Balandžio 18 d., ketvirtadienis
Vilnius +9°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
23
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Lietuvos verslas
107
Nerijus Mačiulis, Lietuvos ekonomikos konferencija 2019 (J.Auškelis/Fotodiena.lt)

Mačiulis: gyvename tokiame amžiuje, kai nėra kur dėti pinigų

2019-03-22 10:30 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Lukas Zadarackas
2019-03-22 10:30

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje.

Nerijus Mačiulis, Lietuvos ekonomikos konferencija 2019 (J.Auškelis/Fotodiena.lt)
107

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje.

REKLAMA
23

„Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tam būta tam tikrų objektyvių priežasčių, kaip antai, lėtėjantis ekonomikos augimas, bet ir viena emocinė priežastis: praėję lygiai dešimt metų po paskutinės pasaulio finansų krizės apogėjaus“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos ekonomikos konferencija 2019
(107 nuotr.)
(107 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos ekonomikos konferencija 2019

Tiesa, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad terminas „krizė“ naudojamas labai plačiai ir dažnai, nors vieno atsakymo, kas tai yra, niekas nepateikia.

REKLAMA
REKLAMA

„O ir atspėti, kada ir ar bus krizė yra daugiau menas, o ne mokslas“, – įsitikinęs G. Šimkus. 

Pasak N. Mačiulio, praėjusiais metais ūkio augimą pasaulyje ypač susilpnino protekcionizmo šmėkla, pirmiausiai aplankiusi JAV. Vašingtonas tuomet apmokestino daug prekių iš Kinijos. Tačiau šiandien ekspertai tikisi, kad kitų žingsnių, kuriais bus ribojama laisvoji prekyba, Donaldas Trumpas nesiims.

REKLAMA

„Galime dabar matyti ekonomikos stabilizacijos ženklus skirtingose šalyse. Štai investuotojų lūkesčiai dėl Vokietijos stabilizavosi. Na, o jeigu remtumėmės TVF prognozėmis, nuosmukį šįmet patirs tik septynios šalys – Venesuela, Argentina, kelios Afrikos valstybės“, – teigė N. Mačiulis, kartu pridūręs, jog labai dažnai TVF prognozės smarkiai prasilenkia su realybe.

Istorijoje buvęs ne vienas atvejis, kuomet TVF nurodo vienaženklį šalių, kurioms gresia ekonomikos nuosmukis, skaičių, kai realybėje rodiklis gali būti dešimt kartų didesnis.

REKLAMA
REKLAMA

„Galime pasakyti, kad 2019 m. bus neblogi, bet rizika, kad bus slystelėjimas dėl vienokių, ar kitokių priežasčių, išaugusi labiausiai per pastaruosius dešimt metų.

Šiuo metu situacija Lietuvoje stabili, nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. nepastebima. Būsto įperkamumas yra istorinėse aukštumose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Fiksuojamas augimas yra tvarus, nors atlyginimai ir auga sparčiau už produktyvumą“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į dar ilgai besitęsiančią pigių pinigų erą, kuriai būdingos ypač žemos palūkanų normos ir iš kurios išeiti pasaulio centriniams bankams darysis vis sunkiau. Be to, nors bendra pasaulinė skola milžiniška, tai nebūtų problema, jeigu pinigai keliautų  į produktyvius aktyvus. Tačiau realybė yra kiek kitokia. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyvename tokiame amžiuje, kur nėra kur dėti pinigų. O kai pinigų daug ir jie pigūs, ieškoma galimybių visur, pradedant bitkoinais, baigiant meno rinka. Praėjusiais metais brangiausiai parduotas paveikslas buvo įvertintas 450 mln. JAV dolerių.

Tiek išleista už Leonardo da Vinci paveikslą „Salvator Mundi“. Įdomu tai, kad 1958 m. šis paveikslas buvo parduotas už 45 svarus. Tais metais dar visi manė, kad kūrinį nutapė L. da Vinci mokinys, o ne pats L.da Vinci“, – kaip vieną iš pinigų pertekliaus panaudojimo pavyzdžių išskyrė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų