Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:58 | V. Zelenskis: Putinas neturi šansų laimėti šio karo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą teigė, kad Rusija neturi šansų laimėti karo, o diktatorius pasiekė asmeninį „laimėjimą“ – pirmadienį po surengtų atakų Kyjive pražudė dar vieną nėščia moterį.
Pasak V. Zelenskio, po Rusijos įvykdytų atakų visą dieną miesto teritorijose valomi griuvėsiai, o tarp žuvusių asmenų ir šeima – vyras bei moteris, kuri 6 mėnesius buvo nėščia.
„V. Putinas gali pažymėti naują asmeninį „laimėjimą“ – jis nužudė dar vieną nėščią moterį. Vien dėl „Shaded“ drono žuvo 4 žmonės“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, dar 25 skirtingose Ukrainos gyvenvietėse taip pat buvo surengtos rusų kariuomenės atakos.
Visgi V. Zelenskis tvirtina, kad neegzistuoja jokie Irane ar kitoje šalyje pagaminti ginklai, kurie palaužtų Ukrainos piliečius. Be to, V. Zelenskis neabejoja, kad V. Putinui laimėti šio karo nėra vilčių.
„Rusija neturi jokių vilčių mūšio lauke. Todėl dabar [Rusija] bando užgožti savo kariuomenės pralaimėjimus naudojant terorą. Kam yra reikalingas teroras? Tam, kad būtų sukuriamas spaudimas mums [Ukrainai], Europai, visam pasauliui.
Teroristai privalo būti neutralizuoti. <...> Kai Rusijos teroro galimybės kartu su mūsų sąjungininkų pagalba bus neutralizuotos, [Kremlius] neturės kitos išeities, kaip tik pamąstyti apie taikos paskelbimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:31 | Liudininkai nufilmavo sudužusio naikintuvo pilotą
Rusijos pietvakariuose, netoli sienos su Ukraina, Jeisko miesto gevanamajame rajone, pirmadienį sudužo rusų karinis naikintuvas. Tuo metu socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, o viename jų užfiksuotas ir pats sudužusio lėktuvo pilotas.
Vaizdo įraše vienas iš įvykio liudininkų nufilmavo Su-34 naikintuvo pilotą, kuris katapultavosi. Pilotas užfiksuotas jau nusileidęs su parašiutu ant žemės, tiesa, jis guli ir negali nei atsistoti, nei nusiimti parašiuto.
Liudininkai, priėję prie piloto, su juo taip pat užmezgė pokalbį:
– Viskas gerai?
– Taip.
– [Naikintuvas] buvo numuštas, tiesa?
– Ne.
– Leisk, aš tau padėsiu.
A video with the pilot of the crashed Su-34 in #Yeysk
The pilot was conscious after the crash, but he could not get up and take off his parachute.
The pilot's conversation with eyewitnesses:
- Everything is fine?
- Yes
- It was shot down, right?
- No
- Let me help you. pic.twitter.com/uSSh2uq9A0REKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) October 17, 2022
23:02 | Kirgizijos lyderis prašo V. Putino pagalbos sprendžiant ginčą dėl sienos
Praėjus mėnesiui po Kirgizijos ir Tadžikijos susirėmimų, kirgizų prezidentas Sadyras Žaparovas Rusijos vadovo Vladimiro Putino paprašė padėti išspręsti ginčą su Dušanbe dėl sienos, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi aukšto rango saugumo pareigūnu.
„Mūsų prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir paprašė Rusijos pagalbos“, – per valstybinį radiją sakė Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Maratas Imankulovas, paaiškinęs, kad „abiem šalims yra sunku pasiekti susitarimą“.
Buvusias sovietines Kirgizijos ir Tadžikijos respublikas skiriančios 970 km ilgio sienos dalis yra ginčijama nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, todėl nuolat vyksta susirėmimai.
Praėjusį mėnesį per kovas pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Batkeno regione, besiribojančiame su Tadžikija, abiejų šalių valdžios duomenimis, žuvo apie šimtas žmonių.
„Ši problema iškilo dėl to, kad (žlugus Sovietų Sąjungai) nebuvo laiku išspręsti delimitacijos ir demarkacijos klausimai“, – sakė M. Imankulovas.
„Rusija yra SSRS įpėdinė, todėl archyviniai dokumentai ir žemėlapiai yra Maskvoje“, – pridūrė jis.
Ir Tadžikija, ir Kirgizija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės.
V. Putinas, S. Žaparovas ir jų Tadžikijos kolega Emomali Rahmonas buvo susitikę spalio 13 dieną Astanoje vykusio regioninio viršūnių susitikimo metu.
Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“.
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ praėjusį mėnesį paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija, pagal KSSO turinti karinių bazių abiejose šalyse, paprastai užima neutralią poziciją jų konflikto atžvilgiu.
