Nors pagrindinėje pasaulio žiniasklaidoje gausu ryškių straipsnių antraščių apie beveik sensacingus rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatus ir analitikų svarstymų apie šalies demokratizavimo perspektyvas, iš tikrųjų nieko netikėto neįvyko ir jokių kardinalių pokyčių vidaus politikoje laukti neverta. O štai užsienio politikoje Maskvai gali tekti išgyventi kelis gana sudėtingus mėnesius.
Radikalių pokyčių Rusijos vidaus politikoje neverta laukti
Mėginimai suteikti sensacingumo rinkimų į Dūmą rezultatams – tai tik Rusijos opozicijos saviapgaulė, taip pat užsienio žiniasklaidos pastangos nudžiuginti savo skaitytojus. Faktiškai rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatai buvo be staigmenų – nei teigiamų, nei neigiamų. Taigi, ir jokių radikalių pokyčių Rusijos vidaus politikoje laukti neverta.
„Vieningoji Rusija“ iš tikrųjų dalį balsų prarado, tačiau ne daugiau, negu turi prarasti valdžios partija – net jeigu šalyje viskas būtų buvę gerai. Valdžia visada netenka dalies balsų vien dėl to, kad ji nusibosta, o rinkėjai tradiciškai optimistiškai iš opozicijos tikisi kokios nors geresnės alternatyvos. Be to, balsus už „Teisingąją Rusiją“ („Spravedlivaja Rossija“) ir RLDP (LDPR) vargu ar galima vadinti opoziciniais. Sudėjus šių partijų procentus su „Vieningosios Rusijos“ rezultatais, tampa akivaizdu, kad tai ne joks valdžios susilpnėjimas, o meistriškas žaidimas demokratija.
Nebuvo netikėti ir kai kurių Vakarų lyderių pareiškimai apie rinkimų metu padarytus pažeidimus. Reikia atsižvelgti į tai, kad JAV visu greičiu taip pat rengiamasi rinkimams, todėl nepakritikuoti Rusijos būtų neatleistina savo rinkėjų/elektorato atžvilgiu. Vis dėlto, nors Hillary Clinton pareiškimas ir gana aštrus, galima būti tikriems, kad Vašingtonas oficialiai pripažins rinkimų rezultatus, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys.
Galima neabejoti, kad vietoj Vakarų apžvalgininkų prognozuojamo Rusijos valdžios susilpnėjimo iš tikrųjų vidaus politikoje ir toliau bus imamasi griežtų priemonių, kartu stiprinant žiniasklaidoje priešrinkiminį socialinį populizmą ir propagandą, kad Vladimirui Putinui pergalė prezidento rinkimuose būtų užtikrinta jau pirmame ture.
Kur kas svarbesnės gali būti rinkimų rezultatų pasekmės Rusijos užsienio politikoje
Kad diduma žiniasklaidos rinkimų rezultatus įvertino kaip V. Putino pozicijų susilpnėjimą, negali nekelti nerimo Eurazijos sąjungos (EAS) šalininkams. Šio projekto ateitis neatsiejama nuo dabartinio Rusijos premjero asmenybės, todėl net menamas jo pozicijų susilpnėjimas gali neraminti potencialius EAS dalyvius. Galima daryti prielaidą, kad integracinės V. Putino iniciatyvos nesukels didelio entuziazmo partneriams, kol jis nepatvirtins savo pozicijos būsimuose prezidento rinkimuose.
„Vieningosios Rusijos“ rezultatai taip pat gali šiek tiek sutrikdyti Rusijos politikos modelio panaudojimo Ukrainoje gerbėjus. Ankstesnis „Vieningosios Rusijos“ reitingų nesugriaunamumas įkvėpė jos partnerę Ukrainoje – Regionų partiją sukurti defacto vienpartinę politinę sistemą. Tačiau, jeigu to nepavyko įgyvendinti net Rusijoje, labiau linkusioje į autoritarizmą, kyla klausimas, ar tai pavyks Ukrainoje. Į jį Ukrainos valdžia turi rasti atsakymą dar iki 2012 metų parlamento rinkimų. Be to, „Vieningosios Rusijos“ (nepaisant Rusijos valdžios pergalės apskritai) rezultatų kritimas gali susilpninti Regionų partijos tikėjimą savo dabartinės rinkimų strategijos teisingumu, juk, skirtingai nei „Vieningoji Rusija“, Regionų partija pastaruoju metu nestiprino palydovų, o atvirkščiai – prarydavo juos.
