Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
01:19 | V. Zelenskis: padėtis „ekstremaliai sudėtinga“, priešakyje – naujos kovos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame pranešime penktadienį teigė, kad situacija pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyje išlieka „ekstremaliai sudėtinga“ ir teigia, kad Rusija sutelkė karines pajėgas prie Mariupolio.
Teigiama, kad 170 tūkst. ukrainiečių yra vis dar yra įstrigę Juodosios jūros uostamiestyje, kuris kelias savaites patiria niokojančių Rusijos kariuomenės apšaudymų, o tūkstančiai civilių yra laikomi žuvusiais.
„Priešakyje laukia naujos kovos. Mums vis dar reikia eiti itin sunkiu keliu, kad pasiektume viską, ko norime“, – teigė Ukrainos lyderis.
V. Zelenkis tvirtino, kad nors Rusija ruošėsi Ukrainą užimti per kelias dienas, karo lauke ji patiria tikrą išbandymą.
„Ištvėrėme daug daugiau, nei priešas manė. Jie manė, kad užteks trijų ar penkių dienų tam, kad mūsų šalis būtų perimta. Tačiau jau 36 dienos. Mes kovosime toliau“, – teigė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau Rusija skelbė, kad penktadienį leis evakuoti civilius iš Mariupolio į pietryčius. Visgi Ukraino to oficialiai nepatvirtino.
01:03 | Rusijos planai stringa: Putino įsiveržimą į Ukrainą vadina „strategine katastrofa“
Baltųjų rūmų atstovė ketvirtadienį teigė, kad Rusijos invazija Ukrainos teritorijoje buvo „strateginė katastrofa“.
JAV Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield ketvirtadienį pareiškė, kad Amerika turi įrodymų, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje buvo „strateginė katastrofa“ jo šaliai.
Pasak jos, dėl pralieto kraujo Ukrainoje Rusija ir toliau susidurs su papildomomis sankcijomis.
„Pats V. Putinas teigė, kad šios sankcijos padarė precedento neturinčių praradimų Rusijos ekonomikai, o mūsų pagrindinis tikslas ir toliau teikti paramą Ukrainai karo lauke“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.
00:58 | Nurodė 4 pagrindinius Rusijos taikinius: štai kur okupantai ruošiasi smogti dažniausiai
JAV gynybos pareigūnas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos karinės pajėgos yra susikoncentravusios į keturis pagrindinius taikinius Ukrainos teritorijoje, vienas jų – sostinė Kyjivas.
Kaip teigia oficialūs duomenys, pagrindiniai Rusijos karinių pajėgų taikiniai yra šie:
Kyjivas;
Černihivas;
Iziumas (į pietus nuo Charkivo);
Donbaso regionas.
„Mes matome, kad Rusija toliau didina skrydžių skaičių, o per pastarąsias 24 valandas tokių atvejų skaičius išaugo iki 300“, – teigė JAV pareigūnas.
Be to, jis išreiškė susirūpinimą, kad, nepaisant Rusijos pažadų atsitraukti nuo Ukrainos sostinės, Kyjivas išlieka pagrindiniu taikiniu, kur yra vykdomi antskrydžiai su okupantų lėktuvais, rašo CNN.
00:50 | J. Bideno pokalbis su Putinu nenumatytas
Baltieji rūmai tvirtina, kad artimiausiuose planuose nėra numatytas JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino diplomatinis pokalbis, rašo CNN.
Pasak JAV atstovų, tam, kad pokalbis galėtų įvykti, būtina didelė Rusijos karinių pajėgų deeskalacija Ukrainos teritorijoje.
00:31 | Evakuoti 1 458 ukrainiečiai
Ukrainos vicepremjerė informavo, kad kovo 31 d. iš okupantų apgulto Mariupolio, Berdiansko ir Enerhodaro į Zaparožę buvo evakuoti 1 458 civiliai.
00:19 | Žada atverti humanitarinius koridorius
Rusija tvirtina, kad balandžio 1 d. atvers humanitarinius koridorius iš apgulto Mariupolio miesto, praneša „Reuters“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra TASS.