Kariniu požiūriu įsitraukusi į karą su Ukraina ir susidūrusi su Armėnijos ir Azerbaidžano kova Kaukaze, Rusija gali būti nepajėgi tarpininkauti, kaip ji paprastai daro regione, rašo „Coface“.
Vis dėlto Maskva galėtų pasinaudoti tuo, kad Rusijoje gyvena daugybė kirgizų ir tadžikų emigrantų, kurių piniginės perlaidos sudaro daugiau kaip 20 proc. jų šalių BVP, ir pritraukti abi konfliktuojančias šalis prie derybų stalo.
Apžvalgoje pastebima, kad net jei Rusija ir kitos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kinija, kurios įtaka regione smarkiai išaugo, ypač ekonomikos srityje, artimiausiu metu galėtų nuraminti situaciją, ilgalaikiam konflikto sprendimui trukdo prastas abiejų šalių valdymas.
Abiejose šalyse vyrauja politinis ir socialinis nestabilumas, daugiausia dėl plačiai paplitusio skurdo, silpnų institucijų ir korupcijos, taip pat vidinių etninių ir kalbinių nesutarimų.
Tadžikijos prezidento E. Rahmono, valdančio nuo 1992 metų, autoritarinis režimas griežtai riboja politines teises ir pilietines laisves. Kirgizijos prezidentas S. Žaparovas atėjo į valdžią, vadovaudamasis nacionalinio populizmo programa.
22:46 | Virš Kyjivo – nauja dronų ataka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą patvirtino, kad virš Kyjivo rusų okupantai surengė naujas atakas, naudodami dronus, praneša „Reuters“ naujienų agentūra.
Priduriama, kad dalis karinių dronų, kuriuos naudojo Rusijos kariuomenė, buvo numušti.
Kiek anksčiau „The Guardian“ reporteris taip pat paviešino nuotraukas, teigdamas, kad virš Kyjivo pirmadienio vakarą buvo numušti dar vieni dronai.
Kol kas daugiau detalių apie surengtą ataką nepateikiama.
22:00 | Ukraina: per Rusijos atakas Kyjive ir Sumuose žuvo 8 žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui ir rytinei Sumų sričiai pirmadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių.
Skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad dėl Rusijos atakų, per kurias buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, žuvusiųjų skaičius sostinėje padidėjo iki keturių.
„Žuvo keturi žmonės, o trys buvo nuvežti į ligoninę“, – nurodė tarnybos ir pridūrė, kad taip pat buvo sužeisti du gelbėtojai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad tarp žuvusiųjų Ukrainos sostinėje buvo nėščia moteris ir jos jaunas vyras.
„Vyras ir žmona, kurie laukėsi kūdikio. Moteris buvo šešis mėnesius nėščia“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
Tuo tarpu rytinės Sumų srities skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad per smūgius, per kuriuos, pasak srities administracijos vadovo, buvo taikytasi į energetikos infrastruktūrą, žuvo keturi žmonės, o dar keli buvo sužeisti.
Pasak tarnybų, buvo apšaudyta elektros pastotė ir kilo gaisras, apgadinęs administracinį pastatą.
„Žuvo keturi žmonės, o trys žmonės buvo ištraukti iš po griuvėsių“, – nurodė tarnybos.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose, įskaitant rytinę Sumų ir centrinę Dnipropetrovsko sritis, ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.
Tuo tarpu skubios pagalbos tarnybos nurodė, kad per Rusijos raketų smūgius elektros infrastruktūrai centrinėje srityje buvo sužeistas vienas žmogus, o elektros tiekimas jau atkurtas.
21:30 | Tvyrant įtampai dėl Rusijos, NATO rengia įprastas branduolines pratybas
NATO pirmadienį pradėjo eilines branduolinio atgrasymo pratybas Vakarų Europoje.
Įtampa dėl branduolinio ginklo išaugo dėl vis dažnesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino, patiriančio nesėkmes Ukrainoje, grasinimų.
30 valstybių aljansas pabrėžė, kad „įprastos, pasikartojančios pratybos“, kurios tęsis iki spalio 30 dienos, buvo suplanuotos dar prieš Maskvos invaziją į Ukrainą ir niekaip nėra susijusios su dabartine situacija.
Pratybose dalyvaus JAV strateginiai bombonešiai B-52, o mokymai vyks virš Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės jūros.
Planuojama, kad pratybose iš viso dalyvaus iki 60 orlaivių.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atmetė bet kokius raginimus nutraukti pratybas po to, kai V. Putinas sugriežtino savo retoriką dėl branduolinio ginklo, jo kariams Ukrainoje patiriant pralaimėjimus.
„Tai būtų labai neteisingas signalas, jeigu mes staigiai atšauktume įprastas, ilgai planuotas pratybas dėl karo Ukrainoje“, – praeitą savaitę teigė J. Stoltenbergas.
