Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
20:22 | Putinas: Maskva Ukrainoje dislokuos urano amuniciją, jei Vakarai ją perduos Kyjivui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagrasino Ukrainoje dislokuoti nusodrintojo urano amuniciją, jei Kyjivas tokią ginkluotę gautų iš Vakarų.
V. Putino pareiškimas nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vienas JK pareigūnas pareiškė, kad Londonas galėtų aprūpinti Ukrainą tokia ginkluote.
„Rusija, žinoma, turi, ką pasakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – sakė jis interviu Rusijos televizijai.
20:00 | Putinas: Rusija Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus.
„Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.
15:29 | Lietuva Ukrainos kariams už 2 mln. eurų nupirks dvylika autobusų
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, Centrinė projektų valdymo agentūra už beveik 2 mln. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nupirks ir perduos 12 padidinto pravažumo autobusų.
Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pagal kovo 8 dieną sudarytą sutartį autobusai už 1,95 mln. eurų (be PVM) bus įsigyti iš konkursą laimėjusios Šilutėje veikiančios įmonės „Commercial Transport Service“.
Pasak agentūros direktoriaus pavaduotojo patarėjo bei projektų Ukrainoje vadovo Artūro Žarnovskio, įmonė autobusus pristatys per 11 mėnesių.
„Projektą Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patikėta įgyvendinti Lietuvos institucijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai, kaip patikimai organizacijai, gebančiai dirbti skaidriai, efektyviai ir turinčiai glaudų santykį bei patirtį su Ukrainos institucijomis“, – BNS teigė A. Žarnovskis.
Pirkimų portalo duomenims, konkursas sulaukė keturių pasiūlymų.
Pasak A. Žarnovskio, autobusų pirkimas suplanuotas dar iki praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje.
Jis yra 30 mln. eurų vertės Europos taikos priemonės projekto remti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dalis.
„Šis pirkimas yra vienas iš daugelio šiame projekte. Viso projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Projekto metu perkamos medicinos priemonės, transportas, inžinerinė įranga, skirta išminavimui“, – teigė A. Žarnovskis.
Pasak jo, Centrinė projektų valdymo agentūra Ukrainoje šiuo metu taip pat dalyvauja renovuojant sprogdinimų apgadintą mokyklą Borodiankoje, joje po atstatymo turėtų mokytis apie 700 vaikų, bei nuo sprogimų ir gaisro nukentėjusį vaikų darželį Irpinėje. Abiejų objektų tvarkymo darbus planuojama baigti iki rugsėjo.
14:01 | Maskvoje kilo gaisras
NEXTA skelbia, kad Maskvoje, netoli „Moskva City“ daugiaaukščio pastato užsidegė elektros pastotė.
Socialiniuose tinkluose taip pat pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas gaisras.
In #Moscow, an electrical substation near the Empire Tower is on fire near the Moscow City building. pic.twitter.com/LUcsnaWOvH
— NEXTA (@nexta_tv) March 25, 2023
Kol kas daugiau detalių apie gaisrą, kilusį Maskvoje, nepateikiama.
Dar vienas gaisras Rusijoje įvyko Rostovo srityje – čia užsidegė sandėlis, kuriame buvo produktai, pagaminti iš celiuliozės, skelbė NEXTA.
Primename, kad pastaruoju metu skirtinguose Rusijos regionuose užsiliepsnoja ne tik naftos saugyklos, bet ir kiti gamyklų pastatai.
13:29 | Rusija buvusį V. Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą
Rusijos policija buvusį Vladimiro Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų įtariamųjų nusikaltimais sąrašą – tai naujausias valdžios žingsnis, žengtas vykdant plataus masto susidorojimą su kitaminčiais.
Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.
Penktadienį Rusijos naujienų agentūros ir vienas naujienų agentūros AP žurnalistas aptiko A. Galiamovą Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Įraše buvo nurodyta, kad jis ieškomas „dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio“, tačiau nenurodytas įstatymas, kurio pažeidimu jis kaltinamas.