Nepaisant Rusijos pažadų, ketvirtadienį Mariupolyje vis dar buvo aktyviai rengiamos okupantų atakos.
00:01 | Sulaikė oligaarcho sraigtasparnius
Prancūzija sulaikė du rusų oligarcho Ališerio Usmanovo sraigtasparnius, kurių bendra vertė – 26 mln. dolerių.
The #French authorities arrested two helicopters of oligarch Alisher Usmanov with a total value of 26 million dollars. pic.twitter.com/gjQixW6xHj
— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2022
23:57 | Sakartvelas įsitraukia į finansinių sankcijų palaikymą prieš Rusiją
Sakartvelas palaiko finansinių sankcijų taikymą prieš Rusiją dėl to, kad ši pradėjo karą Ukrainoje, praeiškė šalies prezidentė Salomėja Zurabišvili.
❗️#Georgia participates in all international financial sanctions that were imposed against #Russia because of the war in #Ukraine. This was stated by the President of the Republic Salome Zurabishvili on the air of the CNN TV channel. pic.twitter.com/H65KczOx2p
— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2022
23:46 | JAV palieka lėktuvnešį
JAV pratęsia lėktuvnešio dislokavimą Viduržemio jūroje dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje.
23:12 | Okupantai pražudė 148 vaikus
Rusijos karinės pajėgos nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė jau 148 vaikus, praneša „Reuters“.
Teigiama, kad per oro antskrydžius, taip pat paleistų sviedinių metu okupantai pražudė 148 Ukrainos vaikus.
Pasak Ukrainos gynybos ministro, Rusija taip pat nuo invazijos pradžios šalies teritorijoje paleido 1 tūkst 370 raketų ir subombardavo 15 šalies oro uostų.
Tęsiantis karui, Ukrainą jau paliko daugiau kaip 10 mln. karo pabėgėlių.
Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė humanitarinę koloną, esama žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių parlamento žmogaus teisių ombudsmenės informacija.
Incidentas įvyko prie šiaurinio Černihivo miesto, savo „Facebook“ pranešime nurodė ombudsmenė Liudmyla Denisova. Jos duomenimis, per apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sunkiai sužeisti.
„Penki autobusai pateko į priešo taiklią ugnį, kai mėgino nuvažiuoti į apsuptą miestą evakuoti žmonių. Autobusuose buvo tik civiliai savanoriai“, – rašė L. Denisova.
Vienam iš autobusų pavyko ištrūkti, nors jo padangos buvo peršautos. Šios transporto vairuotojas buvo sužeistas ir vėliau hospitalizuotas.
22:50 | Daugiau kaip 1 tūkst. paleistų okupantų raketų
Ukrainos Gynybos ministerija teigia, kad Rusija nuo karinės invazijos pradžios, kuri prasidėjo vasario 24 dieną, Ukrainos teritorije paleido daugiau kaip 1370 raketų.
22:34 | Abejoja Rusijos naryste G20
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija negali būti „konstruktyvi partnerė“ G20 aljanse, atsižvelgiant į jos pradėtą karą Ukrainoje.
21:53 | Rusija keičia planą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad daugiua kaip 700 rusų patraukė karinę techniką iš Kyjivo regiono.
Teigiama, kad tai yra naujo Rusijos plano dalis, kuria siekiama pergrupuoti karines pajėgas.
21:29 | Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras: Putinas savo planus apskaičiavo neteisingai
Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo iš anksto numatytus planus apskaičiavo neteisingai.
BBC laidos metu buvęs ministras Andrejus Kozyrevas teigė, kad V. Putino siekis susilpninti NATO buvo apskaičiuotas neteisingai.
Be to, jis kritikavo V. Putino darbo principus ir tikino, kad Rusija smunka, nes yra per daug priklausoma nuo žaliavų eksporto į kitas valstybes.
21:04 | V. Zelenskis prašo Australijos perduoti Ukrainai šarvuočių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai.
V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.
Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.
Ukrainiečių lyderis, be kita ko, ragino uždrausti Rusijos laivams įplaukti į tarptautinius uostus.