„Turime suprasti, kad tvirtas, nuspėjamas NATO elgesys, mūsų karinė jėga yra geriausias būdas užkirsti kelia eskalacijai“, – pridūrė jis.
NATO teigia, kad nepaisant Kremliaus griežtesnių kalbų, nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinės pozicijos atžvilgiu.
„Bet mes išliekame budrūs“, – teigia NATO vadovas.
21:10 | Virš Kyjivo numušti dronai
„The Guardian“ reporteris paviešino nuotraukas, teigdamas, kad virš Kyjivo pirmadienio vakarą buvo numušti dar vieni dronai.
More Star Wars above Kyiv pic.twitter.com/z4K348cyXP
— Daniel Boffey (@danielboffey) October 17, 2022
20:44 | Ukraina numušė 36 rusų naudojamus dronus kamikadzes
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pirmadienį teigė, kad Kyjivo saugumo pajėgoms pavyko numušti 36 iš 42 dronų, su kuriais Rusija paleido raketas, rašo CNN.
„Tai tik parodo, kad atakos nepasiekė savo pirminio tikslo. Manau, kad tikslas buvo pranokti praeitą pirmadienį paleistus raketų smūgius. Tačiau taip šiandien neįvyko“, – teigė jis.
Priduriama, kad iš 42 Rusijos naudojamų dronų 30 jų turėjo smogti Kyjivui, o kiti buvo nukreipti į Sumų ir Dniepropetrovsko regionus.
Mažiausiai vieną droną kamikadzę numušė Kyjivo policijos pareigūnai.
Visgi D. Monastyrskis pridūrė, kad tikimybė numušti tokio tipo droną su šaunamaisiais ginklais yra itin menka, tačiau rizika itin didelė.
20:12 | Norvegijoje dėl draudimo fotografuoti pažeidimo suimti keturi rusai
Norvegijai nerimaujant dėl galimo sabotažo prieš itin svarbius infrastruktūros objektus, šalies policija pirmadienį pranešė suėmusi keturis rusus, kurie, kaip įtariama, pažeidė draudimą fotografuoti.
Norvegija pastaruoju metu yra padidinusi budrumo lygį, nes buvo gauti keli pranešimai apie paslaptingus dronus, pastebėtus netoli jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, kurias eksploatuoja didelė energetikos bendrovė.
Per praėjusią savaitę Norvegijos policija suėmė du rusus, kurie buvo apkaltinti neteisėtai skraidinę dronus ir darę nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Keturi rusai, apie kuriuos buvo pranešta pirmadienį, buvo suimti praėjusį ketvirtadienį šiaurinėje šalies dalyje. Penktadienį jiems buvo skirtas vienos savaitės laikinas kardomasis kalinimas, pranešė regioninė policija.
Kuo domėjosi šie keturi rusai – trys vyrai ir moteris, važiavę automobiliu su valstybiniais Rusijos numeriais, – policija neatskleidė, tačiau nurodė, kad jie buvo nufotografavę objektus, kuriuos fotografuoti draudžiama.
Keturi 25-30 metų amžiaus suimtieji į Norvegiją atvyko iš Suomijos rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
Patikrinus jų daiktus, rasta „daug“ nuotraukų, tačiau jie neigė padarę kokių nors pažeidimų ir tvirtino, kad yra tik turistai, Norvegijos televizijai TV2 sakė policijos pareigūnas Gautė Rydmarkas.
Norvegijos teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl atsisakė komentuoti šį atvejį, bet pažymėjo, kad „žvalgybos požiūriu spaudimas Norvegijai yra padidėjęs“.
Pasak policijos, keturi suimtieji neturėjo nė vienos bepilotės skraidyklės.
Norvegija, kaip ir kelios kitos Vakarų šalys, po Kremliaus vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą yra uždraudusi Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims skristi virš savo teritorijos.
Už to draudimo pažeidimą baudžiama trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gerokai sumažėjus Maskvos energijos išteklių tiekimui, Norvegija atėmė iš Rusijos pagrindinės Vakarų Europos gamtinių dujų tiekėjos statusą.
Po „Nord Stream“ dujotiekių sprogimų ir pastebėtų bepiločių skraidyklių Norvegija gerokai sustiprino saugumą aplink savo energijos infrastruktūros objektus.
19:58 | Ukraina: per apsikeitimą belaisviais su Rusija išlaisvintos 108 moterys
Ukraina pirmadienį paskelbė, kad per naują apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinta daugiau kaip 100 ukrainiečių ir tai buvo pirmasis per beveik aštuonis karo mėnesius atvejis, kai Ukrainai buvo grąžintos vien moterys.
