Trumpas paragino Turkijos prezidentą nustoti pirkti rusišką naftą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą nustoti pirkti rusišką naftą dėl karo Ukrainoje, o R. T. Erdoganas siekia ilgai laukto susitarimo dėl JAV radarams nematomų („stealth“) naikintuvų pirkimo.
R. T. Erdoganui lankantis Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą nuo 2019 metų, t. y. per pirmąją D. Trumpo kadenciją, pastarasis paragino jį pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir priversti nutraukti Maskvos invaziją.
D. Trumpas sakė, kad aptars Ankaros norą įsigyti itin modernių naikintuvų F-35 ir kad yra pasirengęs panaikinti sankcijas Turkijai, įvestas dėl jos įsigytų rusiškų oro gynybos raketų.
NATO sąjungininkė Turkija buvo pašalinta iš svarbiausios JAV naikintuvų programos per pirmąją D. Trumpo kadenciją po to, kai ji nieko nepaisydama nusipirko keturias rusiškas „žemė-oras“ raketų sistemas S-400.
„Norėčiau, kad jis nebepirktų jokios naftos iš Rusijos, kol Rusija tęsia šį siautėjimą“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete, kur buvo ir R. T. Erdoganas.
D. Trumpas sakė, kad R. T. Erdoganą „labai gerbia“ ir V. Putinas, ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir jis „galėtų daryti didelę įtaką, jei tik norėtų. Šiuo metu jis elgiasi labai neutraliai“.
„Geriausia, ką jis galėtų padaryti, tai nepirkti naftos ir dujų iš Rusijos“, – pridūrė D. Trumpas.
Paklaustas, kada galėtų baigtis JAV sankcijos Turkijos gynybos sektoriui, įvestos dėl Rusijos raketų, D. Trumpas atsakė: „Jei turėsime gerą susitikimą, beveik iš karto“.
Pirmoji D. Trumpo administracija šių veiksmų ėmėsi susirūpinusi, kad, Turkijai įsigijus Rusijos priešlėktuvinę sistemą, pagrindinei NATO priešininkei atsivers galimybė gauti žinių apie Aljanso pajėgumus.
„Turi labai tvirtą nuomonę“
D. Trumpas, savo švarko atlape segėjęs auksinį naikintuvo pavidalo ženklelį, patvirtino, kad jiedu aptars Turkijos siekį užbaigti ilgai trukusius nesutarimus dėl didesnio JAV gamybos orlaivių kiekio pirkimo.
„Jis nori F-35, jis to visada norėjo, ir mes apie tai kalbamės labai rimtai“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad Turkija taip pat nori įsigyti daugiau senesnių naikintuvų F-16 ir „apie tai sužinosite iki dienos pabaigos“.
D. Trumpas, besižavintis galingais užsienio lyderiais, jau seniai rodo simpatijas R. T. Erdoganui ir priima jį, nepaisant Turkijoje vykstančių represijų prieš opoziciją. Šiltai jį sutiko ir nepaisant to, kad R. T. Erdoganas nesutaria su pagrindiniu JAV sąjungininku Izraeliu dėl Gazos Ruožo ir Sirijos.
„Tai žmogus, kuris turi labai tvirtą nuomonę. Paprastai nemėgstu kategoriškų žmonių, tačiau šis man visada patinka, bet jis yra griežtas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams.
„Jis geriau nei bet kas kitas žino apie suklastotus rinkimus“, – pridūrė D. Trumpas apie savo kolegą, po to, kai pasakė, kad jie liko draugais net ir tada, kai respublikonas neteko posto dėl, jo teigimu, „suklastotų rinkimų“.
Degalų krizė Rusijoje: valdžia ketina pratęsti benzino eksporto draudimą iki 2026-ųjų
Rusijos vidaus rinkai toliau susiduriant su benzino trūkumu, šalies vyriausybė planuoja pratęsti draudimą eksportuoti šį naftos produktą iki metų pabaigos, ketvirtadienį pareiškė Rusijos premjero pavaduotojas Aleksandras Novakas, praneša „The Moscow Times“.
„Artimiausiu metu pratęsime benzino eksporto draudimą iki metų pabaigos, taip pat iki metų pabaigos bus įvestas dyzelinio kuro eksporto draudimas ne gamintojams“, – A. Novakas teigė valstybinei žiniasklaidai. Jis nenurodė, kada apie tai bus paskelbta oficialiai.
Ketvirtadienį A92 markės benzino didmeninė kaina pasiekė rekordiškai aukštą lygį – 79 tūkst. 788 rublius (952 JAV dolerių) už toną.
Rusijos vyriausybės vadovo pavaduotojas A. Novakas pripažino, kad kai kuriose regionuose benzino ir toliau trūksta, tačiau, jo teigimu, trūkumas „kompensuojamas sukauptomis atsargomis“. Visgi jis užsiminė, kad „rugsėjo ir spalio mėnesių balansas apskritai yra sudėtingas“.
Nuo 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo valdžia trečiadienį pranešė, kad siekia išspręsti degalų trūkumo problemą pusiasalyje. Teigiama, kad beveik pusė degalinių Kryme stovi tuščios, nes neveikia dalis Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, rašo „TVP World“.