„Mums reikia daugiau sankcijų Rusijai, galingų sankcijų, kol jie liausis šantažuoti kitas šalis savo branduolinėmis raketomis“, – per vertėją sakė V. Zelenskis.
Jis konkrečiai paprašė perduoti jo šaliai Australijos gamybos keturiais ratais varomų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“.
„Jūs turite itin gerų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“, galinčių labai padėti Ukrainai, taip pat kitos įrangos“, – kalbėjo prezidentas.
20:59 | Ukraina atkovoja savo teritorijas
Ukrainos karinės pajėgos iš Rusijos okupantų atsikovojo du kaimus Černihivo regione.
Pranešama, kad šiuo metu vykdomi išminavimo darbai.
#Ukrainian Armed Forces liberated two villages in the #Chernihiv region - #Sloboda and #Lukashivka. They are now conducting demining activities there. pic.twitter.com/CtUUnOPhuG
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2022
20:44 | Galimos sankcijos „Huawei“
Vašingtonas perspėjo Kinijos kompaniją „Huawei“ dėl sankcijų, jeigu ši rems Rusiją suteikiant telekomunikacijos paslaugas, rašo „Financial Times“.
20:31 | JK perduos Ukrainai ginklų
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as teigė, kad Ukrainai bus perduodama dar daugiau ginklų.
The UK will send more lethal weapons to #Ukraine, #UK Defense Secretary Ben Wallace has said. pic.twitter.com/EXA1VFbOiB
— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2022
20:09 | Rusija negrąžina lėktuvų
Didžiausia pasaulyje orlaivių lizingo kompanija „AerCap“ pareikalavo iš Rusijos 3,5 mlrd. JAV dolerių už lėktuvus, kuriuos ji pasisavino dėl tarptautinių sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, skelbia „Financial Times“.
„AerCap“ pranešė, kad pateikė 3,5 mlrd. dolerių draudimo ieškinį, siekdama padengti galimus nuostolius dėl Rusijoje likusių savo orlaivių ir variklių“, – teigiama pranešime.
Dubline įsikūrusi bendrovė, kurios rizikos dėl veiklos Rusijoje – didžiausias iš tarptautinių lizinguotojų, pareiškė, kad iškilo realus pavojus jos aktyvams šioje šalyje ir įspėjo, kad tikisi atgauti bent dalį jų.
„AerCap“ pažymi, kad jai pavyko atgauti tik 22 iš 135 lėktuvų ir 3 iš 14 variklių, kurie buvo sumontuoti Rusijos aviakompanijų naudojamuose lėktuvuose prieš prasidedant karui.
Agentūra „Reuters“ skelbė, Rusija neteisėtai pasiliko 400 išnuomotų orlaivių, kurių bendra vertė siekia 10 mlrd. JAV dolerių, o analitikai tai pavadino didžiausia lėktuvų vagyste komercinės civilinės aviacijos istorijoje.
19:38 | Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė humanitarinę koloną, esama žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių parlamento žmogaus teisių ombudsmenės informacija.
Incidentas įvyko prie šiaurinio Černihivo miesto, savo „Facebook“ pranešime nurodė ombudsmenė Liudmyla Denisova. Jos duomenimis, per apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sunkiai sužeisti.
„Penki autobusai pateko į priešo taiklią ugnį, kai mėgino nuvažiuoti į apsuptą miestą evakuoti žmonių. Autobusuose buvo tik civiliai savanoriai“, – rašė L. Denisova.
Vienam iš autobusų pavyko ištrūkti, nors jo padangos buvo peršautos. Šios transporto vairuotojas buvo sužeistas ir vėliau hospitalizuotas.
19:27 | Rusija uždraudė atvykti į jos teritoriją ES lyderiams
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje.
„Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.
18:44 | Rusijos pajėgos traukiasi iš Černobylio atominės elektrinės komplekso Ukrainoje
Rusijos pajėgos, vasario 24-ąją užėmusios Ukrainos šiaurėje esantį nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės kompleksą, ketvirtadienį pradėjo trauktis iš jėgainės ir ją supančios atskirties zonos, pranešė ukrainiečių valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Enerhoatom“.
