Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.
„Karas, žinoma, labai nenuspėjamas, tačiau fronto linija išlieka gana statiška. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos karinės pajėgos vargu ar galės pasiekti proveržį artimiausius šešis mėnesius. Dabartinė įvykių raida yra nepalanki Ukrainai, bet ne katastrofiška“, – sakė jis.
Rusijos puolimas stringa
Be to, kaip praneša „The Economist“, jei Rusijos armija išlaikys dabartinį puolimo tempą, jai tektų tęsti karo veiksmus iki 2030 m. birželio, kad visiškai okupuotų Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sritis.
Pasak leidinio, nuo šių metų gegužės, kai Rusija pradėjo didelio masto puolimą fronte, jai pavyko užimti vos 0,4 proc. Ukrainos teritorijos ir nepasiekti jokių reikšmingų tikslų.
Tačiau už tokią menką pažangą sumokėta itin didelė kaina. Skaičiuojama, kad nuo visapusiško įsiveržimo pradžios iki šių metų sausio Rusijos armija neteko 640-877 tūkst. karių, iš kurių 137-228 tūkst. žuvo.
Iki spalio 13 d. šie skaičiai išaugo beveik 60 proc.
Apskritai po pirmojo Ukrainos kontrpuolimo, pasibaigusio 2022 m. spalį, fronto linija beveik nepasikeitė.
Staigus Ukrainos gynybos linijų pralaužimas, leidinio vertinimu, mažai tikėtinas, nes Rusijai nepavyksta sutelkti didelio karių skaičiaus vienoje vietoje.
Taikydama tokią taktiką, Rusija gali okupuoti Ukrainos teritoriją tik lėtu tempu, siųsdama nedideles kovotojų grupes į vadinamąsias „mirties zonas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