Kaip pranešė naujienų portalas „Krym.Realii“, kuro krizė itin palietė ūkininkus ir kitus gyventojus – prie degalinių susidaro ilgos eilės, o kai kuriose vietovėse buvo įvesti ribojimai, kiek kuro galima įsigyti. „Krym.Realii“ teigimu, benzinas tapo sparčiausiai Kryme brangstančia preke.
ESBO ataskaita: Rusija sistemingai kankina ir žudo Ukrainos karo belaisvius
Rusija, anot ekspertų pranešimo, sistemingai kankina ir žudo Ukrainos karo belaisvius. Kankinimai ir egzekucijos plačiai paplitę, sakoma ataskaitoje, kurią užsakė 41 iš 57 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narių (ESBO).
Ekspertai priėjo prie išvados, kad šie tarptautinės teisės pažeidimai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai, o kai kurias atvejais – ir kaip nusikaltimai žmogiškumui. Trys teisininkai iš Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos paragino pradėti tyrimą Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) Hagoje. Šiuo metu TBT tiria spėjamus ukrainiečių vaikų grobimus ir atakas prieš civilius Ukrainoje.
Nepriklausomi tarptautinės teisės ekspertai teigia surinkę patikimos informacijos apie plačiai paplitusius ir sistemingus smurto ir kankinimų metodus. Esą naudojamos ne tik šautuvo buožės, kastuvai, elektrošokas ir šunys. Beveik 43 proc. paleistų ukrainiečių karo belaisvių pasakojo ir apie prieš juos naudotą seksualinį smurtą, nurodoma ataskaitoje.
Ataskaitoje nepateikiamas tikslus ukrainiečių karių, spėjamai nužudytų ne per karo veiksmus, skaičius. Tačiau teisininkų komanda tvirtina, kad JT Žmogaus teisių biuras iki 2025 m. gegužės gavo įrodymų arba patikimų duomenų apie 194 egzekucijas mūšio lauke. Be to, yra pranešimų apie nužudymus belaisvių stovyklose.
Anot ataskaitos, kariniai vadai ir Rusijos atstovai viešai ragino negailestingai elgtis su belaisviais. „Jie neturi teisės gyventi. Žudyti, žudyti, žudyti“, – cituojamas buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Manoma, kad nuo Rusijos karo pradžios 2022 m. vasarį į rusų rankas pateko mažiausiai 13 tūkst. 500 Ukrainos karių, teigiama ataskaitoje. Beveik 6 tūkst. 800 jų buvo paleisti, 6 tūkst. 300 vis dar yra nelaisvėje.
Ataskaita paremta buvusių belaisvių, Ukrainos atstovų liudijimais, tarptautinių organizacijų pranešimais ir kitokiais įrodymais. Rusija su ekspertais nebendradarbiavo.
Trumpas kirto Rusijai: „Švaisto milijonus ir gyvybes, bet nepasiekia tikslo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, susitikęs su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pareiškė, kad Vladimiras Putinas „turi sustoti“. Pasak jo, Rusija švaisto milijonus dolerių ginklams ir gyvybėms, tačiau Ukrainoje beveik nepasiekė pergalių.
Prieš rinkimus Moldovoje ES kaltina Rusiją „beprecedente dezinformacijos kampanija“
Likus kelioms dienoms iki parlamento rinkimų Moldovoje, Europos Sąjunga (ES) apkaltino Rusiją „beprecedente dezinformacijos kampanija“ Rytų Europos šalyje.
Tai „ne pirmas kartas“, kai Rusija naudoja tokią taktiką, „tačiau šį kartą einama daug toliau“, ketvirtadienį Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Anitta Hipper. Maskva „kišasi giliai į rinkimų procesą“, pridūrė ji.
Moldovoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas. Rinkimai laikomi labai svarbiais 2,5 mln. gyventojų turinčios buvusios sovietinės respublikos ateičiai. Balsavimas gali nulemti, ar Moldova, kaip šalis kandidatė, toliau žengs ES kryptimi, ar grįš į Rusijos įtakos sferą.
Daugumoje apklausų pastaruoju metu pirmavo nuo 2021 m. valdžioje esančios prezidentės Majos Dandu proeuropietiška partija PAS. M. Sandu ir jos Europos sąjungininkės jau ne kartą kaltino Maskvą siekiant destabilizuoti tarp ES šalies Rumunijos ir Ukrainos esančią Moldovą. Šalis nuolat yra rusų propagandos ir dezinformacijos taikinys.
Pagrindinis PAS konkurentas „Patriotinis blokas“ kaltina valdančiąją partiją, kad ši, nutraukusi santykius su Maskva, pablogino ekonominę padėtį ir išaugino dujų kainas. Partija pasisako už santykių su Rusija švelninimą ir žada didinti pensijas.
Dėl 101 mandato parlamente kovoja 23 politinės partijos, taip pat nepriklausomi kandidatai.
Rutte sukritikavo Lavrovą: „Atrodo, užsienio reikalų ministru jis yra nuo Kristaus gimimo“
„Fox News“ eteryje nuskambėjo kandūs žodžiai apie Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą. Esą jis atrodo einąs šias pareigas nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo, tačiau per visą laiką iš jo lūpų „niekada nenuskambėjo nieko naudingo“.
Maskvos perspėjimas Vakarams: už numuštą lėktuvą – karas
Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.
Sybiha: Rubio priėmė kvietimą apsilankyti Ukrainoje
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pakvietė JAV valstybės sekretorių Marco Rubio jam patogiu metu apsilankyti Ukrainoje, ir šis kvietimas buvo priimtas.
