Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja NKSC Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Kai mes kalbame apie sukčius, tai atrodytų viskas aišku – jie taikosi į pinigus ir nori išvilioti pinigus, bet kartais, kai kalbame apie dezinformaciją, turbūt čia gali būti daug gilesni tikslai. Ar yra čia renkami kokie nors duomenys, ar gal kokios duomenų bazės?
L. Andriukaitis: Taip, tai dažniausiai dezinformacija yra siekianti kažkokių motyvų – tokia veikla, kuri siekia kažkokių politinių motyvų. Tai siekia visuomenei pasiekti kažkokį politinį tikslą: skaldyti, įtikinti, kad mūsų valdžia bloga, silpninti ryšius su mūsų aljanso valstybėmis, mažinti paramą Ukrainai ir panašiai.
Tai pagal apibrėžimą dezinformacija yra daugiau į tą pusę nukreipta, tačiau yra pavyzdžių, kuomet kiberatakos arba „fišingo“ pavyzdžiai, kuomet atsiunčiamos netikros nuorodos, ant jų paspaudžiama ir programėlių pagalba būna užvaldoma jūsų paskyra.
Tai yra tokių pavyzdžių, kuomet tikslingai naudojamos kiberatakos ir tos pagrobtos paskyros, tarkime, elektroninių paštų arba „Facebook“ profilių, būna tada panaudojamos jau pačiai dezinformacijos atakai, tam kad ji būtų.
Patikimesnė, ar ne?
L. Andriukaitis: Patikimesnė, aktualesnė, pasinaudoti tų žmonių esančių draugų ratu. Yra tokių atvejų ir Lietuvoje esame juos pastebėję pirmus kartus, man atrodo, 2021-2022 metais.
Pakankamai neseniai atrodytų, ar ne?
L. Andriukaitis: Taip. Aišku, mes tikrai visko nesužiūrime, ir mūsų nėra daug, ir mes viso interneto nesužiūrėsime, bet esame pastebėję tikrai tai, apie tai ir rašę, ir kalbėję, kad net ir tokių labai specifinių atvejų pasitaiko.
Kokios platformos čia yra dėkingiausios?
L. Andriukaitis: Taip, būnant pilnai objektyviam, mes daugiausia fokusuojamės į socialinius tinklus kaip tyrėjai. Mums tas yra įdomiausia, aktualiausia ir manome, kad paveikiausia, bet galima naudoti ir kitus būdus.
Gali būti tokie netradiciniai, gan net šiek tiek egzotiniai būdai, kaip pavyzdžiui, siuntinėti didžiulius elektroninius laiškus. Kaip pavyzdys, paimame kažkokią dezinformacijos žinutę, parašome laišką į BCC laukelį, kad kiti nematytų, surašome, kiek leidžia platforma adresatų, ir išsiunčiame.
Dažniausiai tokios atakos yra nukreiptos į tam tikrą amžiaus grupę, kuri moka naudotis kompiuteriais, bet galbūt nėra tokie suinteresuoti socialinėmis medijomis, galbūt kažkada jau išėjo į pensiją, kažkada darbe naudojosi kompiuteriu, vis dar bendrauja daug elektroniniais laiškais ir gauna tokią žinutę, ir tikimasi, kad užsisuks tas informacinis ratas, kuomet jie pradės dalintis su savo draugais ir panašiai.
Tai nėra labai didelės apimties dezinformacijos būdas, tačiau jį labai sunku sukontroliuoti, nes kaip tyrėjas arba institucija tu gali to ir nepastebėti – jis toks praskrendantis būdas.
Ar yra amžiaus grupės, kurios yra paveikesnės galbūt tokioms sukčių atakoms? Kokia čia situacija?
A. Gecevičiūtė: Turbūt duomenų norėtųsi visada kuo tikslesnių duomenų, bet iš tiesų, kaip ir minėjau, dažniausiai atakos gali būti nukreiptos tiesiog visiems kuo plačiau, bet, natūraliai, tos amžiaus grupės ar tie žmonės, kurie šiek tiek labiau yra prisijaukinę technologijas, tiesiog dažniausiai tą budrumą tokį šiek tiek didesnį turi, žino, kaip atrodo tipinis laiškas, kaip jis neturėtų atrodyti ir taip toliau.
Tai turbūt šiuo atžvilgiu senjorai arba vyresnio amžiaus žmonės nėra tie, kurie ir daugiau naudojasi tomis technologijomis, bet ir kartu rizikas geba atpažinti arba žino, ką daryti su jomis susidūrus.
O tokiu atveju, kokia būtų čia pagrindinė žinutė, kad jeigu ateina SMS pranešimas, kad paspauskite čia, suveskite savo duomenis, tai jau turėtų būti pirma mintis, kad čia tikriausiai sukčiai?
A. Gecevičiūtė: Yra keletas turbūt kriterijų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Tai visų pirma, emocijos yra labai svarbios. Jeigu mes jaučiame, kad mus skubina kažką daryti, tai jau yra vienas indikatorius. Jeigu matome kažkokią nuorodą ir kažką jau mums aktyviai reikia padaryti, tai irgi dažna yra strategija.
Aišku, yra kažkoks dažnai netgi apibrėžtas laiko matas, o ir žinutės dažnai tokios labai bendrinės būna. Tai nėra jos man, kaip, pavyzdžiui, Airai, nukreipta, bet gali būti tiesiog „Mielas kliente“. Vadinasi, tai yra žinutė iš esmės bet kam.
Tai jau turėtų būti iš karto raudona vėliava, kad labai čia plačiai kreipiasi, ir klausimas, ar tikrai reikia vesti savo asmeninius duomenis?
A. Gecevičiūtė: Būtent.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
