Agentūros šaltinio teigimu, nuolaužos turėtų būti tolimojo nuotolio smogiamojo drono „Geran-2“.
Kaunas: ankstesnio drono incidento išvados bus pateiktos trečiadienį
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno sudarytos ekspertų darbo grupės išvados dėl sekmadienį galimai Lietuvos oro erdvę pažeidusio drono incidento bus pateiktos trečiadienį, teigia ministras.
„Išvados bus pateiktos rytoj, kadangi ši diena buvo skirta naujausiam incidentui ir visas dėmesys buvo sukoncentruotas į itin naujausią incidentą. Rytoj mes aptarsime pateiktas darbo grupės išvadas ir pagrindinis mano noras yra tikslumas“, – antradienį LRT televizijai sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, tikslus įvykių atkūrimas leis įvertinti, ar reikia keisti kariuomenės veiksmų procedūras.
„Kadangi tikslumas leidžia mums peržiūrėti turimas procedūras, turimus algoritmus, mes juos galime patobulinti, pakeisti, kad mūsų piliečių saugumas didėtų, augtų ir kad mūsų valstybė būtų saugesnė“, – teigė jis.
R. Kaunas pripažino, kad pirmadienį apie ankstesnį incidentą pateikta informacija nebuvo pakankamai tiksli ir išsami.
„Tai ir norėtųsi susirinkti visą tikslią informaciją, kuri, deja, pirmadienį nebuvo pateikta labai tiksliai ir labai išsamiai. Tai yra techninis, procedūrinis dalykas, visgi tą informaciją mes susitikslinsime“, – pabrėžė ministras.
Kartu ministras neigė, kad dėl šio incidento yra kilę nesutarimų su Lietuvos kariuomenės vadu.
„Su kariuomenės vadu viską puikiai aptarėme, jokio priešiškumo šiuo atveju nėra, kaip čia buvo irgi spaudoje bandoma kažkaip tai eskaluoti. Tai darbinis procesas. Mūsų tikslas yra pagerinti turimas procedūras, kad mūsų piliečiai būtų saugesni“, – teigė R. Kaunas.
Sekmadienį Lietuvos kariuomenė pranešė, kad jų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos ir vėliau kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, tai galėjo būti dronas. Jis žurnalistams tvirtino, jog versijos, kodėl į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, gali būti įvairios. Viena jų – tai galėjo būti nuklydęs dronas.
Ministras pirmadienį buvo išreiškęs nepasitenkinimą jam pateikta informacija apie incidentą ir paprašė ekspertų darbo grupės išsamiai išanalizuoti įvykio aplinkybes, sudaryti chronologiją bei įvertinti, kodėl buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai.
Tuo metu sekmadienį, po 13 val., Lietuvos kariuomenė ir NKVC dėl galimai į šalį įskridusio drono paskelbė oro pavojų Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Elektrėnų rajone buvo paskelbtas oro pavojus. Geltonas oro pavojaus statusas truko apie 40 minučių, vėliau oro pavojus buvo atšauktas.
Anot NKVC, objektui ore patikrinti buvo pasitelkti NATO naikintuvai. Galiausiai nustatyta, kad atžymos ore buvo ne dronas, o paukščių būrys.
Ministras: drono neutralizavimo operacija truko apie 30 minučių
Į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį iš Baltarusijos įskridusio drono neutralizavimo operacija truko maždaug 30 minučių, tačiau tiksli įvykių chronologija dar tikslinama, teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasak ministro, Lietuvos kariuomenė ir Karinės oro pajėgos įskridusį objektą aptiko nuo pat pirmos minutės ir perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai. Italijos naikintuvai, anot jo, startavo greitai ir neutralizavo objektą.
„Lietuva sprendime dalyvavo nuo pat pirmos minutės, kadangi mūsų kariuomenė, mūsų karinės oro pajėgos detektavo įskridusį objektą, bendradarbiavo, perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai. Oro gynybos misija – Italijos naikintuvai – startavo gana greitai ir neutralizavo objektą“, – antradienį LRT televizijoje kalbėjo R. Kaunas.
„Misijos trukmė iš esmės (…) truko kažkur apie 30 minučių, taip grubiai. Ir dabar tikslinamos visos aplinkybės, drono nuolaužos yra surinktos, bus atliekamas tyrimas“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad tiksliai įvertinti laiką nuo drono aptikimo iki jo neutralizavimo galima tik atkūrus visą įvykių chronologiją.
„Jeigu mes labai tiksliai žiūrėsime, tai reikia tada man pasiimti labai aiškią chronologiją, kad kiekvieną minutę aiškiai įvardyti“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad objektas buvo aptiktas, gyventojai apie jį informuoti laiku, o NATO oro gynybos misija sėkmingai neutralizavo į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.
„Mes turėtume orientuotis į bendrą principą šiuo metu ir suprasti, kad detekcija įvyko, mūsų piliečiai, mūsų gyventojai informuoti laiku, ir NATO oro gynybos misija sėkmingai neutralizavo į Lietuvą įskridusį objektą – droną, kuris buvo priešiškas“, – teigė ministras.
Drono nuolaužos jau surinktos, toliau aiškinamasi, koks buvo jo tikslas ir kas jį atsiuntė į Lietuvos ir NATO oro erdvę.
Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Jo kilmė kol kas nėra aiški.
Po dorno incidento Lietuvoje – Vokietijos reakcija: NATO nesileis įbauginama Rusijos
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas (Johnas Vadefulas) antradienį pareiškė, kad NATO nesileis įbauginama Rusijos, Aljanso naikintuvams virš Lietuvos oro erdvės numušus droną.
Jį cituoja vokiečių naujienų agentūra DPA.
Lankydamasis Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Ženevoje J. Wadephulas pažymėjo, kad „mes dar kartą išvydome Rusijos priešiškumą NATO sąjungininkų atžvilgiu“.
„Tai dar kartą įrodo, ką Rusija bando daryti: ji siekia mus suskaldyti ir sukelti sumaištį, ir jai neturi pavykti pasiekti nė vieno iš šių tikslų“, – pridūrė jis.
„Mes nesileisime įbauginami“, – pabrėžė vokiečių ministras, pridūręs, kad NATO įrodė, jog gali atremti tokias atakas.
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.
Pranešimų apie žalą ar nukentėjusiuosius negauta, tačiau drono nuolaužos yra tiriamos.
NATO operacija buvo koordinuojama iš Jungtinio oro operacijų centro Udeme, Vokietijoje, pranešė Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė.
Po incidentų Lietuvoje ir Danijoje EK vadovė smerkia beatodairišką Rusijos elgesį
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė „beatodairišką ir pavojingą Rusijos elgesį“ po to, kai NATO pajėgos virš Lietuvos numušė droną, o Danija pranešė, kad Rusijos fregata paleido signalines raketas į sraigtasparnį.
