Šią skubą lėmė netrukus įsigaliosiantys griežtesni Europos Sąjungos reikalavimai užsienio investicijoms. Toks masinis gamyklų supirkimas bei perėmimas gali iš esmės perbraižyti Europos pramonės žemėlapį ir ilgam įtvirtinti Kinijos prekių ženklų dominavimą rinkoje.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Ką numato Pramonės spartinimo aktas?
Pagal naująjį projektą, kurį planuojama priimti ne anksčiau kaip 2027 metų viduryje, tiesioginėms užsienio investicijoms, viršijančioms 100 mln. eurų, bus privalomas specialus reguliuotojų patvirtinimas.
Šis reikalavimas bus taikomas šalims, valdančioms daugiau nei 40 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų strateginiuose sektoriuose. Nors konkrečios valstybės dokumente neįvardijamos, akivaizdu, kad šios taisyklės yra tiesiogiai nutaikytos į Kinijos elektromobilių ir baterijų pramonę.
Norėdami gauti leidimą investuoti, užsienio gamintojai privalės paisyti itin griežtų sąlygų. Pavyzdžiui, bendrose įmonėse užsienio kapitalo dalis negalės viršyti 49 procentų, o visos technologijų licencijos turės būti perduotos Europoje registruotam juridiniam asmeniui.
Taip pat reikalaujama gamyboje naudoti vietines žaliavas bei komponentus ir užtikrinti, kad bent pusė darbuotojų būtų ES piliečiai. Beje, būtent darbuotojų skaičiaus slenkstis yra vienintelė sąlyga, dėl kurios dokumente nenumatyta jokių išimčių.
Bėgimas nuo muitų keičia strategiją
Kinijos automobilių gamintojų užimama Europos rinkos dalis išaugo žaibiškai: nuo vos 0,5 proc. 2021 metais iki beveik 10 proc. šių metų pavasarį. Iki šiol beveik visi šie automobiliai buvo importuojami, todėl jiems taikomi aukšti ES muitai.
Perkėlę gamybą į Europą, kinai šios mokestinės naštos atsikratytų, nors vietinė gamyba neišvengiamai padidins darbo užmokesčio bei komponentų įsigijimo kaštus.
„Kinai visada norėjo gaminti Europoje, bet dabar jie mato, kad durys pamažu veriasi“, – birželį vykusiame Europos automobilių pramonės kongrese teigė finansų bendrovės „Jefferies“ analitikas Philippe'as Houchois.
Pasak jo, įmonės tiesiog skuba užsiimti pozicijas dar prieš įsigaliojant naujoms taisyklėms. Remiantis jau paskelbtais susitarimais skaičiuojama, kad ilgainiui Europoje kasmet gali būti surenkama per 2 mln. Kinijos prekių ženklų automobilių.
Laiko spaudimas yra visiškai realus. Buvęs „Fiat Chrysler“ vadovas, o dabar specialusis BYD patarėjas Europoje Alfredo Altavilla interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pabrėžė, kad statyti gamyklą nuo pamatų tiesiog nebėra laiko.
„Viskas, ką dabar galite padaryti – tai rasti jau esančią gamyklą, ją perimti ir modernizuoti“, – atviravo A. Altavilla.
Tuščios Europos gamyklos – masalas investuotojams
Europos automobilių gamintojams šis kinų antplūdis tapo savotišku gelbėjimosi ratu, leidžiančiu išlaikyti darbo vietas ir išnaudoti pustuščius pajėgumus.
„Jefferies“ duomenimis, dar 2024 metų gruodį vien „Stellantis“ turėjo nepanaudotų gamybos pajėgumų 1,6 mln. automobilių, o „Volkswagen“ grupė – dar 800 tūkstančių.
Sąrašas gamyklų, kurios neseniai buvo uždarytos ar ruošiamos uždarymui, yra ilgas: „Audi“ atsisakė gamyklos Briuselyje, „Nissan“ uždarė padalinį Barselonoje, o „Ford“ traukiasi iš Zarluiso Vokietijoje.
„Stellantis“ gamykla Puasi (Prancūzija) ir „Renault“ padalinys Flane automobilių gamybą stabdo ir persiorientuoja į komponentų perdirbimo veiklą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