Apie tai A. Sybiha pranešė socialiniame tinkle „Facebook“ po trečiosios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės dienos.
A. Sybiha pažymėjo, kad tą dieną įvyko trys svarbūs įvykiai: prezidento Volodymyro Zelenskio kalba per JT Generalinės Asamblėjos 80-osios sesijos bendruosius debatus, 5-asis tarptautinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas ir diplomatinių santykių tarp Ukrainos bei Sirijos atkūrimas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dieną užbaigė svarbiu transatlantiniu visų NATO sąjungininkių ir Ukrainos susitikimu JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kvietimu.
„Išreiškiau padėką už principingą JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją. Aptarėme tolesnius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai. Po susitikimo turėjau galimybę asmeniškai pasikalbėti su Marco apie mūsų prezidentų pasiektų susitarimų įgyvendinimą. Pakviečiau savo kolegą jam patogiu metu apsilankyti Ukrainoje ir esu dėkingas, kad šis kvietimas buvo priimtas“, – rašė A. Sybiha.
Tuskas įžvelgia pavojų Trumpo pažaduose Ukrainai: štai kas slypi už JAV optimizmo
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėja, kad naujausi Donaldo Trumpo pareiškimai apie Ukrainą gali reikšti ne paramos stiprėjimą, o JAV atsitraukimą iš karo. Anot jo, už optimistiškos retorikos slypi ženklas, jog Vašingtonas nori permesti atsakomybę Europai.
D. Tuskas rugsėjo 25 d. pristabdė optimizmą dėl D. Trumpo neseniai paskelbtų proukrainietiškų pareiškimų, perspėdamas, kad jie gali reikšti mažėjantį Vašingtono įsitraukimą į karą.
„Už šio netikėto optimizmo slypi signalas apie sumažėjusį JAV įsitraukimą ir atsakomybės už karo pabaigą perkėlimą Europai“, – sakė D. Tuskas platformoje „X“.
Ir pridūrė: „Geriau tiesa nei iliuzijos.“
Po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke šios savaitės pradžioje D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina „yra pasirengusi kovoti ir atgauti visą šalį jos pirminėje formoje“ – su Europos parama.
Kyjivas ir kai kurie Europos pareigūnai palankiai sutiko šį netikėtą retorikos posūkį. V. Zelenskis teigė, kad D. Trumpas suprato, jog jį klaidino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir dabar pasitiki Ukraina.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas D. Trumpo pareiškimus pavadino „labai stipriais, kokių anksčiau nebuvome girdėję“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas juos įvertino kaip „labai teisingus“.
Vis dėlto D. Tusko reakcija rodo, kad kai kurie Europoje baiminasi: iš tikrųjų D. Trumpas gali siekti atsiriboti nuo karo, perkeldamas Ukrainos rėmimo naštą Europos šalims, rašo „Kyiv Independent“.
Neįvardyti ES pareigūnai „Financial Times“ sakė, kad D. Trumpas, panašu, „atsiriboja“ ir „kuria išeitį“, kad prireikus galėtų kaltinti Europą.
Po nesėkmingų bandymų kelis mėnesius derėtis dėl taikos susitarimo Ukrainoje D. Trumpas vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Maskvos atsisakymu nutraukti karo veiksmus.
Zelenskis: Rusijos pareigūnai turi nutraukti karą, antraip jiems teks ieškoti slėptuvių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Kremlius taps taikiniu ir Rusijos pareigūnai turėtų ieškoti slėptuvių, jei Maskva nenutrauks invazijos į jo šalį, ketvirtadienį pranešė „Axios“.
„Jie turi žinoti, kur yra slėptuvės, – interviu „Axios“ sakė V. Zelenskis. – Jiems to reikia. Jei jie nesustabdys karo, jiems to bet kokiu atveju reikės.“
Zelenskis: Trumpas pritaria Ukrainos smūgiams prieš Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per jų susitikimą pareiškė palaikantis Ukrainos smūgius prieš taikinius Rusijoje – nuo energetikos objektų iki dronų gamyklų ir raketų bazių.
V. Zelenskis atskleidė, kad per asmeninį susitikimą D. Trumpas pareiškė remiantis Ukrainos smūgius prieš taikinius Rusijoje.
Kaip praneša „Evropeiskaja pravda“, tokį pareiškimą V. Zelenskis išsakė interviu naujienų portalui „Axios“.
V. Zelenskis pabrėžė, kad D. Trumpas jam sakė, jog Ukraina turi teisę atsakyti į Rusijos smūgius prieš energetikos objektus.
„Jei jie puola mūsų energetiką, prezidentas Trumpas pritaria tam, kad mes galime atsakyti smūgiais energetikos objektams“, – sakė jis.
Pasak Ukrainos vadovo, D. Trumpas taip pat pritarė smūgiams dronų gamykloms ar raketų bazėms.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina jau turi dronų, galinčių smogti giliai į Rusijos teritoriją, tačiau pridūrė, jog siekia gauti papildomų ginkluotės sistemų, kurios padėtų paspartinti karo pabaigą.