„Europa ir vėl prabudo matydama beatodairišką ir pavojingą Rusijos elgesį“, – socialiniame tinkle parašė U. von der Leyen, pavadinusi šiuos incidentus „platesnio Rusijos agresijos ir provokacijų prieš Europą modelio dalimi“.
Ministras: Lietuvoje numuštas dronas turėjo sprogmenį
Lietuvoje antradienio naktį numuštas dronas turėjo sprogmenį, pranešė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Planas „Skydas“ baigtas. Galutiniais duomenimis, aptiktas sprogmuo. Išminuotojai jį neutralizavo“, – socialiniame tinkle paskelbė ministras.
R. Kaunas sakė, kad šią situaciją išsamiai aptarė su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto.
„Ministras išreiškė tvirtą paramą mūsų regiono saugumui. Kartu padėkojome naikintuvo įgulai už priimtus ryžtingus sprendimus ir atliktus veiksmus.
Sutelktas NATO narių ir visų tarnybų veikimas duoda tinkamus rezultatus ir padeda užtikrinti mūsų saugumą“, – rašė krašto apsaugos ministras.
Robertas Kaunas Italijos gynybos ministrui padėkojo už bendradarbiavimą
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį Šiauliuose susitiko su Italijos gynybos ministru Guido Corsetto. R. Kaunas sako padėkojęs italų kolegai už bendradarbiavimą.
„Manau, kad šis incidentas parodė, kad gebame veikti darniai, komandiškai, gebame reaguoti laiku, priimti tinkamus sprendimus ir neutralizuoti į Lietuvą įskridusius objektus, taip užtikrinant mūsų piliečių saugumą“, – Šiaulių aviacijos bazėje kalbėjo R. Kaunas.
„Ačiū Italijos pilotams, ačiū mūsų kariuomenei už puikų bendradarbiavimą ir pasiektus rezultatus“, – pridūrė R. Kaunas
Primename, kad antradienio naktį virš Lietuvos skridusį droną nušovė NATO oro policijos misiją, kurią šiuo metu vykdo Italija.
Ministras pateikė naujausią informaciją: dronas turėjo sprogmenį
Komentuodamas žurnalistams R. Kaunas sakė, kad remiantis preliminariais duomenimis, antradienio naktį numuštas į Lietuvą įskridęs dronas buvo be sprogmenų. Po komentarų krašto apsaugos ministras socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė naujausią informaciją, kad Lietuvoje numuštas dronas turėjo sprogmenį.
Naikintuvai buvo pakelti ir antradienio vidurdienį
Paklaustas, ar naikintuvai buvo pakelti į orą ir antradienio vidurdienį, R. Kaunas nurodė, kad tuo metu buvo aptiktas neaiškus objektas Lietuvos oro erdvėje. Tačiau, jo teigimu, grėsmė nebuvo tokio lygio, kaip naktį, todėl naikintuvai pakilo prevenciškai.
„Apie vidurdienį buvo detekcija, neiškių atžymų mūsų oro erdvėje. Tai prevenciškai naikintuvai kilo. Grėsmės tokio lygio, kokia buvo naktį, neidentifikuota“, – teigė jis.
Ministras taip pat neatmetė, kad panašių incidentų Baltijos regione ateityje gali daugėti.
„Karas vyksta penktus metus Ukrainoje ir nors atrodo, kad jis yra už tūkstančio kilometrų, bet karas plinta, deja. Rusija nenori taikos, ji nesėda prie taikos derybų, Vladimiras Putinas nenori taikos, nors ir Jungtinės Amerikos Valstijos deda dideles pastangas, ir Europa deda dideles pastangas, ir Ukraina aiškiai identifikuoja, kad nori gyventi taikiai. Tačiau V. Putinas to nenori“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Jeigu mes nepasieksime taikos, jeigu mes nepriversime Rusijos derėtis dėl taikos, deja, tokių incidentų Baltijos regione gali daugėti“, – pridūrė jis.
Gitanas Nausėda: drono numušimas rodo, kad kai norime, galime
Suomijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad veiksmai Kaišiadorių rajone numušant Lietuvos oro erdvę kirtusį droną rodo, jog esant realiam poreikiui tai padaryti yra įmanoma.
Pasak G. Nausėdos, nepaisant to, oro erdvės pažeidėjų aptikimo pajėgumai ir toliau turi būti vystomi.
„Tai yra tas pavyzdys, kuris rodo, kad tikrai norėdami, galime, pajėgiame ir kuo toliau, tuo labiau tobulinsime savo detekcijos pajėgumus ir, be jokios abejonės, imsimės labai greitos reakcijos, kad mūsų žmonių saugumas būtų užtikrintas“, – prezidento Komunikacijos grupės išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.
„Kol kas negaliu paskelbti detalių dėl to esminio klausimo, ar dronas nešė tam tikrus sprogmenis. Šią minutę tokio atsakymo neturiu, bet tikiuosi iki rytojaus Valstybės gynimo tarybos posėdžio mes visas detales ar bent jau daugiau detalių žinosime“, – teigė jis.
Anot šalies vadovo, trečiadienį vyksiantis VGT posėdis buvo planuotas iš anksto, jame bus aptarta bei įvertinta pažanga dėl integruotos oro gynybos erdvės kūrimo, įsigijimų.
G. Nausėda sakė incidentą aptaręs su Suomijos premjeru Petteriu Orpo.
Kariuomenė – apie Lietuvos saugumą: „Mechanizmas veikia“
Lietuvos kariuomenė antradienį socialiniame „Facebook“ pakomentavo drono incidentą.
„Po visos dienos informacijos trumpai primename, kad iš esmės niekas nepasikeitė. Ukraina ir rusija keičiasi nuotoliniais smūgiais, dronai patenka į kaimynines šalis, taip pat ir pas mus.
Numuštas dronas karine prasme reiškia, kad efektas pasiektas, o jis pasiekiamas tuomet, kai laikomės procedūrų, veikiame kartu su kitomis institucijomis ir atėjus reikiamam momentui nedvejodami spaudžiame raketos paleidimo mygtuką.
Su kiekvienu priešiško objekto pasirodymu Lietuvos danguje tvarkosi visa eilė tarnybų, nuo kariuomenės ir sąjungininkų naikintuvų iki gyventojų perspėjimo ir institucijų koordinavimo. Taikinys sekamas, vyksta koordinacija, naikintuvai užvesti, aktyvuojamas gyventojų perspėjimas, jei taikinys atpažįstamas - lemiamu momentu atliekamas kovinis šūvis, tada tvarkomasi su potencialiai pavojingomis liekanomis, netrukus viskas bus sušluota, išvežta ir gyvensim toliau kaip gyvenę.