„Šį rytą įsibrovėliai paskelbė ketinantys išvykti iš Černobylio atominės elektrinės“, – sakoma per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbtame „Enerhoatom“ pranešime.
Rusijos pajėgos iškeliavo dviem kolonomis Ukrainos sienos su Baltarusija link“, bet „nedidelis skaičius“ rusų karių tebėra jėgainės teritorijoje, pridūrė bendrovė.
„Taip pat esama įrodymų, kad Rusijos kariai, apsupę Slavutyčo miestą, šiuo metu ruošiami judėti Baltarusijos link“, – rašo „Enerhoatom“.
Slavutyče gyvena daugiausiai Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praeito mėnesio pabaigoje buvo nuogąstaujama dėl potencialios radiologinės taršos iš Černobylio.
Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktorius sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, nusinešusi šimtus žmonių gyvybių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.
Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną.
18:20 | JAV įvedė sankcijų Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią lustų gamintoją
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią šalyje lustų gamintoją, skirdamos dar vieną ekonominę bausmę už Maskvos invaziją į Ukrainą.
JAV Iždo departamento teigimu, šios sankcijos yra „dalis jo priemonių, nukreiptų prieš Kremliaus sankcijų apėjimo/ išvengimo tinklus ir technologijų įmones, kurios yra Rusijos Federacijos karo mašinos įrankiai.“
17:55 | Latvijoje uždrausti Rusijos karinės agresijos simboliai
Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“.
Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose.
Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Šios partijos deputatas Viktoras Valainis nurodė, kad būtina drausti Rusijos kariuomenės per karą Ukrainoje naudojamus taktinius simbolius, tokius kaip „Z“ ir „V“.
Pataisomis numatomos išimtis, kai simbolių naudojimu nesiekiama pateisinti ar šlovinti karo nusikaltimų.
Įstatymą pažeidė fiziniai asmenys bus perspėjami ar sulauks iki 350 eurų baudos, o juridiniai – iki 2,9 tūkst. eurų.
17:29 | V. Putinas pasirašė dekretą – už dujas nuo balandžio 1 d. mokėti tik rubliais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.
Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos.
V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.
#Putin signed a decree on a new procedure for settlements for Russian gas in rubles with "unfriendly countries".
— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2022
According to the new law, from April 1, these countries must open accounts in #Russian banks. If they refuse to do so, the existing contracts will be stopped. pic.twitter.com/WdcxLK6N0r
Be to, Rusijos prezidentas V. Putinas, pradėjęs kruviną karą Ukrainoje, kaltino JAV, kad ši neva bando uždirbti iš dabartinės situacijos.
Vokietija ir Prancūzija dar kartą atmetė Rusijos reikalavimą, kad Europos šalys už dujas mokėtų rubliais.
Vokietijos kancleris Olfas Scholzas tvirtino, kad įmonės ir toliau mokės už dujas eurais.
Teigiama, kad tokiu būdu V. Putinas bando šantažuoti kitas valstybes, o šie veiksmai pažeistų dar prieš tai sudarytas sutartis su Rusija dėl dujų pirkimo.
Vokietijos ekonomikos ministras tvirtina, kad šalis yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams, net ir atvejui, jeigu dujų tiekimas Europai bus sustabdytas.
Anksčiau apie atsisakymą Rusijai už dujas mokėti rubliais patvirtino ir Europos Sąjungos atstovai.
17:09 | Kyjive pasigirdo garsus sprogimas
Kijevo centre pasigirdo stiprus sprogimas. Manoma, kad Ukrianos karinės pajėgos galėjo numušti Rusijos raketą arba okupantai pataikė į savo norimą taikinį.
16:53 | Okupantai keičia taktiką
Ukrainos sausumos pajėgų vado pavaduotojas ketvirtadienį teigia, kad Rusijos karinės pajėgos Kyjive prarado pajėgumą puolant ir šiuo metu keičia taktiką.
Pasak jo, okupantai vykdo atakas iš tolimesnio atstumo, o tiesioginių karinių susirėmimų bandoma išvengti, rašoma „The Guardian“.
