Latvijoje nuo 2012 m. taikomas atvirkštinio PVM mokėjimo principas statybos sektoriuje pasiteisino. Nors skaičiais tą pagrįsti bus galima tik kitų metų pabaigoje atlikus išsamią analizę, tiek Latvijos Respublikos Finansų ministerija, tiek Valstybės pajamų tarnyba, tiek kaimyninės šalies statybos rinkos dalyviai mano, kad sprendimas įteisinti PVM slėpimo atvejus minimizuojančią tvarką buvo teisingas. Latvijos patirtimi spalio 8 d. Latvijos Respublikos Finansų ministerijoje domėjosi Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, lydimas Latvijos statybininkų asociacijos prezidento Normunds Grinbergs.
LSA prezidentą Rygoje priėmė Latvijos Respublikos Finansų ministerijos PVM skyriaus vadovė Solvita Amare-Pilka, Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos ir kiti atstovai, pasidalinę atvirkštinio PVM mechanizmo taikymo Latvijoje patirtimi.
Jeigu PVM surinkimo problematika Lietuvos statybos sektoriuje yra aktuali – Latvijos finansų ministerija rekomenduoja atvirkštinį PVM apmokestinimą taikyti ir Lietuvoje. Latvijoje tokio principo įteisinimas buvo politinė iniciatyva, kurios buvo imtasi valstybei susiduriant su recesija ir siekiant sumažinti PVM nesumokėjimo statybos sektoriuje riziką. Latvija pasiryžo eliminuoti iš rinkos fiktyvias įmones ir stabilizuoti PVM mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą. Europos Sąjungos teisė atvirkštinį PVM apmokestinimą numato kaip priemonę, skirtą padėti užkirsti kelią slėpti ir vengti mokėti PVM. Tokia pati tvarka kaip Latvijoje galioja ir Švedijoje.
Pastebima, kad pokyčiai leido Latvijoje užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą, rizika, kad PVM nebus sumokėtas sumažėjo iki minimumo. Be to, akivaizdžiai pagerėjo situacija statybos sektoriuje – įmonės tapo „sveikesnės“ ir stipresnės, buvo suvaldyti „feniksai“, dėl kurių ir Lietuvoje kenčia sąžiningai dirbančios statybos bendrovės.
Atvirkštinis PVM apmokestinimas reiškia, kad statybų sektoriuje PVM moka užsakovas, o ne rangovas. Šis mechanizmas taikomas tik statybos paslaugoms, t.y. statybos medžiagų, technologijų pirkimams šis modelis nėra taikomas. Subrangovai taip pat nemoka PVM už statybos paslaugas, jei atitinka nustatytas sąlygas. Jei statybos paslaugų užsakovas yra privatus asmuo – atvirkštinis PVM netaikomas, nes fizinis asmuo nėra PVM mokėtojas.
„Atvirkštinio PVM mokėjimo principas, kaip matome iš kaimynų latvių patirties, būtų ypač naudingas ir Lietuvai. Latvijoje tokia tvarka įsigaliojo Vyriausybės iniciatyva, siekiant užtikrinti efektyvų mokesčio surinkimą į biudžetą, o Lietuvoje to nori pats statybos verslas. Lietuvai ypač svarbu stiprinti statybos sektorių, nes daugiausia bankrotų užfiksuojama būtent čia. Be to, statybos sektorius yra didelis ir glaudžiai susijęs su kitais sektoriai, todėl atvirkštinis PVM teigiamai paveiktų ne tik statybą“, - teigia D. Gedvilas. LSA prezidento manymu, pokyčiai PVM mokėjimo tvarkoje suteiktų ir šalutinę naudą – statybos paslaugų užsakovai atidžiau planuotų statybas ir investicijas, nes jie taptų PVM mokėtojais ir įsipareigotų valstybei. Pastatai nebebūtų statomi pažadais, o tik tada, kai lėšų tam yra. „Ar Lietuvos Finansų ministerija nori pagerinti PVM mokesčio surinkimą? Jeigu taip, reikia nedelsti ir įvesti atvirkštinį PVM mokesčio mokėjimą Lietuvoje. Latvija pirmiau už Lietuvą įsivedė eurą ir tai pavyko padaryti tik todėl, kad viešasis sektorius su verslu komunikavo produktyviau“, – konstatavo D. Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacija, vienijanti virš 160 šalies statybos įmonių ir susijusių organizacijų, siekia, kad atvirkštinio PVM apmokestinimo principas, remiantis ES teisės aktų numatytomis galimybėmis, Lietuvoje atsirastų kuo greičiau ir, kad šalies administraciniuose teismuose nebebūtų tiek bylų, kuriose figūruoja vienadienės, fiktyvios statybos įmonės, vengiančios mokėti PVM.