Kita vertus, net tariamas Rusijos valdžios susilpnėjimas suteikia Ukrainai papildomų galimybių manevruoti derybose dėl dujų kainos – juk dabar V. Putinui labiau nei anksčiau reikia, kad užsienio politikos sėkmė būtų matoma. Vadinasi, dėl tokios sėkmės jis gali būti pasirengęs tam tikriems, galbūt neviešiems, kompromisams.
„Vieningosios Rusijos“ rezultatai nepradžiugins ir santykių su Maskva gilinimo šalininkų Baltijos šalyse. Judėjimas dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos įvedimo laikinai gali susilpnėti, kartu – ir prorusiškai nusiteikusių rinkėjų, besiorientuojančių į Kremliaus elitą, entuziazmas. Baltijos šalių valdžioje esantys politikai, atvirkščiai, atgaus ryžtą, o tai gali komplikuoti santykius su Rusija, ypač jeigu V. Putinas pabandys užsidirbti elektorato balų tradiciniu priešrinkiminiu „rusų klausimo“ aktyvavimu.
Rinkimų rezultatai taip pat gali laikinai apsunkinti Rusijos santykius su svarbiausiomis strateginėmis partnerėmis konkurentėmis – JAV ir Kinija.
Būsimų JAV prezidento rinkimų įkvėptos antirusiškos retorikos varžytuvės tarp demokratų ir respublikonų nedelsiant gaus atsaką iš Rusijos valdžios, taip pat besiruošiančios rinkimams. Rusijos užsienio reikalų ministerija jau aštriai reagavo į ne mažiau aštrius H. Clinton pareiškimus. Apsižodžiavimai, tokie kaip „pats toks“, žinoma, neturės įtakos ilgalaikiams dviejų šalių santykiams, tačiau priešrinkiminiu laikotarpiu gali paaštrinti situaciją dėl PRG, Sirijos, Irano ir Afganistano. Svarbiausia, kad žaidimai viršūnėse dėl įsikarščiavusių vietinių veikėjų, neteisingai vertinančių aplinkybes, nesukeltų neplanuotų neįprastų situacijų (turima galvoje galimi Amerikos ir Rusijos sąjungininkų bandymai pasinaudoti proga ir išspręsti savo problemas, kaip ne kartą buvo daroma JAV ir SSRS priešpriešos laikais).
O dėl Kinijos, tai, viena vertus, jos valdžiai vargu ar patinka Rusijos rinkimų kritika žiniasklaidoje, nes bet kokie demokratijos šūkiai skausmingai primena Pekinui kaltinimus jam pačiam. Kita vertus, apsukrūs kinai vargu ar praleis progą ir neišnaudos kelių mėnesių santykinio neapibrėžtumo Maskvoje, siekdami sustiprinti savo pozicijas Kinijos ir Rusijos derybose, taip pat ir BRICS politinių iniciatyvų atžvilgiu.
Taigi, kad ir koks tariamas ir iliuzinis būtų Rusijos valdžios partijos „susilpnėjimas“, artimiausiais mėnesiais Rusijos užsienio politikos pozicijos gali šiek tiek susilpnėti, o galimi Maskvos bandymai laikinus sunkumus kompensuoti demonstruojamu pagyrūniškumu gali apsunkinti santykius su pagrindiniais partneriais tarptautinėje arenoje. Greičiausiai viskas grįš į savo vietas po V. Putino pergalės būsimuose prezidento rinkimuose. Svarbiausia, kad per artimiausius kelis mėnesius nei Rusija, nei jos partneriai ir konkurentai nepadarytų rimtų klaidų, pasidavę nepamatuotoms iliuzijoms arba beprasmiškam susierzinimui.