„Prezidentas Trumpas žino – vakar jam pasakiau, kad mums reikia vieno dalyko. Mums to reikia, bet tai nereiškia, jog mes jį būtinai panaudosime. Jei turėsime, tai taps papildomu spaudimu Putinui sėsti prie derybų stalo“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad įvardins šią ginkluotės sistemą tik tada, kai bus išjungtos kameros, ir pasakojo, jog D. Trumpas jam atsakė: „Mes dirbsime šiuo klausimu.“
Ukrainos jūriniai dronai smogė Rusijos naftos infrastruktūrai Novorosijske ir Tuapsėje
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) smogiamieji jūriniai dronai trečiadienį atakavo logistikos objektus Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, konkrečiai Novorosijsko ir Tuapsės uostuose.
Apie šią operaciją „Ukrinform“ pranešė HUR šaltiniai.
Dėl šios operacijos sutriko darbas „Transneft“ naftos terminale ir Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminale netoli Novorosijsko, kur Rusija krovė tanklaivius, taip pat ir priklausančius šešėliniam laivynui. Abu šie įrenginiai pajėgūs eksportuoti iki dviejų milijonų barelių žaliavinės naftos per dieną.
HUR jūriniai dronai taip pat smogė naftos pirsui viename didžiausių Tuapsės uosto terminalų.
Ataka prieš Rusijos naftos eksporto infrastruktūrą, leidžiančią finansuoti jos karą prieš Ukrainą, „dar kartą išryškino Rusijos karinės grupės, kuriai pavesta saugoti Juodosios jūros uostus, nekompetenciją“.
„Chaotiškas ir netikslus Rusijos kariškių šaudymas sukėlė gyvenamųjų pastatų sugriovimus, sunaikino kelis civilių automobilius ir paskleidė paniką tarp gyventojų Novorosijsko, Tuapsės miestuose, net ir Sočyje, esančiame už kelių dešimčių kilometrų nuo atakos vietos, paplūdimiuose buvo paskelbta skubi evakuacija“, – teigė HUR.
Pistorius: nesame kare, bet nesame ir visiškoje taikoje
Virš kelių Danijos oro uostų pasirodžius dronams, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius kalba apie naują realybę.
Dronų skrydžiai jam nėra netikėti, sakė B. Pistorius Rytų Vokietijos žemių ministrų pirmininkų konferencijoje Etersburgo pilyje prie Veimaro.
„Nesame kare, bet nebesame ir visiškoje taikoje. Mes atakuojami. Hibridiškai, dezinformacijos kampanijomis ir dronų įsiveržimais“, – pabrėžė B. Pistorius.
Jo kolegos iš Danijos duomenimis, iki šiol nėra aišku, iš kur dronai atskrido. Tačiau jų naudojimas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategijos dalis – „nors to konkrečiai apie šį atvejį pasakyti negalime“, teigė B. Pistorius. Ministrų pirmininkų konferencijoje buvo kalbama ir apie gynybos struktūras Rytų Vokietijoje.
Ketvirtadienį Danijos policija pranešė, kad keturiuose šalies oro uostuose buvo pastebėti dronai, kurie vėliau nuskrido. Olborgo oro uostas Danijos šiaurėje, vienas didžiausių šalyje po Kopenhagos, buvo uždarytas ir po kelių valandų vėl atidarytas. Likę oro uostai uždaryti nebuvo, nes iki ketvirtadienio ryto ten nebuvo suplanuoti jokie skrydžiai.
Šalies ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį, kai virš Kopenhagos oro uosto taip pat skraidė dideli dronai ir dėl to jis buvo uždarytas kelioms valandoms, pareiškė, kad šalis patyrė „rimčiausią išpuolį prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“.
Iš Zelenskio – įspėjimas Kremliaus pareigūnams: susiraskite artimiausias bombų slėptuves
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios“ pareiškė, kad Rusijos pareigūnai, dirbantys Kremliuje, turės išsiaiškinti, kur yra artimiausias bombų slėptuvė, jei Rusija nenutrauks karo.
Jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi aiškią JAV prezidento Donaldo Trumpo paramą smūgiams prieš Rusijos taikinius, tokius kaip energetikos infrastruktūra ir ginklų gamyklas.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad jei Ukraina gaus papildomų tolimo nuotolio ginklų iš JAV, ji juos panaudos. Tačiau jis nepasakė, apie kokius ginklus kalbama, pridurdamas, kad D. Trumpas jam atsakė: „Mes dirbsime šiuo klausimu“.
Nepuls civilių gyventojų
V. Zelenskis kad Ukraina nebombarduos civilių gyventojų, nes „mes nesame teroristai“. Tačiau jis užsiminė, kad Rusijos valdžios centrai, tokie kaip Kremlius, taps taikiniu.
„Jie turi žinoti, kur yra bombų slėptuvės. Jiems tai reikalinga. Jei jie nenutrauks karo, tai jiems bet kokiu atveju prireiks. Jie turi žinoti, kad mes Ukrainoje kasdien atsakysime. Jei jie mus puls, mes jiems atsakysime“, – sakė jis.
Smūgiai Rusijai
Svarbu pažymėti, kad Rusijoje beveik kasdien pranešama apie Ukrainos dronų atakas. Ukrainos gynybos pajėgos smogia objektams, kurie remia arba užtikrina okupacinės armijos veiklą, – ypač naftos bazėms, naftos perdirbimo gamykloms, gynybos pramonės gamykloms, strateginėms įmonėms ir logistikos mazgams.
