. Mažai šakota pienės šaknis vartojama apetitui žadinti, medžiagų apykaitai gerinti. Tokia, rodos, nereikli kiaulpienė savo šaknyse sukaupusi pusę Mendelejevo lentelės naudingų cheminių elementų. Kiaulpienėse esantis lecitinas skatina susidarymą acetilcholino, kuris palaiko smegenų funkciją. Tokiu būdu kiaulpienė sulėtina Alzheimerio ligos vystymąsi.
Krienai – ne tik pagardas, bet ir puikus, tačiau nepelnytai užmirštas vaistas nuo peršalimo ligų. Puikiai naikina bakterijas, didina kraujotakos greitį, valo iš kraujo šlapimo rūgštį, todėl saugo nuo podagros, reumato, pūslės ir inkstų akmenligės, tai yra tikras daržo penicilinas. Sumaišius po šaukštelį tarkuoto krieno ir medaus rasis efektyvi priemonė kraujo spaudimui pakelti. Vartoti prieš valgį. Krieno šaknų galima pasidžiovinti ir naudoti vietoje „Falimint“. Džiovintas krienas gelbsti pučiant pilvą. Profilaktikai jo galima pačiulpti vakarais, jau išsivalius dantis. Krienas, kitaip nei česnakas, nepalieka jokio kvapo. Česnako taip pat neturėtume išbraukti iš raciono. Galima džiovintą krieno šaknį susimalti ir pasigaminti sviestuko“, – siūlo pašnekovė.
Alytiškių viešnia nenupeikė ir imbierų šaknų, bet jas rinkdamiesi turime būti labai atidūs. Ilgai į mūsų prekybos centrus keliavusius imbierus gali paveikti pelėsio grybas, kuris labai nuodingas. Kas turi virškinimo bėdų, tiems žolelių specialistė rekomendavo pamėgti topinambus, kurių padžiovintos šaknys labai skanios. Ne veltui ši daržovė vadinama Jeruzalės artišoku. Nustatyta, kad topinambai padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir virškinamojo trakto veiklą, didina organizmo imunitetą. Iš šakniagumbių gaminamas nekaloringas cukrus, ruošiamos salotos, košės, kepami blynai. D.Kunčienė pataria sutarkuoti 2–3 topinambų gumbus, 1 morką, 1 obuolį, apšlakstyti citrinų sultimis ir įpilti truputį aliejaus. Puikios salotos. Topinambai nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų, yra pirmoji pavasario daržovė iš po sniego patalo.
