„Tikimės, kad gruodžio 16-ąją Suomijoje vyksiantis „Eastern Flank Watch Summit“ (liet. „Rytų flango stebėsenos viršūnių susitikimas“ – BNS) padės dar labiau sutelkti regiono partnerius ir suteiks būtino politinio pagreičio rytinio flango iniciatyvoms“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį skelbė R. Kaunas.
Taip jis kalbėjo po nuotolinio susitikimo su už gynybą ir kosmosą atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Andriumi Kubiliumi.
Su juo R. Kaunas nurodė aptaręs Bendrijos rytinės sienos gynybą, paramą Ukrainai ir karinį mobilumą Europoje.
Pasak ministro, ES ir NATO rytinio flango apsauga „išlieka absoliučiu prioritetu“, kontrabandai gabenti pritaikytų meteorologinių balionų ir dronų incidentams patvirtinant, kad reikalinga koordinuota reakcija į evoliucionuojančias grėsmes.
„Vertinu EK pastangas spartinti Rytų Europos sienos gynybos stiprinimą. Lietuva kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija rengia bendrą projektą, kuriuo sieksime EDIP (Europos gynybos pramonės programos – BNS) finansavimo kontrmobilumo ir kovos su bepiločiais pajėgumams stiprinti“, – sakė R. Kaunas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva išlaiko įsipareigojimą bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti karinei paramai Ukrainai, kas šiemet sudarys apie 208 mln. eurų. R. Kaunas taip pat išreiškė palaikymą Europos karinio mobilumo paketui.
Kaip spalį skelbė Suomijos vyriausybė, gruodžio viduryje Helsinkyje vyksiančiame ES šalių lyderių susitikime turėtų dalyvauti Baltijos valstybių, Bulgarijos, Lenkijos, Rumunijos vadovai.
Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama rytinės ES rytinės sienos gynybos stiprinimui, siekiant užkardyti Rusijos keliamą grėsmę.
Oro erdvės saugumo klausimai tapo aktualesni vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams, kurių vienas nešė sprogmenų, ir pastaraisiais mėnesiais dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų grėsmės keliolika kartų uždarius Vilniaus oro uostą.
Lietuvos politikai šiuos balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Kaip rašė BNS, po ilgų derybų spalio viduryje ES sutarė Europos gynybos pramonės programai 2025–2027 metais skirti dotacijų forma teikiamą 1,5 mlrd. eurų biudžetą.
Pagal valstybių šios programos rėmuose pasiektą kompromisą, ne ES ar jos šalyse partnerėse, kaip Norvegija, pagamintų komponentų vertė neviršys 35 proc. visų investicijų.
Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. karinės ginkluotės ir sistemų ES gauna ne iš bloko šalių, daugiausia – iš JAV. Briuselis nori sumažinti šią dalį iki 45 procentų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