Zelenskis: esu pasirengęs palikti prezidento postą, kai karas pasibaigs
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neketina vadovauti savo šaliai taikos metu ir žada prašyti Ukrainos parlamento surengti rinkimus, jei bus pasiektas paliaubų susitarimas, ketvirtadienį pranešė portalas „Axios“.
Interviu portalo laidai „The Axios Show“ Ukrainos prezidentas davė Niujorke, prieš išvykdamas iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir grįždamas į Kyjivą.
Paklaustas, ar laikys savo darbą baigtu, kai karas bus pasibaigęs, V. Zelenskis atsakė, kad būtų „pasirengęs“ palikti prezidento postą. Ukrainos prezidentas, jo paties teigimu, taip pat įsipareigotų surengti rinkimus, jei būtų susitarta dėl kelių mėnesių paliaubų.
V. Zelenskis pažymėjo, kad saugumo problemos paliaubų metu apsunkintų rinkimų organizavimą, bet vis dėl to sakė tikįs, kad tai padaryti įmanoma.
Prezidento rinkimus V. Zelenskis triuškinama persvara laimėjo 2019 m. Jei Rusija nebūtų pradėjusi karo, jo penkerių metų kadencija būtų pasibaigusi 2024 m. gegužę.
Portalas „Axios“ primena, kad Ukrainos konstitucija draudžia rinkimus esant karo padėčiai. Net jei šis draudimas būtų panaikintas, saugumo padėtis itin apsunkintų rinkimų organizavimą. Apie 20 proc. Ukrainos teritorijos yra okupuota Rusijos, o milijonai ukrainiečių yra perkeltieji. Jei Kremlius norėtų sutrukdyti rengti rinkimus, rusų raketos galėtų pasiekti bet kurią šalies vietą.
Kremliaus taktika: analitikai įvardijo, kaip Rusija bando paveikti Trumpą dėl Ukrainos
Kremlius naudoja branduolinius grasinimus, siekdamas paveikti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis nutrauktų savo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, pažymi JAV Karo studijų institutas (ISW).
Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rugsėjo 23 d. savo anglų kalbos „X“ paskyroje pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai paskelbtą pareiškimą, kad Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis Naujojo strateginių ginklų mažinimo sutartyje (New START) nurodytų branduolinių ginklų apribojimų vienerius metus po jos galiojimo pabaigos 2026 m. vasario 5 d.
D. Medvedevas pareiškė, kad D. Trumpo administracija dabar turi nuspręsti, ar ji seks šiuo pavyzdžiu. D. Medvedevas teigė, kad JAV laikymasis sutarties nuostatų „nėra pakankamas“ ir kad Jungtinės Valstijos „turi atsisakyti silpninti Rusiją sankcijomis ir tarifais“, nes kitaip „tiesioginio konflikto rizika išlieka didelė“.
D. Medvedevo užslėpti branduoliniai grasinimai tiesiogiai sieja JAV sutikimą nutraukti visas ekonomines priemones, nukreiptas prieš Rusiją – pagrindinę priemonę, kurią D. Trumpo administracija naudoja bandydama priversti Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje – su Rusijos tolesniu laikymusi Naujosios START sutarties arba pasirengimu sutikti su bet kokiomis būsimomis ginklų kontrolės sutartimis.
Anot analitikų, D. Medvedevo grasinimai yra dalis platesnių Kremliaus pastangų vilkinti taikos derybas, grasinimais užtikrinti Rusijos pageidaujamas sąlygas Ukrainoje, užsitikrinti Rusijai naudingas nuolaidas ir atgrasyti Jungtines Valstijas nuo paramos Ukrainai.
Zelenskis ir Macronas aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir įšaldyto rusų turto panaudojimą
Ukrainos prezidentūra pranešė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalies nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų susitiko su savo kolega iš Prancūzijos Emmanueliu Macronu.
Vadovai aptarė didėjančią Rusijos agresiją Europos šalių atžvilgiu, įskaitant incidentus su bepiločiais orlaiviais Lenkijoje, Rumunijoje ir Danijoje, taip pat naikintuvais Estijoje.
Viena iš pagrindinių jų pokalbių temų buvo neatidėliotina būtinybė stiprinti Ukrainos oro gynybą. V. Zelenskis pabrėžė, kad prieš žiemą suintensyvėjus Rusijos artilerijos apšaudymui, būtina imtis skubių veiksmų.
Prezidentai taip pat aptarė galimybę dar labiau griežtinti Rusijai įvestas sankcijas, visų pirma tas, kurios nukreiptos prieš jos šešėlinį tanklaivių laivyną.
„Ypatingas dėmesys buvo skiriamas įšaldyto Rusijos turto panaudojimui Ukrainos naudai. Volodymyras Zelenskis ir Emmanuelis Macronas aptarė konkrečius mechanizmus, kuriais naudojantis būtų galima tai padaryti“, – pridūrė prezidentūra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vizito Niujorke metu V. Zelenskis taip pat susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kad aptartų iniciatyvos PURL veiksmingumą ir plėtrą.
Nawrockis: Donaldo Trumpo pozicijos dėl Rusijos pasikeitimas – gera žinia Lenkijai
Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis sveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijos dėl Rusijos pasikeitimą ir sakė, kad tai gera žinia Lenkijai.