„Šiandien įvyko dar vienas didelis apsikeitimas karo belaisviais... Iš nelaisvės išvadavome 108 moteris. Tai buvo pirmasis apsikeitimas, per kurį buvo grąžintos vien moterys“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas patvirtino, kad apsikeitimas įvyko, ir nurodė, kad du iš 110 žmonių, dėl kurių apsikeitimo buvo susitarta, nusprendė likti Rusijoje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos grįžo 72 žmonės – nuo vasario Ukrainos nelaisvėje laikyti civilinių laivų įgulų nariai.
Pasak ministerija, visi grąžinti belaisviai bus nuskraidinti į Maskvą, kur jiems bus suteikta medicininė ir psichologinė pagalba.
A. Jermakas sakė, jog dalis išlaisvintųjų buvo motinos ir dukterys, kurios buvo laikytos kartu. Anot jo, 37 iš šių moterų į nelaisvę pasidavė metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.
Mariupolis, strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis, buvo rusų pajėgų apsuptas pirmosiomis invazijos dienomis.
Po kelias savaites trukusios apgulties ir apšaudymo Rusija visiškai užėmė miestą. Per šią apgultį, ukrainiečių skaičiavimais, žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.
19:28 | Rusijoje naikintuvas rėžėsi į daugiabutį
Rusijos mieste, Krasnodaro krašte, Jeiske, pirmadienį naikintuvas rėžėsi į daugiabutį.
Pirmadienį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas didelis sprogimas Jeiske.
Kiek vėliau Kremliaus naujienų agentūrą TASS patvirtino, kad lėktuvas, tikėtina, kad karinis, rėžėsi į gyvenamąjį pastatą.
Pranešta, kad į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir greitoji medicinos pagalba.
Liudininkai praneša, kad devynaukštis gyvenamasis pastatas šiuo metu dega.
CNN, remdamasi TASS, rašo, kad į daugiabutį rėžėsi SU-34 naikintuvas.
Teigiama, kad nelaimė įvyko mokomojo skrydžio metu. Kol kas apie aukas nepranešama.
18:59 | Vengrija neišreiškė vieningumo
Vengrija buvo vienintelė valstybė, kuri nepalaikė iniciatyvos treniruoti Ukrainos karius Europos Sąjungos šalyse, rašo NEXTA.
UNIAN rašo, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto vėliau pripažino nebalsavęs už idėją treniruoti ukrainiečių karius.
Tiesa, Vengrijos sprendimas neužkerta kelio šios idėjos įgyvendimui, tačiau pati valstybė skirtingose misijose su ukrainiečių kariais dalyvauti atsisako.
‼️ #Hungary was the only #EU country that did not support the initiative to train the #Ukrainian military in the Union countries. pic.twitter.com/GUNxdUeJPs
— NEXTA (@nexta_tv) October 17, 2022
18:38 | Kyjive žuvusių asmenų skaičius išaugo iki 4
Pirmadienį per Rusijos surengtą ataką Kyjive aukų skaičius išaugo iki 4, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko, rašo CNN.
„Ševčenkos rajone, kur Rusijos teroristai smogė su dronais, po pastatų griuvėsiais rastos 4 aukos“, – teigė jis.
Miesto meras pridūrė, kad po griuvėsiais gali būti ir dar daugiau žmonių, todėl čia intensyviai dirba gelbėtojai.
18:09 | Rusija ir Ukraina apsikeis karo belaisviais
Pasak Kremliaus remiamo Donecko srities vadovo Deniso Pušilino, Rusija ir Ukraina pirmadienį turėtų apsikeisti karo belaisviais, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad 110 ukrainiečių, didžioji dalis moterų, bus išlaisvinti mainais į 80 rusų.
17:28 | Muskas: Netekusi Krymo Rusija panaudotų branduolinį ginklą
JAV verslininkas Elonas Muskas ir toliau „džiugina“ savo viešais pasvarstymais, kas galėtų nutikti karo Ukrainoje metu. Šiandien jis pareiškė, kad jeigu Rusija neteks Krymo, tai branduolinis karas yra neišvengiamas.
„Turėsite Krymą, bet galėsite stebėti branduolinius grybus“, – aiškino jis.
Pastaruoju metu įsitraukęs į aktyvią polemiką socialiniuose tinkluose karo tarp Rusijos ir Ukrainos klausimais E. Muskas pareiškė, kad Rusijai netekus Krymo pusiasalio pasauliui kiltų branduolinio karo grėsmė.
17:04 | A. Bilotaitė: Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje nesuderinami su jos naryste JT
Rusijos vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose (JT), sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pirmadienį vaizdo kreipimesi šios tarptautinę taiką ir saugumą palaikančios organizacijos konferencijoje ministrė pabrėžė, jog Rusijos karas prieš Ukrainą turi tiesioginį poveikį prekybos žmonėmis, ginklų kontrabandos ir neteisėto migrantų gabenimo sritims, įskaitant hibridinėms atakoms režimų naudojamus neteisėtus migrantus.