16:44 | Kremlius neigia JAV ir JK teiginius, kad V. Putinas „suklaidintas“ dėl padėties Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį paneigė JAV ir Jungtinės Karalystės teiginius, kad prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo jam atskleisti, kokia yra Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje tikroji padėtis.
16:20 | „Meduza“: šaltiniai Kremliuje skelbia apie galimus pokyčius Kremliaus pozicijos karo Ukrainoje klausimu
Rusijos opozicinio leidinio „Meduza“ šaltiniai Kremliuje praneša, kad ruošiamasi „kardinaliai sumažinti karinį aktyvumą“ Kyjivo ir Černihovo apylinkėse. Pagrindinės puolamosios pajėgos bus sukoncentruotos Donbaso užėmimui.
Vieno iš šaltinių teigimu, šios sprendimo priėmimą skatina ne tik karinės, bet ir politinės priežastys: Rusijos valdžios aparatas nesupranta, kaip šalis gali išgyventi griežtų Vakarų sankcijų akivaizdoje.
Anot vieno iš šaltinių, šiuo metu V. Putinui „įtaką daro skirtingos grupės ir žmonės“, o jis pats „norėtų įvertinti visuomenės diskusijos pagrindu“ karo Ukrainoje perspektyvas.
Teigiama, kad V. Putinas yra pasirengęs išgirsti spartesnės karo su Ukraina pabaigos šalininkus.
16:03 | Stoltenbergas patvirtino: Rusijos pajėgos nesitraukia, jos persigrupuoja
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas Ukrainai tieks tiek ginkluotės, kiek jos reikės. Taip pat jis paragino vertinti Rusijos veiksmus, o ne žodžius.
„Mes neseniai girdėjome teiginius, kad Rusija sumažins karinį aktyvumą Kyjivo apylinkėse ir šiaurinėje Ukrainos dalyje. Tačiau Rusija dažnai melavo dėl savo ketinimų. Todėl mes galime vertinti Rusiją tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius.
Remiantis mūsų žvalgyba, Rusijos pajėgos ne traukiasi, o persigrupuoja ir koncentruojasi puolimui Donbaso kryptimi“, – aiškino jis.
NATO vadovas taip pat pažymėjo, kad Rusija išlaiko spaudimą Kyjivo kryptimi, todėl ateityje galima tikėtis „tik dar daugiau karinių veiksmų, kurie atneš daugiau kančios“.
NATO pajėgos 2021-aisiais Rytų Europoje buvo stiprinamos atsižvelgiant į augančią Rusijos grėsmę.
„Praėjusių metų balandį, po išsamių konsultacijų tarp sąjungininkių, mes paskelbėme apie atsitraukimą iš Afganistano. Rugpjūtį, kuomet Afganistano politinė ir karinė valdžia staiga subyrėjo, mes pradėjome vieną didžiausių evakuacijos lėktuvais operacijų per visą istoriją“, – pažymėjo J. Stoltenbergas, pridūręs, kad Afganistane išmoktos pamokos padės Aljansui geriau pasirengti ateities krizėms.
„Mes susiduriame su nauja saugumo realybe ir atsirado naujas skubos jausmas, – paaiškino jis, kalbėdamas apie pastaruoju metu šalių didinamas išlaidas gynybai. – Vis labiau pavojingame pasaulyje Šiaurės Amerika ir Europa privalo išlikti stipri ir vieninga NATO pavidalu“.
15:37 | Ispanija siunčia paramą Ukrainai
Ispanija į Ukrainą išsiuntė 10 lėktuvų su puolamaisiais ginklais. Tai patvirtino ir Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.
15:19 | Didžiausia pasaulyje lizinguotoja reikalauja iš Rusijos 3,5 mlrd. JAV dolerių už lėktuvus
Didžiausia pasaulyje orlaivių lizingo kompanija „AerCap“ pareikalavo iš Rusijos 3,5 mlrd. JAV dolerių už lėktuvus, kuriuos ji pasisavimo dėl tarptautinių sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, skelbia „Financial Times“.
„AerCap“ pranešė, kad pateikė 3,5 mlrd. dolerių draudimo ieškinį, siekdama padengti galimus nuostolius dėl Rusijoje likusių savo orlaivių ir variklių“, – teigiama pranešime.