Niujorke kalbėdamasis su reporteriais K. Nawrockis sakė, kad nuolat palaiko ryšį su D. Trumpu, todėl vertina tai ne kaip „radikalų Donaldo Trumpo nuomonės pasikeitimą, o kaip viešą pokytį“. K. Nawrockis pridūrė, kad D. Trumpas vertina lenkų ir Lenkijos prezidento nuomonę dėl Rusijos veiksmų pobūdžio.
„Tai neabejotinai geros naujienos mums, o JAV pajėgų Lenkijoje komponento išlaikymas ar, galbūt, padidinimas yra geros naujienos visam centrinės Europos regionui, kaip patvirtino mano kolegos iš Baltijos valstybių“, – sakė K. Nawrockis.
Paklaustas apie D. Trumpo pastabą, kad NATO turėtų numušti rusų lėktuvus, pažeidžiančius sąjungininkių oro erdvę, K. Nawrockis patvirtino, kad Lenkijos ginkluotosios pajėgos visuomet buvo pasirengusios „deramai reaguoti į Lenkijos sienos pažeidimus“.
„Kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas laikau mūsų sienas šventomis ir neliečiamomis, ir lenkų kariuomenė privalo į tai atitinkamai atsakyti“, – sakė jis.
Lenkų prezidento teigimu, D. Trumpo pareiškimai atspindi jo supratimą apie nepriklausomybės ir sienų svarbą tokioms šalims kaip Lenkija ir kitos centrinės Europos valstybės.
„Kol esu prezidentas, stengsiuosi tvirtai ginti Lenkijos sienas ir oro erdvę. Tikiu lenkų kariais ir mūsų sąjungininkais Šiaurės Atlanto aljanse“, – pabrėžė K. Nawrockis.
Ukraina sunaikino 150 iš 176 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė nuo trečiadienio vakaro sunaikinusios 150 iš 176 Rusijos dronų.
Pranešime „Telegram“ kanale sakoma, kad nuo trečiadienio 18 val. rusai paleido į Ukrainą 176 nepilotuojamus orlaivius „Shahed“ ir „Gerbera“ bei kitų tipų dronus iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Apie 100 iš jų buvo dronai „Shahed“.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8.30 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose, rytuose ir centre numušė arba neutralizavo 150 dronų.
Trylika bepiločių smogė į aštuonias vietas, venoje vietoje nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Karinės oro pajėgos perspėjo, kad ataka tęsiasi, iš šiaurės skrenda naujos bepiločių orlaivių grupės.
Ukrainos pajėgos Kryme sudegino du rusų lėktuvus An-26
Laikinai okupuotame Kryme Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino du Rusijos lėktuvus An-26. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR).
„Ukrainos karinės žvalgybos specialiojo padalinio „Prymary“ meistrai toliau naikina brangius priešo taikinius laikinai okupuotame Kryme“, – nurodoma pranešime.
GUR paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dega An-26.
🇺🇦GUR destroyed two 🇷🇺 An-26 transport planes and two coastal radars were damaged
— C4H10FO2P ☠️ (@markito0171) September 25, 2025
Among the affected radars - a surface radar station and a coastal radar MR-10M1 "Mys M1" pic.twitter.com/MDVgckWfxm
Pasak žvalgybos pareigūnų, per reidą pusiasalyje specialiųjų pajėgų kariai sudegino du rusų okupantų transportinius lėktuvus An-26. Taip pat buvo sunaikinta povandeninės aplinkos radijo stotis ir pakrantės radijo stotis „MR-10M1 Mys M1“.
GUR pridūrė, kad šie okupacinės armijos Kryme patirti nuostoliai užfiksuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo 24 rugsėjo ataskaitoje.
Ukrainos oro pajėgos skelbia numušusios rusų naikintuvą Su-34
Ukrainos oro pajėgos paskelbė anksti ketvirtadienį virš Zaporižios srities numušusios rusų naikintuvą-bombonešį Su-34.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusų lėktuvas buvo numuštas maždaug 4 valandą.
Tuo metu minimas Su-34 atakavo Zaporižios miestą valdomomis aviacinėmis bombomis, sakoma pranešime.
Rusija sumažino dujų eksporto 2025-aisiais prognozę, bet padidino naftos eksporto prognozę
Karą Ukrainoje vis tęsianti Rusija, kurios santykiai su Vakarais vis labiau prastėja, patikslino savo 2025 metų energetikos sektoriaus prognozes ir sumažino dujų eksporto bei gavybos prognozes, bet padidino naftos eksporto prognozes, rašo portalas „Trading Economics“.
Rusiškos dujos dabar sudaro tik 18 proc. Europos Sąjungos (ES) importo, nors dar 2021 metais jų dalis siekė 45 procentus. Tuo metu rusiškos naftos dalis sumažėjo nuo maždaug 30 iki vos 3 procentų.
Europos blokas siekia iki 2027 metų visiškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių.
Maskva taip pat sumažino prognozes dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto jūra, paminėjusi sunkumus parduoti projekto „Arctic LNG 2“, kuriam taikomos JAV sankcijos, produkciją.
