Kita Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo visiškai priešingą rezultatą – 8 iš 10 lietuvių sako, kad reikalai šalyje blogėja, žmonės yra nepatenkinti ekonomine padėtimi ir valdžia.
Naujas Jungtinių Tautų tyrimas atskleidžia, kad Lietuva užima 20 vietą pasaulio laimingiausių šalių reitinge. Tyrimas rodo, kad tautiečių laimės indeksas panašus kaip vokiečių, belgų, britų, o prancūzus netgi pralenkėme.
Lietuvių klausė, ar jie jaučiasi laimingi dėl ekonominės padėties, psichinės, fizinės sveikatos, pasitikėjimu aplinkiniais bei valdžia. Ir ar aukoja pinigų labdarai.
Paklausėme vilniečių, ar jie yra laimingi ir patenkinti gyvenimu Lietuvoje:
„Sutinku, nes dar niekada taip gerai lietuviai negyveno, kaip dabar gyvena.“
„Vilniuj turbūt bus didesnis laimingumo reitingas, nes jis apima ir ekonominius faktorius. Tai jie didžiųjų miestų geresni.“
„Manyčiau, aukštesnė nei 20. Bet čia nuo kiekvieno žmogaus priklauso.“
„Gyvenam laisvoj Lietuvoj, gyvenam gerai, geriau nei prieš tai, nei mūsų tėvai, seneliai, tai čia pagrindinis faktorius.“
„Aš tai taip jaučiuosi, manau Lietuvoj geros sąlygos gyvenimui, tai nestebina.“
„Man atrodo, viskas pas mus gerai, tik daug verkiančių yra. O kaip dabar gyvenam, duok Dieve, kad nebūtų blogiau.“
„Aš laiminga, kad aš gimtoj šaly, tai mano pagrindas dėl Lietuvos.“
„Aš manau, kad aišku, visokių padėčių yra Lietuvoje. Bet iš mano socialinio burbulo Vilniuje, ar didžiuosiuose miestuose – visi draugai laimingi.“
„Pasižiūrėjus, kiek gyvenimo kokybė pakilo per pastarąjį dešimtmetį, tai tas gyvenimas gerokai pagerėjo, tai turime kuo džiaugtis.“
„Mes nesiskundžiam, mes gyvenam gerai tikrai.“
„Man atrodo, nieko neturėtų trūkti. Džiaukimės, kad esam saugūs.“
Tačiau yra ir tų, kurie sako, kad iki britų ir vokiečių mums toli:
„Tikrai nemanau, labai nesijaučia man to tokio laimingumo Lietuvoj, nežinau.“
„Trūksta normalios valdžios. Gal būtų galima pradėt nuo to, kad atlyginimai pakiltų bent kažkiek.“
„Nesutikčiau, todėl kad mūsų pajamos ne tokios, kaip belgų ir prancūzų. Kad jaunimas taip gyvena, gal ir sutikčiau, o pagyvenusiem žmonėm – nesutikčiau.“
„Nemanau, kad čia teisingai paskaičiuota, man atrodo, kad liūdnesni žmonės.“
„Manau, kad žemiau vidutinio, todėl, kad trūksta pinigėlių maistui, nuėjom į turgų, renkamės kas pigiau.“
„Turėtų daugiau pasirūpint vyresnio amžiaus žmonėm, jaunimu, moksleiviais.“
„Kada neobolševikai nebus valdžioj – mes gyvensim.“
„Skirtumas labai didelis, socialinės garantijos kitokios visai. Visko trūksta, atlyginimų gal didesnių.“
VDU profesorius sociologas Artūras Tereškinas sako, kad tarptautinio tyrimo rezultatai stulbina, mat 2017 metais Lietuvos laimės indeksas buvo smarkiai prastesnis. O dabar Lietuva šovė į viršų per 30 pozicijų – iš 52 vietos į 20-ąją. Daugiau taip stipriai nepakilo jokios šalies laimės indeksas.
„Tai rodo, kad tie metai, kai tas tyrimas buvo atliktas 2020-2022 – pakeitė žmonių požiūrį į tai, kaip jie suvokia pasitenkinimą gyvenimu, kaip jie suvokia požiūrį į valstybę, į savo profesiją, į uždirbamas pajamas, į pasitikėjimą kitais, ir Vyriausybe“, – tvirtina A. Tereškinas.
Anot Tereškino, lietuviai laimingesni tapo dėl kelių faktorių. Vienas jų – BVP pajamos asmeniui, kurios labai smarkiai užaugo. Daug smarkiau, nei kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje. Kita priežastis – geranoriškumas ir sutelktumas, kuris atsirado pirma prasidėjus pandemijai, o vėliau – karui Ukrainoje.
„Atrodo, kad suvienijo visi tie iššūkiai, pradedant pandemija, iki karo Ukrainoje. Galbūt tie iššūkiai, sudėtinga tarptautinė padėtis, lėmė savotišką susitelkimą“, – kalba A. Tereškinas.
Kkita Baltijos tyrimų apklausa rodo visiškai priešingą rezultatą. 8 iš 10 lietuvių mano, kad reikalai šalyje prastėja. Seimu nepasitiki 80 procentų respondentų, o Vyriausybe – 70 procentų. Užtat labiausiai Lietuviai pasitiki Lietuvos kariuomene – net 77 proc.
„Žiūrint į Lietuvos dabartinius tyrimus, į Baltijos, kur kalbama apie blogėjančią padėtį, nepasitikėjimą Vyriausybe, tai labai prieštarauja tiems tarptautiniams tyrimams. Vis dėlto, galima manyti, kad tas tarptautinis tyrimas labiau tiria subjektyvią gerovę, pasitenkinimą gyvenimu ir žmonės paprasčiausiai atsakė gana subjektyviai. O Baltijos tyrimai žiūrėjo į tokį bendrą socialinį kontekstą ir padėtį visuomenėje. Tai galbūt tas ir išskyrė tą“, – aiškina A. Tereškinas.
Visgi sociologas pataria į visus su laime susijusius tyrimus žiūrėti kritiškai. Mat klausiant žmonių apie laimę, daugeliu atvejų atsakymą gali nulemti tuo metu patiriamos emocijos ar nuotaika, kuri gali stipriai svyruoti ir keistis. Ir tuo metu atsakymas bus nulemtas jos.