Dubline įsikūrusi bendrovė, kurios rizikos dėl veiklos Rusijoje – didžiausias iš tarptautinių lizinguotojų, pareiškė, kad iškilo realus pavojus jos aktyvams šioje šalyje ir įspėjo, kad tikisi atgauti bent dalį jų.
14:45 | Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją.
Iki šiol vyriausybės vadovė tvirtino, kad Stokholmo nestojimo į karinius aljansus politika nepasikeitė.
„Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.
Rusija tebėra didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, tačiau Briuselis nori šiemet dujų importą iš Rusijos sumažinti dviem trečdaliais, kad izoliuotų daugiau nei prieš mėnesį invaziją Ukrainoje pradėjusią Maskvą.
Nyderlandai yra svarbus gamtinių dujų tiekėjas Europoje – šalies Groningeno dujų telkinys yra didžiausias ES. Pastaraisiais metais Nyderlandai dėl besikartojančių žemės drebėjimų regione smarkiai sumažino gavybą.
14:16 | Erdoganas paskelbė apie planus surengti Putino ir Zelenskio susitikimą
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė, kad aptars su V. Putinu ir V. Zelenskiu galimą jų susitikimą jau šią savaitę, rašoma „Reuters“.
14:12 | JK skelbia sankcijas Rusijos „propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.
„Britanija padeda vadovauti pasaulio pastangoms demaskuoti Kremliaus dezinformaciją ir šis naujausias sankcijų paketas smogia ciniškiems propagandistams, skleidžiantiems [Vladimiro] Putino melagienas ir naratyvus“, – sakoma užsienio reikalų sekretorės Liz Truss pareiškime.
13:46 | Beveik 3500 baudžiamųjų bylų
Ukrainos Generalinė prokuratūra jau iškėlė 3457 baudžiamąsias bylas Rusijos Federacijos kariams už karo nusikaltimus.
„Blogiausia – piliečių žudymas, smurtas, vaikų išnaudojimas, kankinimai“, – rusų nusikaltimus vardijo prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podolyakas.
13:22 | „Google“: Rusijos programišiai nusitaikė į Rytų Europos kariuomenes
Rusijos programišiai neseniai bandė paveikti NATO ir kai kurių Rytų Europos šalių kariuomenės tinklus, skelbia nauja „Google“ analitikų sudaryta grėsmių analizės ataskaita.
Ataskaitoje nėra nurodyta, kokių šalių kariuomenės atsidūrė programišių taikinyje, tačiau manoma, kad už jos slypi Rusijoje veikiančio „Coldriver“ arba „Callisto“. Atakos metu buvo bandyta išgauti vartotojų prisijungimo slaptažodžius apsimetant kitais asmenimis ar organizacijomis.
Programišiai naudojosi naujai sukurtomis „Gmail“ paskyromis, tačiau kiek ataka galėjo būti sėkminga, nėra žinoma.
Griežtų sankcijų dėl vasario 24-ąją pradėto karo Ukrainoje sulaukusi Rusija kaltinimus surengus kibernetinius išpuolius neigia.
„Callisto“ pirmą sykį 2019-aisiais aptiko suomių analitikai iš „F-Secure Labs“, nustatę, kad programišiai aktyviai domisi žvalgybos informacijos, susijusios su užsienio ir saugumo politika, rinkimu.
„Google“ taip pat paskelbė, kad programišiai atakavo NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, tačiau daugiau detalių nepateikė.
NATO atstovai „Reuters“ paaiškino, kad „kiekvieną dieną stebime kenkėjišką kibernetinę veiklą“. Pažymima, kad išpuolį patyręs centras nėra tiesioginė NATO struktūros dalis, todėl šiuo metu yra aiškinamasi dėl įvykio aplinkybių.
13:15 | Dalis Charkivo nuolat bombarduojama
Charkivo sritis šiaurės rytų Ukrainoje pastarąją parą smarkiai apšaudyta, ketvirtadienį praneša regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synyehubovas.