Dronų, kaip ir kitokių provokacijų, pastaruoju metu netrūksta, net ir šiandien atžymų radare matėsi daugiau, tačiau naikintuvai grėsmės neidentifikavo, grįžo ir viskas.
Tačiau galime konstatuoti, nors dronai kartais nekrenta, kartais krenta, bet mechanizmas veikia ir jį palaiko viešai nematomi žmonės, dedikavę savo gyvenimus tarnybai. Jie dirba, bendradarbiauja ir koordinuojasi ir kiekvieną dieną lietuviškas riešutas kaip kieno dantims darosi per kietas. Tai paprastas ačiū nuo kariuomenės visiems kolegoms už tai“, – „Facebook“ rašė Lietuvos kariuomenė.
Kaunas: Lietuva ir Lenkija kartu aiškinasi aplinkybes dėl dronų incidentų
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva ir Lenkija sutelkė pastangas aiškinantis pastaruosius dronų incidentus abiejose šalyse.
„Su Lenkijos gynybos ministru ryšį palaikome betarpiškai. Lenkijoje taip pat yra intensyvus laikotarpis, nes jų oro erdvė yra nuolat pažeidinėjama. Sutelkėme pastangas ir kartu aiškinamės aplinkybes dėl įvykusių incidentų“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perduotame komentare Eltai teigia R. Kaunas.
Dronas Lietuvoje, o signalas geltonas: kodėl neragino bėgti į priedangą?
Antradienį Lietuvoje numušus droną, gyventojams kilo klausimų, kodėl nebuvo išsiųstas raudonas pavojaus signalas, nors pagal apibrėžimą pavojus tai atitiko.
Remiantis „lt72“, Raudonas pavojaus signalas reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje.
Geltonas pavojaus signalas, kai pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.
Antradienio naktį gyventojai gavo tik perspėjimus „Geltona“. Tačiau dronas jau buvo Lietuvos teritorijoje, negana to, netrukus jį numušė NATO naikintuvai.
Todėl gyventojams kilo klausimų, kodėl perspėta apie mažesnį pavojų, nei nurodoma apibrėžimuose.
„Dronas jau skrenda virš Lietuvos, o įspėjimo lygis geltonas. Tai tik po sprogimo raudonas? Tai jeigu įskrido į Lietuvos oro erdvę, tai turėjo būti ne geltonas, o raudonas oro pavojus, ar ne taip?“ – klausia skaitytojas.
„Pavojaus signalas geltona – pasiruošti į saugias vietas ar priedangas skelbtas dėl to, kad dronas skrido tam tikrame aukštyje, nežemėjo, oro atakos neišvengiamumo nebuvo. Raudonas skelbiamas tuo metu, kai grėsmė – neišvengiama. Pasitikime LK teikiamomis indikacijomis“, – pakomentavo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta.
Po šios nakties įvykių NKVC ketina pakoreguoti pavojaus signalų aprašymus.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis aiškino, kad raudonas signalas neskelbtas, nes esą trūko daugiau duomenų apie objekto pavojingumą. Be to, kariuomenė įvertino, kad gyventojams grėsmės tai nekels.
„Manau, tobulintini aspektai visų algoritmų. Bet realiai masinės atakos nėra į Lietuvos teritoriją, ar objektas turi sprogmenis, ar neturi, duomenų neturim, taikinio, kad bepilotis turėtų, irgi nebuvo nustatyta. Tai gyventojams perspėjimas išsiųstas – „ruoškitės, gali būti“. Prieš patį šūvį, natūralu, matėme, kur tai vyksta, realiai pavojaus gyventojams ant žemės nebuvo“, – antradienį žurnalistams komentavo A. Matutis.
Kruonio HAE neturi kompetencijų ir įgaliojimų šalinti grėsmes, sako „Ignitis gamybos“ vadovė
NATO misijos Lietuvoje naikintuvams antradienio naktį Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) numušus droną, elektrinę valdančios valstybės valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė sako, kad jėgainė turi tvarką, kaip veikti grėsmės atveju, tačiau nėra pajėgi pati ją pašalinti.
„Turime algoritmą, kaip užtikrinti nepertraukiamą gamybą, darbuotojų saugumą, bet neturime nei kompetencijų, nei įgaliojimų imtis priemonių prieš vienokius ar kitokius grėsmės elementus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sungailienė.
Anot jos, elektrinėje įrengta antidroninė sistema: „Elektrinė turi antidroninę sistemą, mano žiniomis, tarnybos atitinkamai reaguotų ir skelbtų tokio lygio pavojus, kokie būtų būtini.“
Baltarusijai – protesto nota
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Anot užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, kaimyninei šaliai bus įteikta protesto nota.
„Visais atvejais, kai įvyksta oro erdvės pažeidimai, gauname Karinių oro pajėgų pranešimą kada, kur, vieta, koordinatės, kas įvyko. Visais atvejais rengiame notą ir visais atvejais įteikiame ją tai šaliai, iš kurios (bepilotis – ELTA) orlaivis ar kitas objektas įskrido. (…) Kai įvyks tyrimas, nustatys pagal nuolaužas, kieno tai yra dronas, pagal tai imsimės ir kitų veiksmų, papildomų“, – sakė ministras.
Užsienio reikalų ministras teigia informavęs sąjunginkus apie į Lietuvą įskridusį, o vėliau neutralizuotą droną. Pasak jo, toliau konsultuojamasi, kaip stiprinti rytinį regiono flangą.
„Iš savo pusės šįryt sąjungininkus informavau apie situaciją, kad prašome diskusijų tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO šiomis temomis, nes akivaizdu, kad namų darbų dar turime daug visi“, – žurnalistams Seime antradienį teigė K. Budrys.
„Matymas yra vienodas: Rytų flangas turi būti stiprinimas ir jo atsparumas didinamas. Stiprinamas oro gynybos priemonėmis, bet taip pat ir kitomis priemonėmis, kurios leistų užtikrinti mūsų kritinės infrastruktūros saugumą ar kitų potencialių taikinių, įvairiausių kinetinių, nekonvencinių operacijų taikinių metu. Ties tuo yra kalbamasi“, – tęsė jis.
Juozas Olekas kalba apie spektrą priemonių naikinti dronus, Dainius Gaižauskas atkerta – netiesa
Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį pareiškė, kad Lietuva ir sąjungininkai turi visą spektrą priemonių naikinti oro erdvės pažeidėjus, o oro gynybos sistema vystoma nuosekliai.
Tačiau jam paprieštaravęs koalicijos partnerių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas sako, kad aukščiausi šalies pareigūnai siekia užglaistyti esamas problemas.