Visgi Rusija dabar numato, kad jos naftos eksportas šiemet pasieks 240,1 mln. tonų, o ne 229,7 mln. tonų, kaip prognozuota anksčiau.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė 582 atakas Zaporižios srityje
Per pastarąją parą okupacinės Rusijos pajėgos sudavė 582 smūgius į 12 Zaporižios srities gyvenviečių. Per atakas Vasylivkos ir Polohų rajonuose žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė surengė vieną aviacijos smūgį Huliaipolėje. Iš viso 393 įvairių tipų dronai buvo nukreipti į Bilenkę, Červonodniprovką, Plavnius, Prymorskę, Huliaipolę, Verbovę, Čarivnę, Mažąją Tokmačką, Novodanylivką ir Ščerbakus. Apie du apšaudymus iš savaeigės artilerijos sistemos MLRS pranešta Novoandrijivkoje ir Poltavkoje. Be to, 186 artilerijos sviediniai pataikė į Červonodniprovką, Plavnius, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mažąją Tokmačką ir Čarivnę.
Valdžia gavo 35 pranešimus apie gyvenamiesiems pastatams, transporto priemonėms ir infrastruktūros objektams padarytą žalą.
Charkivo srityje per Rusijos drono ataką naktį į ketvirtadienį žuvo vienas žmogus, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Rusijos pajėgos taikėsi į komunalinių paslaugų objektą pasienio zonoje esančiame Prykolotnės kaime, Kupiansko rajone. Smūgis apgadino administracinį pastatą, kilo gaisras. Žuvo 59 metų vyras.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 940 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 105 490 karių, iš kurių 940 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 201 rusų tanką, 23 287 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 33 133 artilerijos sistemas (+38), 1 501 raketų paleidimo sistemą (+5), 1 222 oro gynybos sistemas (+4), 426 karo lėktuvus, 345 sraigtasparnius, 63 235 nepilotuojamuosius orlaivius (+415), 3 747 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 62 736 transporto priemones ir kuro cisternas (+120), 3 975 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kremliaus statytinis pripažino: karas prieš Ukrainą atsidūrė aklavietėje
Kremliaus statytinis Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę, rašo „Moscow Times“.
Anot jo, šiuo metu fronte pažanga pasiekiama tik „didžiulėmis pastangomis ir milžiniška kaina“.
Kaip rašo leidinys, D. Rogozinas esą pareiškė, jog technika sudega nepasiekusi fronto linijos. Jis taip pat pripažino, kad jėgų santykis dronų srityje yra nepalankus Rusijai. Jis guodėsi, kad atsirado „aukštųjų technologijų šalių“, kurios stojo į Kyjivo pusę.
„Jų yra dešimt kartų daugiau nei mūsų. Jie neturi problemų nei su komponentais, nei su dronų atsargomis. Mes žinome, kad tolimųjų dronų skaičius yra nuo 100 iki 250 vienetų per dieną. Ir jų skaičius didės“, – aiškino jis.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainiečiai numušė okupantų naikintuvą bombonešį Su-34
Ukrainos oro pajėgos paskelbė anksti ketvirtadienį virš Zaporižios srities numušusios rusų naikintuvą-bombonešį Su-34.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusų lėktuvas buvo numuštas maždaug 4 valandą.
Tuo metu minimas Su-34 atakavo Zaporižios miestą valdomomis aviacinėmis bombomis, sakoma pranešime.
Atskirame pranešime „Telegram“ ukrainiečių oro pajėgos nurodė, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą 176 dronais ir kad 150 jų buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
13 dronų pataikė į objektus aštuoniose vietovėse, dar vienoje vietoje užfiksuotas numušto drono nuolaužų kritimas, sakoma pranešime.
Vance`as: Donaldas Trumpas „neįtikėtinai nekantrauja“ dėl Rusijos
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo, kad Donaldas Trumpas tampa „neįtikėtinai nekantrus“ Maskvos atžvilgiu, Vašingtono pozicijai dėl Rusijos griežtėjant.
Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Ukraina galėtų ne tik atgauti visą teritoriją, kurią kariniu būdu užgrobė Rusija, bet ir gauti dar daugiau.
"(D. Trumpas) nemano, jog jie daro pakankamai, kad karas baigtųsi (...). Jei rusai atsisakys geranoriškai derėtis, manau, kad tai bus labai, labai blogai jų šaliai“, – sakė J. D. Vance'as Šiaurės Karolinoje.
Trečiadienį Niujorke įvykusiame susitikime JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) susiginčijo su Rusijos kolega, ragindamas Maskvą nutraukti žudynes ir „imtis reikšmingų veiksmų siekiant ilgalaikio sprendimo“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirsdamas „pabrėžė, kad Kyjivo ir kai kurių Europos sostinių skatinami planai, kuriais siekiama pratęsti konfliktą, yra nepriimtini“, teigiama Rusijos pateiktame jų pokalbio protokole.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagyrė D. Trumpą po netikėto JAV prezidento pasisakymo prieš Rusiją, tačiau įspėjo, kad NATO viena negali užtikrinti šalies saugumo.
„Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi. Netgi priklausymas ilgalaikiam kariniam aljansui automatiškai nereiškia, kad esi saugus“, – JT Generalinėje Asamblėjoje teigė jis.
V. Zelenskis sakė, kad jo susitikimas su D. Trumpu buvo geras. JAV lyderis yra atmetęs Kyjivo narystę NATO, o vasarį susitikime Baltuosiuose rūmuose užgauliojo Ukrainos lyderį, tačiau vėliau jų santykiai sušilo.