„Per pastarąją parą Rusijos kariai 47 kartus smogė artilerija, minosvaidžiais, tankais“, – sakė O. Synyehubovas.
12:21 | Zelenskis kreipėsi į Nyderlandus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo skambučiu kreipėsi į Nyderlandų parlamentą. Ukrainos lyderis parlamentarų prašė ginklų, atstatymo pagalbos ir nutraukti bet kokį verslą su Rusija, reaguojant į invaziją į jo šalį.
„Reikia griežtesnių sankcijų, kad Rusija neturėtų galimybės toliau tęsti šio karo Europoje“, – rašo „Reuters“. „Sustabdykite bet kokią prekybą su Rusija“.
12:14 | Ukrainos rytuose tęsiasi bombardavimas, praneša apie naudojamas baltojo fosforo bombas
Ukrainos pareigūnai šalies rytuose ketvirtadienį pranešė apie gausius apšaudymus, akivaizdžiai Rusijos kariuomenei perkėlus karines pastangas į Donbaso regioną, rašo CNN.
„Aiškiai jaučiame, kad dabar prasideda [karinių] technologijų perdavimas mūsų kryptimi“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai per televiziją.
„O techniką ir personalą perskirstant, mūsų priešai tiesiog šaudo tankiau, galingiau. Čia jau viskas yra įtraukta: lėktuvai, artilerija, sunkiojo kalibro ginklai, minosvaidžiai – visos gyvenvietės apšaudomos“, – sakė jis.
Atskirai Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenko per „Telegram“ sakė, kad Rusijos pajėgos per naktį tęsė apšaudymą centrinėje regiono dalyje.
„Marinkoje, Krasnohorivkoje ir Novomychailivkoje priešas vėl panaudojo baltojo fosforo bombas“, – sakė jis, turėdamas galvoje amuniciją, kuri yra arba uždrausta, arba pagal tarptautinę teisę apribota apgyvendintose vietose.
Baltajį fosforą leidžiama naudoti kuriant dūmų uždangas karo lauke, tačiau jis draudžiamas civilių gyvenamose teritorijose, nes patekęs ant odos sukelia stiprius nudegimus, o įkvėpus išdegina kvėpavimo takus, gali sukelti uždusimą.
12:03 | Zelenskis kreipėsi į Australijos parlamentą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Australijos parlamentui pareiškė, kad jo šalis yra „nenugalima“ prieš Rusiją tol, kol gali tikėtis pasaulinės bendruomenės paramos, rašo „The Guardian“.
Virtualioje kalboje parlamentarams ir senatoriams Ukrainos prezidentas paprašė Australijos atsiųsti šarvuočius „Bushmaster“, kurie padėtų kovoje su Rusija, sakydamas, kad jie „padarys daug daugiau mūsų bendrai laisvei ir saugumui, nei stovės jūsų žemėje“.
„Turite labai gerus šarvuotus asmeninius automobilius „Bushmasters“, kurie galėtų iš esmės padėti Ukrainai, ir kitą techniką, kuri galėtų sustiprinti mūsų pozicijas ginkluotės atžvilgiu“, – sakė Zelenskis.
11:14 | Ukraina: realių Rusijos puolimo pokyčių nėra, situacija išlieka „gana sunki“
Ukraina nemato realaus Rusijos pareiškimų apie atitraukiamą kariuomenę keliomis puolimo kryptimis patvirtinimo, interviu CNN pareiškė V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
„Mes manome, kad jie pakeitė strategiją ir planus. Tačiau tai, deja, nereiškia karo pabaigos. Aš galiu pasakyti, kad situacija išlieka gana sudėtinga. Ypač noriu pabrėžti humanitarinę situaciją – viskas labai blogai“, – pareiškė jis.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas pažymėjo, kad katastrofiškoje situacijoje atsidūrė Mariupolis, kur žmonės miršta be maisto ir vandens, o rusai neleidžia jiems palikti miesto. Anot jo, katastrofa Mariupolyje yra labai panaši į Leningrado blokadą Antrojo pasaulinio karo metu.