„Mes turime ne tik kovoti su nusikalstamumu – mes privalome padaryti viską, kad pašalintume jį sukeliančius veiksnius. Dalyvaujant įvairiuose JT formatuose kaskart kyla klausimas – kaip valstybė agresorė, kuri pažeidžia tarptautinę teisę ir aneksuoja suverenių šalių teritorijas, gali būti šios konferencijos ir kitų JT forumų dalyve?“ – JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą konferencijoje kalbėjo ministrė, cituojama ministerijos pranešime.
Kitais metais bus minima JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 20 metų įsigaliojimo sukaktis. A. Bilotaitės teigimu, ši konvencija labai prisidėjo skatinant šalių narių bendradarbiavimą ir siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui ir su juo kovoti.
„Šiandien galime įvertinti du dešimtmečius savo darbo, kurio tikslas – padaryti pasaulį geresne, o svarbiausia – saugesne vietą gyventi. Mums ir mūsų vaikams. Tačiau, nors daugelis valstybių narių deda visas pastangas stiprindamos pasaulinį saugumą ir kovodamos su nusikalstamumu, kitos vykdo karo nusikaltimus“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė paragino JTO šalis nares tęsti bendras pastangas padedant Ukrainai ir jos žmonėms.
JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą konferencijoje visą šią savaitę dėmesys skiriamas kovai su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, migrantų gabenimu bei nelegalia ginklų ir jų dalių gamyba bei gabenimu.
16:29 | Kroatija ketina pasiūlyti kaimynėms alternatyvą rusiškai naftai
Kroatija rengia strateginį planą, kaip padvigubinti „Adria“ naftotiekio pajėgumus – iki 2 mln. tonų per mėnesį, kad pasiūlytų alternatyvą rusiškai naftai pirmiausia artimiausioms kaimynėms – Vengrijai, Slovakijai, Serbijai, rašo „The New York Ledger“.
„Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir problemos, susijusios su Rusijos energijos išteklių tiekimu, suteikia Kroatijai turi puikią galimybę tapti energetiniu prieigos tašku daugeliui kaimyninių valstybių“, – sakė Zagrebo universiteto Geologijos ir kalnakasybos katedros atstovas Igoris Dekaničius.
Pati Kroatija pradėjo diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais gerokai anksčiau iki Rusijos invazijos į Ukrainą, naftos srautus iš Rusijos sumažindama kiek įmanoma ir importuodama vis daugiau naftos iš kitų valstybių.
Kroatijos bendrovės „Janaf“ valdomu naftotiekiu „Adria“ dabar per mėnesį galima perpumpuoti apie 1 mln. tonų naftos. Planuojamos investicijos padvigubintų šiuos pajėgumus ir padengtų Vengrijos, Slovakijos ir Serbijos naftos perdirbimo gamyklų poreikius.
Zagrebas skelbia, kad tokiam pasirinkimui būtina ryžtis, nes tai atitinka Europos Sąjungos ir pačios Kroatijos energetikos politiką.
15:40 | Ukraina po šiandienos smūgių Kyjivui: Iranas ir Rusija susivienijo, kad sėtų siaubą ir mirtį
Rusija, išnaudojusi didžiąją dalį savo raketų arsenalo per pirmąjį karo su Ukraina pusmetį, rudenį pradėjo naudoti Irano gamybos dronus „Shahed-136“. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija iš Irano įsigijo ir balistinių raketų „Zolfaghar“.
Nepaisant to, kad didžiąją dalį iš Rusijos kontroliuojamos ar Baltarusijos teritorijos paleidžiamų Irano gamybos bepiločių Ukraina numuša, jie tapo dideliu galvos skausmu dėl savo skaitlingumo ir daromos žalos svarbios infrastruktūros objektams.
„Rusija ir Iranas susivienija, kad sėtų siaubą ir mirtį. Shahed-136 yra tik vienas iš jų įrankių, kartu su „Kalibr“, „Iskander“, „X“ tipo raketomis, „Mujaher-6“, „Fateh-110“ bepiločiais orlaiviais, ar „Zolfagarais“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, viso pasaulio demokratinės jėgos turi susivienyti, kad tokios atakos būtų atremtos ir blogis nugalėtas.
Dar rugsėjo mėnesį Ukrainos žiniasklaidoje buvo parodytos vieno iš numuštų dronų nuolaužos, ant kurio šalia gamyklinio numerio buvo kirilica parašyta „Geran-2“ („Pelargonija-2“). Būtent taip Rusijos žiniasklaidoje šie bepiločiai ir yra vadinami. Pati Rusija neturi išvystytos bepiločių technologijos, dėl ko gerokai kentėjo fronte Ukrainoje pirmąjį karo pusmetį.
Iš tiesų tai „Geran-2“ yra lokalizuoja Irano dronų „Shahed-136“ versija. Kaip tik prieš jų pasirodymą Ukrainos padangėje, Vakarų šalių žiniasklaida ir žvalgyba perspėjo, kad Rusija įsigijo iš Teherano šimtus tokių dronų. Abi sandorio pusės šią informaciją kategoriškai neigia.