Praėjusį mėnesį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė A. Galiamovą į savo „užsienio agentų“ registrą, o tai reiškia papildomą valdžios kontrolę. Be to, ši etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.
Ministerija, pavartodama Maskvos terminą Rusijos sukeltam karui Ukrainoje pavadinti, tvirtino, kad A. Galiamovas „platino užsienio agentų sukurtą medžiagą neribotam asmenų ratui, pasisakė prieš specialiąją karinę operaciją Ukrainoje, dalyvavo kaip ekspertas ir respondentas užsienio struktūrų sukurtose informacinėse platformose“.
Penktadienį A. Galiamovas sakė AP, kad apie tai, jog yra ieškomų asmenų sąraše, sužinojo iš žiniasklaidos. Jokia teisėsaugos institucija su juo nesusisiekė, todėl jis nežino, kokie kaltinimai jam gresia Rusijoje.
„Manau, kad formaliai tai yra „kariuomenės diskreditavimo“ nusikaltimas, – interviu telefonu sakė A. Galiamovas. – Jis naudojamas prieš visus, kurie atsisako skleisti Kremliaus naratyvą ir bando atlikti objektyvią, nešališką to, kas vyksta, analizę.“
Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimas tapo nusikaltimu pagal naują įstatymą, priimtą po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė karius į Ukrainą. Kremliaus kritikai nuolat sulaukia kaltinimų pagal šį įstatymą.
A. Galiamovas apibūdino prieš jį nukreiptus veiksmus kaip Rusijos vyriausybės „bauginimo strategijos“ dalį.
„Tai nėra bandymas pričiupti mane – tai neįmanoma. Tai žinia kitiems, – sakė jis. – Lyg jie sakytų: „Nekritikuokite, nemanykite, kad jūsų nepriklausomas požiūris į tai, kas vyksta, liks nenubaustas“.“
12:56 | Ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją – ukrainiečiai pasiekė laimėjimų aplink Bachmutą
Kyjivas sako, kad jo pajėgoms pavyksta stabilizuoti padėtį aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje, kuriame vyksta ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją.
Bachmute, kuriame kadaise gyveno apie 70 000 žmonių, po kelis mėnesius trunkančių įnirtingų Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovų beveik neliko civilių gyventojų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas vėlai penktadienį po pokalbio telefonu su Jungtinės Karalystės Gynybos štabo viršininku admirolu seru Tony Radakinu pareiškė, kad padėtis fronte yra „sunkiausia Bachmuto kryptimi“.
„Dėl didžiulių gynybos pajėgų pastangų mums pavyksta stabilizuoti padėtį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė V. Zalužnas.
Rusijos pajėgos palaipsniui stiprino savo pozicijas aplink miestą, kurio simbolinė reikšmė, užsitęsus mūšiui, pranoko bet kokią karinę reikšmę.
Šeštadienį JK gynybos ministerija pateikė naujausią žvalgybos informaciją, kurioje teigiama, kad Rusijos puolimas prieš Bachmutą „iš esmės sustojo“.
„Tikėtina, kad tai visų pirma lėmė itin didelis Rusijos pajėgų išsekimas“, – sakoma britų pareiškime ir priduriama, kad mūšyje Ukraina taip pat „patyrė didelių nuostolių“.
Vyresnysis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ketvirtadienį pareiškė, kad netrukus gali būti surengta kontrataka prieš Rusijos pajėgas prie Bachmuto.
O. Syrskio pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį aplankė Ukrainos pajėgas netoli Bachmuto fronto linijos.
Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį sakė, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. miesto.
12:04 | Rusijoje užsiliepsnojo sandėlis
Rostovo srityje, Rusijoje, šeštadienį užsidegė sandėlis, kuriame buvo produktai, pagaminti iš celiuliozės, rašo NEXTA.