Kaišiadorių rajono meras: dronas numuštas virš šeimos valdomų laukų
Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna sako, kad NATO naikintuvai droną numušė virš vienos šeimos valdomų laukų.
„Pratkūnų kaime registruoti yra 6 asmenys. Retai apgyvendinta vietovė. Dėl pagalbos iš minėtos teritorijos ar kitų niekas nesikreipė. Šalia yra Jakavos kaimas, kur gyvena 3 asmenų šeima su mažamečiu vaiku, jų valdomuose laukuose ir buvo numuštas dronas. Situacija kontroliuojama viskas stabilu“, – Eltai teigė Kaišiadorių meras Š. Čėsna.
Dėl incidento Pratkūnų kaimo apylinkėse kelias užtvertas, vietoje budi policijos ir Karo policijos pareigūnai. Nuolaužos renkamos ir tiriamos.
„Svarbiausia žinia mūsų rajono gyventojams – grėsmė neutralizuota ir šiuo metu pavojaus gyventojams nėra. Prašau gyventojų nevykti į įvykio vietą ir netrukdyti tarnybų darbui. Gavus oficialų perspėjimą į telefoną, svarbu atidžiai perskaityti visą pranešimą, sekti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus. Pastebėjus nukritusį, neaiškų ar įtartiną objektą, prie jo nesiartinkite, nelieskite ir nedelsdami praneškite numeriu 112. Incidento aplinkybės tiriamos, todėl šiuo metu neskubėkime su išvadomis ir remkimės tik oficialių institucijų skelbiama informacija. Dėkoju Lietuvos kariuomenei, policijos pareigūnams ir NATO sąjungininkams už operatyvų reagavimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo meras.
Kruonio miestelio gyventojai dalijasi įspūdžiais
Kaišiadorių rajone ties Pratkūnų kaimu NATO naikintuvui antradienio naktį numušus į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusi droną, kai kurie šalia esančio Kruonio miestelio gyventojai pasakoja girdėję nugriaudėjusį sprogimą. Dalis jų sako, kad jaučiasi labai išsigandę, kiti tvirtina, jog nėra ko bijoti.
Pirminiais duomenimis, dronas naktį buvo numuštas atokiau nuo artimiausios gyvenvietės. Nors dalį gyventojų, tikėtina, sprogimas privertė pašokti iš miego, atmosfera Kruonio miestelio centre ūkanotą antradienio rytą rami – gatvėmis su kuprinėmis žingsniuoja vaikai, vietiniai vyksta į parduotuvę apsipirkti, keliu praūžia vienas kitas automobilis.
Vis tik į Pratkūnų kaimo teritoriją, kur šiuo metu įvestas planas „Skydas“ ir dirba tarnybos, pašaliniams patekti negalima – už maždaug 3 kilometrų nuo šios gyvenvietės atvažiuojančiuosius pasitinka kelią užtvėrę policijos ir karo policijos ekipažai.
Kazys: dar taip gyvenime niekad nebuvau išsigandęs
Senjoras Kazys, gyvenantis apie 2,5–3 kilometrus nuo incidento vietos, teigė matęs, kaip naktį pakilęs NATO naikintuvas numušė droną.
„Per miegą girdžiu, kad kažkas, (...) matyt, praskrido tas naikintuvas, kuris jį (droną – ELTA) vijosi. Labai žiauru, toks garsas buvo, kad net namas sudrebėjo. Sakau, kažkas čia jau pasidarė. Išbėgau į antrą aukštą, link balkono, tik balkono duris prasivėriau ir ten, prieky, mano akyse – smūgis. Bet toks smūgis sprogo, matau, kaip krenta“, – žurnalistams pasakojo senjoras.
„Tai yra baisus dalykas. Kaip karo stovis, žiauru buvo. Aš galvojau, kad kokie du lėktuvai susidūrė – toks jausmas, kad... Sakau, neišpasakosi – reikia pamatyti pačiam“, – pridūrė Kazys.
Vyriškis teigė, jog NATO naikintuvui numušus droną susidūrimo vietoje buvo juntamas stiprus parako kvapas.
„O parako kvapas… Pamatytumėte, pajaustumėte...“, – pasakojo jis.
„Žiauriai išsigandau, dar taip gyvenime niekad nebuvau išsigandęs“, – pridūrė senjoras.
Vyriškis tvirtino, jog pranešimą apie skelbiamą oro pavojų gavęs praėjus 5 minutėms po incidento.
„Kas čia jums lėks – po 5 minučių tik gavau pranešimą, kad oro pavojus. Viskas jau čia susprogo, aš jau atėjau, atsisėdau (...). Dar po 5 minučių pranešė, kad jau atšauktas pavojus“, – dėstė jis.
„Ir paskui aš jau atėjau į kambarį, girdžiu, kad jau skraido karinis malūnsparnis su prožektoriumi galingu, šviečia į žemę ir ieško. Jis skrido link elektrinės (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – ELTA). Aš vėl skambinu 112, sakau, kad jeigu galite, praneškite tam malūnsparniui, kad jis be reikalo skraido (...), sakau, tegul skrenda link Anglininkų kaimo – kaip tik ten jį ir numušė“, – teigė Kazys.
Marytė: o ko čia bijoti?
Tuo metu senjorė Marytė, gyvenanti, kaip teigė, Kruonio miestelio centre, naktį girdėtą garsą apibūdino kaip duslų. Vis tik moteris pabrėžė, kad nėra čia ko išsigąsti.
„Suūžė, paskui girdisi tik tas lėktuvas, priskrido – pūpt, toks duslus bildesys. Ir viskas, tuo ir baigėsi“, – žurnalistams pasakojo moteris.
„Na, langai nedrebėjo – užesys toks buvo, kaip pasakyti, ne toks, kaip lėktuvo“, – pridūrė ji.
Moteris tvirtino supratusi, jog tai, tikėtina, dronas. Vis tik, kaip tvirtino, girdėtas smūgis jos neišgąsdino.
„Susipratau, nes čia jau ne pirmas kartas“, – teigė Marytė
„O ko čia išsigąsti? Ko? Jau aš atgyvenau savo“, – pridūrė ji.
Irena: nelabai saugiai po tokių įvykių jautiesi
Į vietinę maisto prekių parduotuvę antradienio rytą atvykusi Irena tikino, kad sprogimą išgirdo po vidurnakčio. Garsas, anot jos, privertė jaustis nejaukiai.
„Girdėjau. Negaliu atsakyti, ar pirmiau buvo pranešimas (apie oro pavojų – ELTA), ar sprogimas. Man atrodo, kad pirmiau sprogimas“, – Eltai pasakojo moteris.
„Nejaukiai, labai nejaukiai. Nelabai saugiai po tokių įvykių jautiesi. Aišku, pagalvoji kas kartą, kad čia šneka, šneka... Čia ta elektrinė yra, žinote. Šiaip nelabai saugiai“, – teigė Irena.