„Be abejo, darome viską, kad Europa iš tiesų padėtų, ir, žinoma, pasikliaujame Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Antradienį D. Trumpo pareiškimas, kad Kyjivas galėtų laimėti su Europos Sąjungos ir NATO parama, buvo neįprastas poslinkis po ilgus mėnesius trukusių pareiškimų, kad Ukraina neatgaus Rusijos užimtų teritorijų.
D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali susigrąžinti visą savo teritoriją ir nedaugžodžiaudamas užsiminė, kad Kyjivas „galbūt galėtų net žengti dar toliau!“.
Keliomis savaitėmis anksčiau Aliaskoje JAV vadovas priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
WSJ: Trumpas buvo informuotas apie planuojamą Ukrainos puolimą, kuriam prireiks JAV pagalbos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gavo informaciją apie naują „Ukrainos puolimą“, kurią planuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kuriai reikės amerikiečių paramos, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
JAV pareigūnai, pasisakantys už ryžtingesnę poziciją paramos Ukrainai klausimu, informavo D. Trumpą apie realią situaciją Ukrainos mūšio lauke. Visų pirma, jie pabrėžė nedidelę Rusijos pažangą fronte.
Pakeitė retoriką, bet ne politiką
Be to, D. Trumpui buvo pranešta apie planuojamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą. Kaip pažymi WSJ, šis puolimas reikalaus JAV pagalbos, bet tik žvalgybos srityje.
Tai svarbu, nes, kaip teigia JAV pareigūnai, D. Trumpas pakeitė retoriką, bet ne savo politiką.
Kol kas D. Trumpas leidžia parduoti ginklus Ukrainai. Tačiau jis apribojo amerikietiškų ginklų naudojimą smūgiams prieš Rusiją.
Trumpo kalba JT
Rugsėjo 23 d. D. Trumpas pasisakė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje Niujorke, kur pareiškė, kad Ukraina gali visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą. Tam ji turi gauti Europos paramą.
JAV prezidento nuomone, Rusija pasirodė esanti „popierinis tigras“, nes ji nepasiekė reikšmingų laimėjimų fronte. O Ukrainos kariuomenė pasirodė esanti žymiai stipresnė, nei buvo manoma.
Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas rems Ukrainą iki galo. Tačiau žiniasklaida mano kitaip: ten spėjama, kad D. Trumpo pareiškimas rodo, jog JAV prezidentas nori atsiriboti nuo karo Ukrainoje.
Rubio per susitikimą su Lavrovu ragino nutraukti karą Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį per susitikimą su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu paragino nutraukti kraujo praliejimą kare Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamento atstovas.
M. Rubio, susitikęs su S. Lavrovu Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose, „pakartojo prezidento [Donaldo] Trumpo raginimą nutraukti žudynes ir pabrėžė, kad Maskva turi imtis reikšmingų žingsnių siekiant ilgalaikio Rusijos ir Ukrainos karo sprendimo“, – sakoma atstovo Tommy Pigotto pareiškime.
Savo ruožtu S. Lavrovas pabrėžė Rusijos norą išspręsti konfliktą, praneša Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.
Aukščiausiojo rango Rusijos diplomatas priminė Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitarimą, pasiektą per jų susitikimą Aliaskoje rugpjūtį, kad pirmiausia turi būti pašalintos pagrindinės konflikto priežastys, sakoma ministerijos pranešime.
S. Lavrovas dar kartą apkaltino Ukrainą ir Europos Sąjungą, kad jos tęsia karą.
Šaltiniai Rusijoje pranešė, kad S. Lavrovas ir M. Rubio taip pat susitarė, kad abi šalys tęs „konstruktyvų dialogą“.
Pranešta, kad jiedu aptarė daug dvišalių klausimų, įskaitant socialinių ir politinių kontaktų atnaujinimą ir atitinkamų diplomatinių atstovybių darbo atkūrimą. Jie taip pat patvirtino, kaip svarbu remtis prezidentų iniciatyva ir normalizuoti santykius, sakoma
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagarba Zelenskiui.
Pagarba Nausėdai.
Pagarba patriarchui Vytautui Landsbergiui.
kacapę rasite google: chaturbate im_jasmine
Lukašenka žada Putinui perduoti žinią iš JAV
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad artimiausiu metu susitiks su Vladimiru Putinu ir perduos jam „žinią“ iš Jungtinių Valstijų. Pastarosiomis savaitėmis Minsko režimas bando atšildyti santykius su Vašingtonu – paleidžia politinius kalinius ir sulaukia sušvelnintų sankcijų, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Atsakydamas į klausimą apie būsimą susitikimą su V. Putinu, A. Lukašenka sakė: „Rytoj jam perduosiu visas žinutes ir pranešimus.“
„Be to, tai toks didelis klausimų blokas, kad galėsime aptarti ir mūsų bendrus reikalus. Aptarsime kai kuriuos pasiūlymus... taip pat ir iš amerikiečių pusės. Susikaupė daug klausimų, todėl rytoj galėsiu jums apie tai papasakoti“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Donaldo Trumpo administracija bando atnaujinti ryšius su Minsko režimu, ką liudija ir kai kurių Baltarusijos politinių kalinių paleidimas. Siekdamos paskatinti šį procesą, JAV panaikino sankcijas Baltarusijos valstybinei aviakompanijai „Belavia“.
Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad savavališkai pasiskelbęs šalies vadovu A. Lukašenka bando apgauti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, imdamasis tokių veiksmų kaip politinių kalinių paleidimas.