Kol kas gaisro aplinkybės, o taip pat ir aukų skaičius nėra žinomas.
Pastebima, kad pastaruoju metu Rusijoje daugėja gaisrų, kur yra talpinama nafta, o taip pat neretai supleška ir tam tikros gamyklos.
11:48 | Rusijos kariai smogė Krematorskui
Krematorsko miesto meras Oleksandras Hončarenka pranešė, kad šeštadienį Rusijos kariai sudavė smūgį miestui, rašo NEXTA.
Pirminiais duomenimis, per surengtą okupantų ataką niekas nenukentėjo.
11:04 | Per parą – 720 nukautų rusų karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai pranešė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios iš viso buvo nukauta beveik 170 tūkst. okupantų.
Per pastarąją parą iš viso Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 720 rusų okupantų.
Skaičiuojama, kad rusų kariuomenė nuo invazijos pradžios prarado 3 580 tankų (6 per pastarą parą), 6 932 šarvuotas kovos mašinas (11), 263 artilerijos sistemas (7) ir kitos karinės įrangos.
10:22 | V. Zelenskis: kontrpuolimo pradėti dar negalime
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo, kuris buvo suplanuotas 2023 m. pavasarį, sako prezidentas šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tam, kad būtų pradėtas kontrpuolimas, pasak V. Zelenskio, būtina gauti reikiamą kiekį amunicijos, taip pat naikintuvų, rašo UNIAN.
„Mes dar negalime pradėti [kontrpuolimo]. Mes negalime jų [Ukrainos karių] ten išsiųsti.
<...> Mes laukiame, kada [Vakarų] partneriai užtikrins reikiamą kiekį amunicijos“, – teigė prezidentas.
V. Zelesnkis taip pat pridūrė, kad situacija rytinėje Ukrainoje dalyje yra bloga būtent dėl amunicijos stygiaus, mat Rusijos okupantai kasdien išnaudoja tris kartus daugiau amunicijos nei šalies gynėjai.
Kiek anksčiau karo ekspertai teigė, kad Ukraina gali suduoti smūgius okupantams gegužės-balandžio mėnesiais.
09:55 | J. Bidenas ir J. Trudeau: JAV ir Kanada ir toliau pasiryžusios padėti Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau penktadienį pasidžiaugė glaudžiais, neatskiriamais Vašingtono ir Otavos santykiais ir pažadėjo, kad abi šalys ir toliau bus pasiryžusios padėti Ukrainai, jau ilgiau nei metus kovojančiai su Rusijos invazija.
J. Bidenas ir J. Trudeau susitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas surengė derybas. Kinijos ir Rusijos lyderiai susitarė stiprinti ekonominius ryšius tarp savo šalių.
Tačiau J. Bidenas teigė, kad Vakarų ryžtas išlieka stiprus, ir perspėjo Rusiją, kad JAV, Kanada ir jų sąjungininkės gins „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.
Prezidentas taip pat piktinosi, kad Rusijai pavyko išplėsti partnerystę su Pekinu, kuri leidžia Maskvai išlaikyti savo ekonomiką ir tęsti karo veiksmus, nepaisant to, kad JAV subūrė tarptautinę koaliciją, siekiančią ekonomiškai izoliuoti Rusiją sankcijomis.
Tačiau, pasak Baltųjų rūmų, Kinija nuo karo pradžios iki šiol susilaikė nuo ginklų tiekimo Rusijai.
„Mes gerokai išplėtėme savo sąjungas, – per bendrą spaudos konferenciją sakė J. Bidenas, šalia stovint J. Trudeau. – Pasakykite man, kaip iš tikrųjų jūs matote aplinkybę, kad Kinija prisiėmė reikšmingų įsipareigojimų Rusijai? Kokį įsipareigojimą jie gali prisiimti?“
Anksčiau kartu su J. Bidenu kalbėdamas Kanados parlamente J. Trudeau sakė, kad jo šalis, kuri aprūpino Kyjivą artilerija, šaudmenimis, šarvuočiais ir tankais, tebėra įsipareigojusi remti Ukrainą.