„Gerai, svarbu numušė ir niekas nenukentėjo“, – tvirtino moteris.
„Reikia pasitikėti tarnybomis, o kuo gi daugiau pasitikėti“, – pridūrė ji.
Seniūnas: kol kas ramu
Kruonio seniūnas Andrius Slavinskas tikino vidurnaktį „kažką girdėjęs“, tačiau į situaciją reaguoja ramiai – iš gyventojų pagalbos pranešimų tvirtino nesulaukęs.
„Šiaip iš gyventojų, kad kažkam reikėtų pagalbos ir panašiai, nesulaukėme. Daugiau visi vis pasišnekame, bet vis viena laukiame tarnybų atsakymų“, – Eltai sakė A. Slavinskas
„Kol kas ramu, gal, sakykime, prieš naktį neramiau – vis vien nekasdienis įvykis, kažką juk pažadino, nėra taip lengva po to užmigti“, – pabrėžė vyras.
Nuo ankstaus ryto kelias ties Darsūniškio ir Anglininkų kelio ženklu, esančio netoli Kruonio miestelio, užtvertas – nei gyventojams, nei žurnalistams toliau pravažiuoti neleidžiama. Čia pasikeisdami budi policijos ir karo policijos ekipažai. Seniūnas teigė, kad šiuo maršrutu kursuoja vietos autobusas, tad vyks „į vietą pasižiūrėti“.
„Vyksime į vietą pasižiūrėti, ar jie atidarys kelią, nes ten apie 14.30 val. turėtų autobusas važiuoti“, – nurodė vyras.
„Aš jų klausiau, bet jie nieko negali atsakyti. Tada žinotume, ar žmonėms leisti (važiuoti – ELTA), ar neleisti“, – pridūrė A. Slavinskas.
Naujausi vaizdai: kariuomenė parodė sunaikinto drono nuolaužas
Vaizdo įraše matyti numušto bepiločio orlaivio nuolaužų radimo vietos ir vietoje budintys pareigūnai. Dronas numuštas Kaišiadorių rajone, Pratkūnų kaime, 8 kilometrai Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Pratkūnų kaimas yra Kruonio seniūnijoje. 2025 m. duomenimis, jos plotas yra 223,14 kvadratinių kilometrų. Didžiąją dalį jos sudaro miškai.
Pratkūnų kaime vos kelios sodybos. Pagal paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, čia gyveno 8 žmonės.
Laurynas Kasčiūnas: drono numušimas buvo sėkmingas, bet Lietuva nepasirengusi didesniam jų skaičiui
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono numušimas buvo sėkminga operacija, tačiau Lietuva nėra tinkamai pasirengusi atremti didesnio bepiločių orlaivių skaičiaus.
„Šiandien yra ta diena, kai galime didžiuotis ir savo kariuomene, tuo, kad turime sąjungininkus ir kad suveikė algoritmai. Aišku, tokias sėkmės istorijas turėjo jau Latvija ir Estija, laukėme, kada jau sėkmės istorija bus ir Lietuvoje. Sėkmės istorija ta prasme, kad sugebėjome droną pastebėti, laiku nustatyti, identifikuoti ir neutralizuoti“, – antradienį Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, šis incidentas parodė, kad NATO sąjungininkų naikintuvai gali efektyviai reaguoti į pavienius dronus, tačiau tokia priemonė netinka didesnio masto atakoms.
„Visi turbūt turim aiškiai suprasti, kad naikintuvai yra tik pavienių dronų atvejams skirti, ir ne tik dėl to, kad raketa yra brangesnė už patį droną, bet ir dėl pačios specifikos. Tai, be jokios abejonės, turime pereiti prie daugiasluoksnės oro gynybos, apie kurią mes jau kalbame gerus metus ir čia pasistūmėta labai nežymiai“, – teigė jis.
L. Kasčiūno teigimu, Lietuvai būtina kuo greičiau sukurti daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, apimančią dronų aptikimą, identifikavimą ir jų neutralizavimą.
Konservatorių lyderis taip pat neatmetė, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas galėjo būti ne atsitiktinai nuklydęs, o naudojamas šalies oro gynybos sistemoms išbandyti.
Jo teigimu, incidento aplinkybės turės būti išsamiai ištirtos, įskaitant numušto drono duomenis.
Čmilytė-Nielsen: „Pasirengimas grėsmėms stringa“
Tuo metu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Lietuvos pasirengimas dronų keliamoms grėsmėms stringa ne dėl finansavimo, o dėl vadybinių ir administracinių problemų.
Anot jos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas daugiausia kalba tik apie planuojamus įsigijimus ir būsimas sutartis.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerijoje ir Gynybos resursų agentūroje trūksta specialistų, dirbančių su ginkluotės įsigijimais.
„Tai, aišku, pasirengimas toms grėsmėms stringa, ir ne dėl didelių lėšų, kurios yra, bet dėl vadybinių kompetencijų ir jų administravimo“, – žurnalistams kalbėjo politikė.
Žemaitaitis: „Nereikia džiaugtis“
„Nemumo aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad dėl numušto drono incidento nėra pagrindo džiaugtis, o Lietuva turėtų skubiai stiprinti oro gynybą ir saugoti strateginius objektus.
„Aš manau, kad čia nereikia džiaugtis. Čia reikia visais bažnyčių varpais skambinti“, – teigė jis.
„Mes perkame tankus, investuojame į žeminę sistemą, bet neinvestuojame į tai, kas turėtų perimti. Mes šiandien turėtumėm pradėti galvoti, kaip ant strateginių valstybinių objektų pradėti tinklus plieninius tiesti reikės. (...) Čia tik yra pradžia visų nelaimių, ką mes turėsim“, – akcentavo R. Žemaitaitis.
Aušriečių lyderis sukritikavo ir šalies vadovų reakciją į Lietuvoje numuštą droną, ragindamas daugiau dėmesio skirti oro gynybos stiprinimui.
„Lietuva neturėjo elektros, prezidentas dešimt dienų nesureagavo. Kai skrenda paukščiai, prezidentas irgi nesureagavo. Bet kažkaip tai, žinoma, kad skrenda dronas, jis numušamas į tą pačią minutę ir prezidento reakcija yra. O kur prezidento reakcija buvo sekmadienį?“ – sakė politikas.