Spalio 16-ąją „The Washington Post“, remiantis savo šaltinių turima informacija, paskelbė, kad Iranas ketina tiekti Rusijai naują bepiločių partiją ir dar parduos balistinių raketų. Iškart po to Izraelio žydų diasporos reikalų ministras Nachmanas Shai’us pareiškė apie būtinybę suteikti Ukrainai karinę pagalbą, „kaip tai daro JAV ir NATO šalys“. Iki šiol Izraelis apsiribojo tik humanitarine pagalba, nenorėdamas „komplikuoti situacijos Artimuosiuose Rytuose“, kur Iranas yra laikomas vienu pagrindinių priešininkų.
15:10 | Rusų žudynėmis apkaltinto tadžiko artimieji apstulbę: jis restorane dirbo, apie jokį karą ar terorizmą net negalvojo
14:42 | Gudkovas: generolai nustojo pasitikėti Putinu
Rusijos opozicionierius ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas „FreeDom“ eteryje tvirtino, kad Rusijos generolai nustojo pasitikėti Vladimiru Putinu, todėl jis ir renkasi karinius vadovus, vertina jų lojalumą. Taip savo naujas pareigas gavo ir generolas Sergejus Surovikinas, vadovaujantis rusų kariams Ukrainoje.
„Tikrą karą Ukrainoje kariaujantys Rusijos generolai yra nusikaltėliai... Manau, jie puikiai supranta, kad buvo įmesti į neįmanomus uždavinius. Jie negalės ten vykdyti Putino duotų įsakymų“, – tvirtino G. Gudkovas.
Anot buvusio deputato, Rusijos Federacijos prezidentas jau pradėjo ruošti bylas generolams – kaltina juos dėl pralaimėjimų kare. Jis pridūrė, kad valstybės agresorės vadovas nepasitiki generolais.
„Tačiau vienas Surovikinas nieko nepadarys. O ką jam daryti? Ar jis pradės bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus? Ir su kuo? Dabar bus tiek oro gynybos, kad neprasiverši“, – sakė G. Gudkovas.
14:13 | Ukraina: per Rusijos atakas Kyjive ir Sumuose žuvo 6 žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei Kyjivui ir rytinei Sumų sričiai žuvo mažiausiai šeši žmonės, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių.
„Šiuo metu dėl drono-kamikadzės atakos prieš gyvenamąjį namą žuvusių žmonių skaičius išaugęs iki trijų. Išgelbėta devyniolika žmonių. [Gelbėjimo] darbai tęsiasi“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.
Sumų srities administracijos vadovas pranešė, kad šiame regione žuvo trys ir buvo sužeisti dar keli žmonės.
„Ryte 5 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku) trys rusų raketos pataikė į vieną civilinės infrastruktūros objektą. Žuvo mažiausiai trys žmonės. Devyni sužeisti. Po griuvėsiais dar yra žmonių“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Dmytro Žyvyckis.
13:34 | Okupuotame Melitopolyje rusai per prievartą mobilizavo 3 000 vietos gyventojų
Rusų laikinai okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas skelbia, kad Rusijos pajėgos per prievartą mobilizavo 3 000 vietos gyventojų.
„[Okupantai] gali tiesiog sučiupti žmones vidury gatvės, nuvežti į karių registracijos ir šaukimo įstaigą arba į komendantūrą. Ir jie juos paleidžia, bet tuoj pat registruoja. Ir yra pavyzdžių, kai [vietos gyventojai] taip pat buvo paimti į kariuomenę.
Apskritai Melitopolyje trys tūkstančiai gyventojų jau paimti į kažkokius pseudoarmijos batalionus“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja pietų Ukrainoje, Zaporižios srityje esančio Melitopolio merą I. Fiodorovą.
Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijoje pradedamą mobilizaciją, I. Fiodorovas paragino į tarnybą tinkamo amžiaus vyrus palikti miestą.
13:10 | Per apšaudymą žuvo jauna šeima
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka skelbia, kad Rusijai dronais pirmadienį apšaudžius Kyjivą žuvo jauna šeima.
„Bohdanui ir Viktorijai buvo 34 metai. Liudininkų teigimu, jie laukėsi vaiko. Viktorija buvo 6 mėnesį nėščia ir gruodį ketino išeiti motinystės atostogų“, – savo „Telegram“ kanale skelbė A. Heraščenka.
12:49 | Kyjive po namo griuvėsiais rasti du kūnai, žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų
Kyjive rasti du žuvę žmonės po gyvenamojo namo griuvėsiais Ševčenkos rajone. Bendras per ataką žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka apie tai pranešė „Telegram“.