„Kaip gerai žinote, pone prezidente, Kanada ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą, kad ir ko prireiktų“, – sakė J. Trudeau.
Penktadienio susitikimuose taip pat buvo aptartos išlaidos gynybai – šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai praėjusį mėnesį JAV numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, skridusį per dalį Kanados ir JAV žemyninės dalies.
Kanada jau seniai susiduria su raginimais padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO narių sutarto tikslo. Dabar Otava gynybos reikmėms išleidžia apie 1,2 proc. BVP.
„Kanada ir Jungtinės Valstijos dalijasi atsakomybe ir įsipareigojimu užtikrinti, kad NATO galėtų atgrasyti bet kokią grėsmę ir apsiginti nuo bet kokios agresijos iš bet kurios šalies, – sakė J. Bidenas. – Tai yra abiejų mūsų šalių saugumo pagrindas.“
J. Bidenas ir J. Trudeau taip pat pasinaudojo vizitu, kad paskelbtų apie susitarimą, kuriuo siekiama sustabdyti prieglobsčio prašytojų srautą neoficialiuose sienos kirtimo punktuose iš JAV į Kanadą.
Susitarimu panaikinama galiojančių taisyklių spraga ir abiem šalims bus leista prie savo sienų nepriimti prieglobsčio prašytojų. Kartu Kanada paskelbė, kad 15 000 migrantų iš Vakarų pusrutulio bus suteikta galimybė prašymams atvykti į šalį pateikti.
Lyderiai taip pat susėdo su aukščiausio rango padėjėjais privačiam pokalbiui. Be Ukrainos ir išlaidų gynybai, plataus masto derybose buvo aptartas bendras susirūpinimas dėl Kinijos agresyvumo ir smurto bei politinio nestabilumo Haityje.
08:11 | Ukrainos gynėjai sudavė smūgį okupantams
Ukrainos gynėjai sudavė rusų kariuomenei galingą smūgį ir numušė okupantų atakos sraigtasparnį Mi-24, taip pat 6 įvairaus tipo dronų.
Be to, pranešama, kad Ukrainos kariuomenei pavyko atremti 59 rusų okupantų atakas, o gynėjai per pastarąją parą taip pat surengė 17 antskrydžių.
\
07:50 | Rusijoje tvyro nerimas
Rusijos žiniasklaidos priemonės, taip pat agresorės šalies tinklaraštininkai „su dideliu susirūpinimu“ reaguoja į sulėtėjusį Kremliaus kariuomenės puolimą Ukrainos teritoritorijoje, taip pat ir apie žinią, kad Ukraina gali pradėti galingą kontrpuolimą prieš okupantus, rašo UNIAN.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai dar kartą užsiminė, kad buvęs Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kovo 24 d. užsiminė, kad Maskva žinojo apie Ukrainos karinių pajėgų kontrpuolimo tikimybę.
Be to, diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė D. Medvedevas užsiminė, kad, reaguodami į Ukrainos veiksmus, Rusijos generalinis štabas neva ruošia atsakomąsias priemones.
ISW analitikai pastebi, kad jeigu Rusijos karinė vadovybė išdrįs bandyti sustabdyti Ukrainos kariuomenės rengiamą kontrpuolimą, Kremliaus vadovybei prireiktų siųsti didelę dalį karių į frontą. Visgi toks scenarijus, ISW teigimu, mažai tikėtinas, mat abejojama, ar rusų karių pakaks.
Primenama, kad šiuo metu Ukrainos kariuomenė kaupia reikiamą įrangą ir ruošiasi naujam kontrpuolimui, siekiant atsikovoti prarastas teritorijas. Manoma, kad kontrpuolimo pradžia turėtų prasidė balandžio arba gegužės mėnesį.