Olekas: nakties įvykiai parodė, kad turime spektrą priemonių dronams sunaikinti
Incidentas, kai antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo neutralizuotas, parodė, jog Lietuva turi priemonių numušti ir daugiau dronų, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Aš manau, kad šios nakties įvykiai parodė, kad turime visą spektrą priemonių, kuriomis galime sunaikinti oro erdvės pažeidėjus. Matome, kad oro gynybą atliekantys oro policijos pilotai sugeba sunaikinti tokius oro pažeidėjus. Mes turime visą eilę antžeminių priemonių, kurias gali panaudoti tiek mūsų kariškiai, tiek vidaus tarnybų žmonės. (…) Jeigu būtų daugiau (įskridusių dronų – ELTA), turbūt būtų numušta daugiau“, – žurnalistams Seime antradienį teigė J. Olekas.
Italijos gynybos ministras: dėl tokių incidentų mūsų karių buvimas rytiniame flange yra labai svarbus
Į Lietuvą įskridusį droną neutralizavus NATO oro gynybos misiją regione vykdantiems italų naikintuvams, šios šalies gynybos ministras Guido Crosetto pabrėžė, kad tokie incidentai rodo sąjungininkų pajėgų buvimo rytiniame NATO flange svarbą.
„Būtent dėl tokių incidentų mūsų karių buvimas rytiniame flange yra labai svarbus – jis užtikrina kolektyvinį saugumą. Šiandien būsiu kartu su jais, kad perduočiau Vyriausybės ir Italijos palaikymą bei visų italų vardu padėkočiau jiems už vertingą darbą, kurį jie atlieka“, – Italijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „X“ cituojamas G. Crosetto.
Antradienio naktį Lietuvos oro erdvę pažeidus bepiločiui orlaiviui, į orą buvo pakelti NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai „Eurofighter F-2000“, kurie droną perėmė ir neutralizavo, pranešė Italijos gynybos ministerija.
Kaip socialiniame tinkle „X“ skelbia ministerija, du Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai, priklausantys operacinei grupei „Baltic Thunder III“, vėlai vakare pagal pavojaus signalą pakilo vykdydami NATO oro erdvės gynybos misiją rytiniame Aljanso flange.
„Italijos įgulos perėmė bepilotį orlaivį ir, laikydamosi Aljanso nustatytų operacinių procedūrų, jį neutralizavo“, – teigiama ministerijos įraše.
Pasak Italijos gynybos ministerijos, tai jau antras per mėnesį tokio pobūdžio incidentas, kuriame dalyvavo šalies naikintuvai.
Pranešama, kad Italijos gynybos ministras tęsia vizitą rytiniame NATO flange. Po apsilankymo Bulgarijoje pirmadienį, G. Crosetto lankysis Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Čia numatyti jo susitikimai su valstybių institucijų atstovais bei Italijos karių kontingentų lankymas.
Kaip skelbta, antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. Jį numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai dirba įvykio vietoje, įvestas planas „Skydas“.
Štai vieta ir vaizdai, kur numuštas iš Baltarusijos įskridęs dronas: dirba pareigūnai
Dronas numuštas Kaišiadorių rajone, Pratkūnų kaime, 8 kilometrai Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Pratkūnų kaimas nedidelis, jame nėra daug sodybų. Kaip vėliau paaiškėjo, tokia nuošali vietovė pasirodė tinkama vieta numušti droną, kad šis nepadarytų žalos civiliams.
Šalies vadovai dėkoja Italijos kariams už numuštą droną, pabrėžia oro gynybos svarbą
Šalies vadovai dėkoja Italijos kariams, antradienio naktį Kaišiadorių rajone numušusiems į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, ir pabrėžia svarbą stiprinti oro gynybą.
„Šią naktį įsitikinome, kad Lietuvos oro gynyba veikia. Į šalies oro erdvę įskridęs dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Esu nuoširdžiai dėkingas mūsų sąjungininkams iš Italijos, atlikusiems savo pareigą“, – feisbuke antradienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijai plečiant karo veiksmus prieš Ukrainą, tokių incidentų galime sulaukti ir daugiau. Todėl toliau kryptingai stiprinsime oro gynybos pajėgumus ir ieškosime naujų būdų, kaip apsaugoti visus Lietuvos žmones“, – teigė G. Nausėda.
Savo ruožtu prezidentas pranešė, jog trečiadienį šaukia iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytą Valstybės gynimo tarybą (VGT) oro gynybos vystymo klausimams aptarti.
Tuo metu Ukrainoje viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė oro gynybos stiprinimo svarbą Lietuvoje.
„Pirmiausia noriu padėkoti Italijos gynybos oro gynybos misijai, kuri sugebėjo likviduoti droną, kuris įskrido į mūsų Lietuvos valstybės teritoriją. Grįžtu iš Ukrainos, kur pamatėme terorą ir vykstančius karinius veiksmus, nuolatinį oro pavojų ir pamatėme tuo pačiu ir kiek Ukraina geba technologiškai gintis, vystytis ir akivaizdu, kad oro gynyba tampa vis labiau aktuali tema ir Lietuvoje, ne tiktai Ukrainoje, kuri ginasi“, – sakė M. Sinkevičius.
„Todėl tikrai reiks pasistūmėti kartu su karinėmis oro pajėgomis sutelkti jėgas, kad galėtume apginti savo valstybės dangų“, – pabrėžė jis.
Premjeras dėkoja droną numušusiems sąjungininkams: oro gynyba tampa vis labiau aktuali tema
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius dėkoja sąjungininkams, kurių naikintuvas Kaišiadorių rajone antradienio naktį numušė į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną. Premjeras akcentuoja, kad tokie incidentai tik dar kartą įrodo oro gynybos stiprinimo svarbą.
„Pirmiausiu noriu padėkoti Italijos oro gynybos misijai, kuri sugebėjo likviduoti droną, kuris įskrido į Lietuvos valstybės teritoriją. Grįžtu iš Ukrainos, kur pamatėme terorą ir vykstančius karinius veiksmus, nuolatinį oro pavojų. Tuo pačiu pamatėme, kiek Ukraina geba technologiškai gintis, vystytis“, – antradienio rytą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame vaizdo įraše sakė Vyriausybės vadovas.
„Akivaizdu, kad oro gynyba tampa vis labiau aktuali tema ir Lietuvoje, ne tik Ukrainoje, kuri ginasi. Tikrai reiks pasistūmėti su Karinėmis oro pajėgomis sutelkę jėgas, kad galėtume apginti savo valstybės dangų“, – pabrėžė jis.
Naujausios žinia – aiškėja, kad dronas numuštas su raketine ginkluote į ūkininko lauką
Komentarus dėl Kaišiadorių rajone numušto drono teikė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis.
Anot jo, antradienio naktį į Lietuvą dronas įskrido iš Baltarusijos. Kariuomenės duomenimis, tai buvo vienas dronas.
Koks tai dronas, kariuomenė kol kas nekomentuoja.