Anot jo, šiuo metu iš namo griuvėsių išgelbėta 19 žmonių, 4 žmonės sužeisti, 3 žmonės žuvo, gelbėjimo darbai tęsiami.
12:20 | Premjeras: Rusija smogė energetikos infrastruktūrai trijuose Ukrainos regionuose
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.
„Rusijos teroristai vėl atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą trijuose regionuose“, – sakė D. Šmyhalis, paminėdamas penkis smūgius Kyjive ir išpuolius Dnipropetrovsko ir Sumų regionuose.
„Dėl išpuolio be elektros liko šimtai gyvenviečių“, – sakė jis.
12:16 | Landsbergis: tiekdamas Kremliui dronus Iranas tampa karo Ukrainoje bendrininku
Tiekdamas Kremliui dronus, kuriais puolamas Kyjivas, Iranas tampa karo Ukrainoje bendrininku, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Iranas su savo bepiločiais orlaiviais ir raketomis tampa karo bendrininku panašiu būdu, kaip anksčiau juo tapo Baltarusija, leisdama Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui“, – pirmadienį žurnalistams Liuksemburge teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą.
11:49 | Po namo griuvėsiais rastas moters kūnas
Kyjivo meras Vitalijaus Klyčko skelbia, kad iš po pastato griuvėsių Ševčenkos rajone buvo ištrauktas žuvusios moters kūnas.
Trys žmonės paguldyti į ligoninę, vienas tebėra įstrigęs po griuvėsiais po to, kai pirmadienį buvo apšaudytas Kyjivo centras.
11:11 | V. Zelenskis teigia, kad Rusijos smūgiai nėra pajėgūs palaužti ukrainiečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pirmadienį surengtos bepiločių orlaivių ir raketų atakos „nepalauš“ ukrainiečių.
„Visą naktį ir visą rytą priešas terorizuoja civilius gyventojus. Dronai-kamikadzės ir raketos atakuoja visą Ukrainą. Priešas gali atakuoti mūsų miestus, bet nepajėgs palaužti mūsų“, – teigė V. Zelenskis.
Prezidentas patvirtino, kad raketos pataikė į gyvenamąjį namą sostinėje.
10:21 | Po pastato griuvėsiais įstrigo du žmonės
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad po drono kamikadzės atakos Kyjive po pastato griuvėsiais įstrigo du žmonės.
„Dėl dronų kamikadzių atakos sostinės Ševčenkos rajone esančiame gyvenamajame name įvyko sprogimas. Šiuo metu iš jo išgelbėta 18 žmonių. Pirminiais duomenimis, po griuvėsiais tebėra du gyventojai. Gelbėjimo darbai tęsiasi. Vyksta sunaikintų pastato konstrukcijų gesinimas ir griuvėsių ardymas“, – skelbė V. Klyčko.
10:05 | Rusija tęsia masinį miestų apšaudymą
Pirmadienio rytą Rusijos karinės pajėgos apšaudė mažiausiai keturis Ukrainos miestus. Nuo ankstyvo ryto Kyjive nuaidėjo mažiausiai keturi sprogimai, teigia miesto meras Vitalijus Klyčko. Kol kas nėra tikslesnės informacijos apie aukas, bet žinoma, kad mažiausiai du sprogimai įvyko centriniame Ševčenkos rajone, buvo apgadinti keli pastatai.
Dnipropetrovskas pirmadienio naktį ir ankstyvą rytą taip pat buvo atakuotas, tik ne dronais kamikadzėmis, kaip Kyjivas, o raketomis.
„Mūsų oro gynybos pajėgos sunaikino tris priešo raketas. Viena raketa pataikė į energetikos infrastruktūros objektą. Ten siaučia stiprus gaisras. Atakos vietoje dirba visos tarnybos“, – pranešė srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.
Taip pat pranešama apie apšaudymus Sumuose ir Odesoje.
Taip pat ukrainiečiai įspėti apie galimą bepiločių orlaivių pavojų Šiaurės ir Pietų kryptimis, skelbia UNIAN.
09:35 | ES rengiasi pradėti Ukrainos karių apmokymo misiją
Europos Sąjunga pirmadienį turi padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, pritardama 15 tūkst. ukrainiečių karių apmokymo misijai ir skirdama dar 500 mln. eurų ginklams.
27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai šiuos sprendimus turi pasirašyti per susitikimą Liuksemburge, o pati ukrainiečių karių apmokymo misija, pasak diplomatų, turėtų prasidėti kitą mėnesį.
„Europos Sąjungai tai didelis pirmą kartą rengiamas dalykas, – sakė vienas europiečių diplomatas. – Niekada nesame vykdę tokios apimties apmokymo misijos.“
08:52 | Klyčko: Kyjivo Ševčenkos rajone pasigirdo dar du sprogimai
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ skelbia, kad miesto centre nuaidėjo dar du sprogimai. Jis ragina miesto gyventojus likti slėptuvėse.