Tuo metu Čekijos prezidentas Petro Pavelas mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naujam kontrpuolimui surengti turės tik vieną galimybę. Pasak jo, Vakarų sąjungininkai vėliau gali neužtikrinti reikiamo kiekio karinės įrangos tam, kad būtų įvykdytas naujo masto kontrpuolimą.
„Bloomberg“ užsimena, kad Rusijos puolimas Ukrainoje žlunga. Tuo metu Rusija ruošiasi rasti dar 400 tūkst. karių, tačiau ekspertai sako, kad net ir tai Rusijai nepadės pasiekti reikšmingesnių pergalių.
07:16 | JAV sankcijomis nusitaikė į A. Lukašenkos lėktuvą, bendroves „BelAZ“ ir „MAZ“
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarnybiniam lėktuvui ir dviem didžiausioms šalies automobilių gamintojoms už antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusių darbuotojų bauginimą.
JAV iždo departamentas, administruojantis sankcijas, išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA.
Šiuo lėktuvu A. Lukašenka ir jo šeima naudojasi oficialioms tarnybinėms ir asmeninėms kelionėms, įskaitant keliones į užsienį.
Dėl sankcijų, kuriomis draudžiama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti sandorius su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, orlaivio operatoriui gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas „BelAZ“ ir „MAZ“ – stambiems automobilių ir sunkvežimių gamintojams.
Abiejose gamyklose buvo grasinama darbuotojams, „kurie dalyvavo streikuose ir taikiuose protestuose po nesąžiningų 2020 metų rugpjūčio prezidento rinkimų“, teigiama Iždo departamento pranešime.
Iždo departamento duomenimis, protestų dalyviai buvo įbauginti ir vėliau atleisti iš darbo „MAZ“, o „BelAZ“ buvo grasinama atleisti protestavusiuosius iš darbo.
Iždo departamentas taip pat įtraukė į sankcijų juodąjį sąrašą kelis neseniai paskirtus Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, kuriai jau taikomos sankcijos, narius.
„Jungtinės Valstijos toliau skatina atsakomybę už Lukašenkos režimo smurtą, susijusį su suklastotais 2020 metų rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimais“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.
2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1 400 politinių kalinių.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , įtariamas karo nusikaltimais , turėtų būti nuteistas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“;
-
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija praleis šį savaitgalį vyksiantį kasmetinį pasaulinį Žemės valandos renginį po to, kai Maskva Pasaulio gamtos fondą (WWF) paskelbė „užsienio agentu“;
-
Žlugus žiemos puolimui Ukrainoje, Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą, rinkdama pastiprinimą armijai. Kremlius šiais metais tikisi surasti iki 400 tūkst. karių, remdamiesi „Bloomberg“ skelbia „UNIAN“;
-
Šiandien prie susitarimo dėl bendros šaudmenų gamybos Ukrainai jau prisijungė 19 Europos Sąjungos valstybių narių ir Norvegija;
-
Ukrainiečių pajėgos per paskutinę parą pridarė nemenkų nuostolių rusams. Skelbiama, kad kariams pavyko numušti 2 rusų dronus ir sunaikinti 2 priešlėktuvinių raketų kompleksus, 20 kartų smūgiuota į personalo ir karinės technikos zonas;
-
Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai;
-
Buvęs Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą viešai pratrūko grasinimais Ukrainai. Šįkart jis grasina branduoliniu smūgiu mainais į Ukrainos bandymą išvaduoti okupuotą Krymą;
REKLAMA -
Rusija šiuo metu kontroliuoja maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijų. Ir nors galutinis ukrainiečių tikslas yra atsikovoti visas savo žemes, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas neatmeta scenarijaus, kad Ukraina karinėmis priemonėmis nepajėgs išvaduoti visų savo teritorijų. Tai jis trečiadienį pareiškė per savo kalbą prieš Kongresą, praneša „France 24“.