„Nuolaužos yra renkamos, jokių ženklų ant jų nėra. Bus atliktas tyrimas“, – kalbėjo A. Matutis.
Jis pridūrė, kad objektas sunaikintas ore, todėl šis įvykis skiriasi nuo tų, kuomet dronai nukrisdavo patys.
Dronas nukrito laukuose
Ar dronas gabeno sprogmenis, kol kas nežinoma.
„Kol kas dirba Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai, įvestas planas „Skydas“, atsakymo dar neturiu“, – sakė pulkininkas.
Paklaustas, kodėl dronas numuštas tik Kaišiadorių r., A. Matutis pažymi, kad reikėjo nustatyti saugią vietą.
„Visų pirma, kur orlaiviui pavyksta identifikuoti objektą, į jį nusitaikyti ir yra saugi teritorija. Natūralu, kad virš tankiai gyvenamų teritorijų orlaivio mušimas tikrai nebus daromas, nes šalutinė žala gali būti dar didesnė nei objektas gali padaryti“, – teigė jis.
Dronas nukrito, anot jo, ūkininko laukuose.
Anot kariuomenės atstovo, dronas numuštas raketine ginkluote: „Buvo panaudota raketinė ginkluotė.“
Numušė NATO naikintuvai iš Italijos
Antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas po to, kai NATO naikintuvas bepilotį orlaivį sunaikino.
Bepilotį antradienio naktį numušė Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai iš Italijos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad bepilotis tikriausiai buvo nukrypęs nuo kurso, bet kol kas neaišku, ar jis buvo Rusijos, ar Ukrainos.
Nausėda: naujausias incidentas su dronu įrodė, kad oro gynyba veikia
Naujausias incidentas su dronu įrodė, kad Lietuvos oro gynyba veikia tinkamai, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, antradienio naktį į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis buvo laiku pastebėtas ir neutralizuotas sąjungininkų.
„Šią naktį įsitikinome, kad Lietuvos oro gynyba veikia. Į šalies oro erdvę įskridęs dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Esu nuoširdžiai dėkingas mūsų sąjungininkams iš Italijos, atlikusiems savo pareigą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžia, kad Rusijai plečiant karo veiksmus Ukrainoje, panašių incidentų ateityje galima sulaukti ir daugiau.
„Todėl toliau kryptingai stiprinsime oro gynybos pajėgumus ir ieškosime naujų būdų, kaip apsaugoti visus Lietuvos žmones“, – pažymėjo jis.
Trečiadienį rengiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriame, anot šalies vadovo, ketinama išsamiai aptarti saugumo situaciją, oro gynybos stiprinimo prioritetus bei planuojamus kariuomenės įsigijimus.
Plinta vaizdo įrašas: galimai užfiksavo, kaip naktį Lietuvoje numuštas dronas
Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, užfiksuotas drono numušimo Lietuvoje momentas.
Lietuvoje numušus droną – prokuratūros žinia
Incidentas, kurio metu Kaišiadorių rajone buvo numuštas galimai iš Baltarusijos įskridęs dronas, bus tiriamas jau atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, sako Generalinė prokuratūra.
„Įvykis jau tiriamas ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, tyrimo veiksmai jau atliekami“, – Eltą antradienio rytą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Matulionis: Baltarusija neįspėjo apie į Lietuvą skrendantį droną
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Baltarusija Lietuvos neperspėjo apie naktį iš šios šalies pusės įskridusį droną. Pasak jo, pastaruoju metu iš Minsko apskritai negaunama perspėjimų apie tokius atvejus.
„Pastaruoju metu jokių perspėjimų nebuvo iš Baltarusijos pusės“, – antradienį „žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Anot prezidento patarėjo, kol kas nėra nustatyta, koks tiksliai dronas naktį kirto Lietuvos oro erdvę.
„Kol kas informacijos apie tai, koks dronas, mes neturime. Kariuomenė šiuo metu turi savo žmones, Karo policijos ekspertai bando įvertinti, ar tai rusiškas dronas, ar kito tipo dronas“, – teigė jis.
Vis dėlto D. Matulionis svarstė, kad į Lietuvos teritoriją galėjo patekti nuo kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos dronas.
„Greičiausiai tai yra nuo kurso nukrypęs rusiškas dronas ar ukrainietiškas. Šiai dienai negalima atsakyti tiksliai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis taip pat teigiamai įvertino kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų reakciją.
„Pats faktas yra iš tikrųjų tikrai sveikintinas, nes džiaugiamės tuo, kad tiek kariuomenė, tiek Oro policijos – tai yra Italijos – naikintuvai sunaikino įskridusį droną“, – sakė D. Matulionis.
Trečiadienį šaukiama Valstybės gynimo taryba
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytą Valstybės gynimo tarybą (VGT) oro gynybos vystymo klausimams aptarti, pranešė jo patarėjas.
Pasak Deivido Matulionio, tarybos posėdis suplanuotas iš anksto ir nėra susijęs su pastarųjų dienų incidentais Lietuvos oro erdvėje.
„Svarbiausias klausimas kaip tik ir bus oro gynybos stiprinimo pažangos įvertinimas ir ką padarėme, ko trūksta, ar pakankamai turime resursų. Žodžiu, aptarti visus aspektus“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Antradienio naktį Lietuvoje dislokuoti NATO naikintuvai Kaišiadorių rajone numušė iš Baltarusijos atskridusį neaiškios kilmės ir maršruto droną.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų buvo pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.
Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos. Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.
Rytas po drono numušimo: kas vyksta įvykio vietoje ir ką žinome iki šiol?
Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnu kaimu, kur naktį NATO naikintuvas numušė iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskridusį droną, ankstų antradienio rytą budi pareigūnai.
Ties Darsūniškio ir Anglininkų kelio ženklu, esančio netoli Kruonio miestelio, kelias užtvertas – nei gyventojams, nei žurnalistams toliau pravažiuoti neleidžiama. Čia pasikeisdami budi policijos ir karo policijos ekipažai.
Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai dirba įvykio vietoje Kaišiadorių rajone.
„Įvestas planas „Skydas“, jį įvedė policija. Dirba „Aro“ išminuotojai, taip pat policijos patruliai", – Eltai antradienio rytą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
ELTA primena, kad antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas, kai jis buvo sunaikintas NATO naikintuvo.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numušas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Kaip pranešė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Kiek po vidurnakčio pirmiausia gyventojams Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, o vėliau – ir Kauno apskrityje mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragino nedelsiant skubėti į priedangą ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais bei laukti tolimesnių rekomendacijų.
Skelbiama, kad dėl galimo oro pavojaus į Vilniaus oro uostą nežymiai vėlavo keli skrydžiai: iš Antalijos, Varšuvos ir Reikjaviko.