Kyjivo miesto karinė administracija „Telegram“ paskelbė, kad Rusijos pajėgos toliau smogė ypatingos svarbos infrastruktūros objektams mieste.
Informacija apie aukas tikslinama.
08:16 | Apšaudytas ir Dnipropetrovskas
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka pranešė, kad sritis taip pat buvo apšaudyta.
Anot jo, okupantai visą naktį atakavo regioną raketomis, „Gradais“ ir sunkiąja artilerija.
„Mūsų oro gynybos pajėgos sunaikino tris priešo raketas. Viena raketa pataikė į energetikos infrastruktūros objektą. Ten siaučia stiprus gaisras. Atakos vietoje dirba visos tarnybos“, – rašė jis.
07:42 | Per išpuolį Kyjive apgadinti keli namai
Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo trys sprogimai. Kol kas aišku, kad vienas iš jų įvyko miesto centre, Ševčenkos rajone, kitų sprogimų vietos dar nepatikslintos.
Miesto mero Vitalijaus Klyčko teigimu, per išpuolį „apgadinti keli namai. Informacija apie aukas tikslinama“.
07:20 | JAV atsakys į bet kokio branduolinio ginklo panaudojimą
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimai Jake‘as Sullivanas patikino, kad Jungtinės Valstijos atsakytų Rusijai į branduolinio ginklo panaudojimą.
Laidoje CNN paklaustas, ar JAV atsakymas priklausytų nuo to, kokį branduolinį ginklą pasirinktų Rusija – taktinį ar branduolinį, – patarėjas patikino, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas sulauks atsako.
„Branduolinių ginklų panaudojimas mūšio lauke Ukrainoje yra branduolinių ginklų panaudojimas mūšio lauke Ukrainoje, ir mes nepjaustysime saliamio (neveiksime palaipsniui – red. past.)“, – atsakė J. Sullivanas, skelbia „Ukrainska Pravda“.
„Manau, kad mintis, kad kažkaip skiriasi [branduolinių ginklų] panaudojimas, yra pavojinga idėja“, – pridūrė jis.
„Manome, kad Jungtinės Valstijos, dirbdamos su mūsų NATO sąjungininkais ir partneriais bei kitomis atsakingomis šalimis visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir Indiją, turi pasiųsti labai aiškią ir tvirtą žinią Rusijai, kad ji neturėtų svarstyti apie branduolinių ginklų naudojimą šiame konflikte“, – akcentavo Joe Bideno patarėjas.
07:00 | Kyjivo centre nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai, miestas užpultas dronais kamikadzėmis
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos sostinės centre nugriaudėjo mažiausiai vienas galingas sprogimas.
„Sprogimas Ševčenkos rajone – sostinės centre. Visos tarnybos vyksta į vietą. Detaliau vėliau. Oro pavojus tęsiasi. Likite slėptuvėse!“ – „Telegram“ rašė V. Klyčko.
Tuo metu leidinys „Ukrainska Pravda“ skelbia, kad mieste nuo ryto buvo girdėti jau trys sprogimai.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ skelbia, kad miestas atakuotas iranietiškais dronais.
„Sprogimai Kyjive. Sostinę užpuolė dronai kamikadzės. Rusai mano, kad tai jiems padės, bet tokie veiksmai yra tarsi agonija. Mums reikia daugiau oro gynybos sistemų ir kuo greičiau. Neturime laiko lėtiems veiksmams. Daugiau ginklų apginti dangų ir sunaikinti priešą“.
06:35 | ES Užsienio reikalų taryba pirmadienį svarstys devintąjį sankcijų Rusijai paketą
Tai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, praneša „Ukrinform“.
„ES Užsienio reikalų taryba ragins labiau remti Ukrainą, dirbti su 9-uoju sankcijų paketu Rusijai, konfiskuoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą ir įsteigti specialųjį tribunolą dėl Rusijos įvykdytų nusikaltimų“, – rašė ministras.
Spalio 6 dieną Europos Sąjunga priėmė aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą.
06:10 | JT: dėl karo Ukrainoje skurde atsidūrė 4 mln. vaikų
Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra.
„Vaikams tenka sunkiausia ekonominės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, našta“, – sakoma UNICEF pranešime.
Konfliktas „ir didėjanti infliacija įstūmė į skurdą dar 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje; tai 19 proc. padidėjimas nuo 2021 metų“, – sakoma pranešime.
UNICEF savo išvadas grindžia 22 valstybių duomenų studija.
Maskvai vasario mėnesį užpuolus savo kaimynę, labiausiai nukentėjo Rusijos ir Ukrainos vaikai.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto.
► Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo šeštadienį dega naftos bazė, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.
► Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius.
► Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų bendrų abiejų šalių pajėgų, šeštadienį pranešė Minsko gynybos ministerija.