Į Lietuvos oro erdvės pažeidimą sureagavo ir Suomijoje su darbo vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. Socialiniame tinkle „X“ jis pranešė, kad NATO naikintuvai sunaikino bepilotį orlaivį, ką tik įskridusį į Lietuvos oro erdvę.
„Dėkoju sąjungininkų personalui už operatyvią reakciją.
Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą, toks pasirengimas mūsų regionui yra gyvybiškai svarbus. Kartu su NATO sąjungininkais Lietuva gins savo oro erdvę“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Deividas Matulionis: numuštas dronas tikriausiai buvo nukrypęs nuo kurso
NATO naikintuvams Kaišiadorių rajone antradienio naktį numušus droną, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad bepilotis tikriausiai buvo nukrypęs nuo kurso.
Pasak jo, šiuo metu neaišku, ar tai buvo Rusijos, ar Ukrainos dronas.
„Greičiausiai tai yra nuo kurso nukrypęs rusiškas ar ukrainietiškas dronas, bet šiai dienai negalime atsakyti tiksliai“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Kaunas: šalies tarnybos į droną sureagavo laiku ir tinkamai
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šalies tarnybos ir sąjungininkai tinkamai sureagavo į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridusį droną.
„Gyventojai buvo informuoti laiku, operacija įvykdyta sklandžiai. NATO oro gynybos misija neutralizavo objektą, skrendantį mūsų oro erdvėje, kuris įskrido į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos, pažeisdamas mūsų oro erdvę. Šį kartą sutelktas darbas kartu davė teigiamus rezultatus“, – LRT televizijai antradienio rytą kalbėjo R. Kaunas.
Ministras pažymėjo, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs objektas buvo identifikuotas kaip dronas remiantis radarų duomenimis ir kitais techniniais indikatoriais.
„Tiek radarų duomenys, tiek kiti indikatoriai indikavo, kad tai yra dronas, skrendantis objektas ir jį yra būtina neutralizuoti“, – nurodė jis.
R. Kauno teigimu, pastarosiomis dienomis fiksuojami oro erdvės pažeidimai rodo, kad Rusijos karas Ukrainoje kelia grėsmę ir Baltijos regiono saugumui.
„Rusijos karas Ukrainoje yra intensyvus. Nors karas vyksta, atrodytų, vyksta už tūkstančių kilometrų už Lietuvos, visgi jo mastas yra didelis, platus. Rusijos nenoras sėsti prie taikos derybų turi įtakos Baltijos regiono saugumui ir saugiam gyvenimui“, – pabrėžė jis.
Ankstesni oro pavojaus atvejai
ELTA primena, kad pastarąjį kartą, rugsėjo 13 d., oro pavojus paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Elektrėnų rajone.
Gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo fiksuotas radarų atžymas, turinčias bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau pranešta, kad NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai nustatė, jog atžymos buvo paukščių būrys. Galimas pavojus statusus „Geltona“ truko apie 38 minutes.
Anksčiau, birželio 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje.
Iš pradžių gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo stebimą radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Anksčiau, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.
Vitkauskas: į Lietuvą įskridęs dronas pateko iš Baltarusijos teritorijos
Antradienio naktį į Lietuvą įskridęs ir NATO naikintuvų numuštas dronas į šalį pateko iš Baltarusijos teritorijos, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Tai truko apie gerą pusvalandį, (dronas – ELTA) įskrido iš Baltarusijos, kiek mums dabar žinoma. Ta trajektorija buvo piečiau, sakykim, Vilnius, Lentvaris, Trakų rajonas ir galiausiai atsidūrė Kaišiadorių rajono pietinėje dalyje. Tai praktiškai ties riba su Kauno mariomis ir ten jis buvo sėkmingai neutralizuotas“, – LRT radijui antradienio rytą nurodė V. Vitkauskas.
ELTA primena, kad antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas, kai jis buvo sunaikintas NATO naikintuvo.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau NKVC patikslino, kad jis numušas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Kiek po vidurnakčio pirmiausia gyventojams Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, o vėliau – ir Kauno apskrityje mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragino nedelsiant skubėti į priedangą ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais bei laukti tolimesnių rekomendacijų.
Skelbiama, kad dėl galimo oro pavojaus į Vilniaus oro uostą nežymiai vėlavo du skrydžiai: iš Antalijos ir Reikjaviko.
Į Lietuvos oro erdvės pažeidimą sureagavo ir Suomijoje su darbo vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. Socialiniame tinkle „X“ jis pranešė, kad NATO naikintuvai sunaikino bepilotį orlaivį, ką tik įskridusį į Lietuvos oro erdvę.
„Dėkoju sąjungininkų personalui už operatyvią reakciją.
Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą, toks pasirengimas mūsų regionui yra gyvybiškai svarbus. Kartu su NATO sąjungininkais Lietuva gins savo oro erdvę“, – pažymėjo valstybės vadovas.
ELTA primena, kad pastarąjį kartą, rugsėjo 13 d., oro pavojus paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Elektrėnų rajone.
Gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo fiksuotas radarų atžymas, turinčias bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau pranešta, kad NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai nustatė, jog atžymos buvo paukščių būrys. Galimas pavojus statusus „Geltona“ truko apie 38 minutes.
Anksčiau, birželio 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje.
Iš pradžių gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastimi Lietuvos kariuomenė įvardijo stebimą radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Anksčiau, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos šaltiniai: Lietuvoje numušto drono nuolaužos panašios į rusiško „Geran-2“
Ukrainos kariuomenės šaltinis teigia, kad nuotraukose matomos antradienio naktį Lietuvoje numušto drono nuolaužos galimai priklauso rusiškam bepiločiam orlaiviui, skelbia agentūra „Reuters“.
Agentūros šaltinio teigimu, nuolaužos turėtų būti tolimojo nuotolio smogiamojo drono „Geran-2“.
Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų pirmas žinomas atvejis nuo 2025-ųjų vasaros, kai rusiškas dronas pateko į Lietuvos oro erdvę.
Dronas turėjo sprogmenį
Kaip rašė BNS, numuštas dronas turėjo sprogmenį, išminuotojai jį neutralizavo.
Antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.
Lietuvoje viešintis Italijos gynybos ministras Guido Crosetto teigė, kad naikintuvai numušė, kaip manoma, iš Rusijos kilusį droną.
Lietuvos tarnybos kol kas nepatvirtino drono kilmės, teigia, kad reikia sulaukti tyrimo išvadų.
Vilnius dronų incidentus aiškinsis kartu su Varšuva. Lenkija pirmadienį pranešė savo Baltijos jūros pakrantėje radusi, įtariama, Rusijos droną. Rusija taip pat surengė dronų smūgių bangą netoli Ukrainos sienos su Lenkija.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.
Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį galbūt patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos. Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.