10:52 | Turkija: per artimiausias dvi savaites gali susitikti Ukrainos ir Rusijos URM vadovai
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba galėtų susitikti deryboms per artimiausias dvi savaites, ketvirtadienį pranešė Turkija, anksčiau šią savaitę priėmusi abiejų šalių derybininkus.
„Aukštesnio lygio susitikimas, bent jau užsienio reikalų ministrų lygio, galėtų įvykti maždaug per savaitę ar dvi“, – interviu per televiziją sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
10:26 | Ukraina atšaukia ambasadorius Sakartvele ir Maroke
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė šalies ambasadorius Sakartvele ir Maroke, teigdamas, jog jie nepadarė pakankamai, kad įtikintų šias šalis paremti Kyjivą ir nubausti Rusiją už invaziją.
„Su visa derama pagarba, jei nebus ginklų, nebus sankcijų, nebus apribojimų Rusijos verslui, tada, prašau, ieškokite kito darbo“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi į tautą, paskelbtame vėlų trečiadienį.
„Artimiausiomis dienomis laukiu mūsų atstovų Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje konkrečių darbo rezultatų“, – pridūrė jis.
10:04 | JK: sankcijos Rusijai turėtų būti griežtinamos iki visiško pasitraukimo iš Ukrainos
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės turėtų dar labiau veržti sankcijų kilpą Rusijai, kol visi jos kariai paliks Ukrainą.
Per klausymus parlamente B. Johnsonas įstatymų leidėjams sakė, kad jei Didysis septynetas (G-7) atšauktų sankcijas Rusijai mainais į paliaubas Ukrainoje, tai atitiktų Vladimiro Putino scenarijų.
„Mano nuomone, turėtume griežtinti sankcijas pagal tęstinę programą, kol visi iki vieno jo kariai paliks Ukrainą“, – sakė britų premjeras.
B. Johnsonas taip pat nurodė, kad JK vyriausybė svarsto galimybę padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai. Anot jo, Ukrainai galėtų būti pasiųsta šarvuotųjų transporterių padėti jos pajėgoms pralaužti Mariupolio uostamiesčio apsiaustį.
09:43 | Rusijos kariai „atsisako vykdyti įsakymus ir numušė savo lėktuvą“, tvirtina britų žvalgyba
Didžiosios Britanijos informacinės žvalgybos agentūros (GCHQ) vadovo Jeremy Flemingo teigimu, Rusijos kariai Ukrainoje yra vis labiau demoralizuoti, „atsisako vykdyti įsakymus ir sabotuoja įrangos veikimą“.
Pasak vieno iš aukščiausių JK žvalgybos vadų, Rusijos kariai atsisako vykdyti viršininkų nurodymus ir netgi yra numušę savo pačių lėktuvą.
„Matėme, kaip Rusijos kariai, kuriems trūksta ginklų ir moralės, atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo įrangą ir net netyčia numušė savo lėktuvus. Ir nors mes manome, kad Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir šių klaidingų sprendimų mastas“, – „Dailystar“ cituojamas vienas iš JK žvalgybos vadų.
Jis taip pat pažymėjo, kad tai jau tapo „asmeniniu Putino karu“, dėl kurio žiauria kenčia ne tik Ukrainos žmonės, bet ir paprasti rusai.
Jis taip pat perspėja, kad Rusijos kibernetiniai užpuolikai „ieškos taikinių“ šalyse, kurios priešinasi „Mad Vlad“ (britų geltonojoje spaudoje Vladimiras Putinas dažnai vadinamas „Pamišusiu Vladu“, – red. past.) veiksmams.
Britų žiniasklaidoje paviešintoje GCHQ ataskaitos dalyje teigiama, kad aukščiausias pareigas užimantys V. Putino patarėjai bijo jam pasakyti tiesą apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
Perspėjama, kad paskutinės vilties šiaudu Kremliaus invazijai gali tapti „Vagner“ smogikai, kurių pagalba tikimasi perlaužti puolimo Ukrainoje eigą. Tokiu būdu Rusijos vadovybė bandys sumažinti ir ženklų šalies karių žūčių skaičių.
09:33 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 17 500 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 135 lėktuvus, 131 sraigtasparnį, 614 tankų, 1735 šarvuočius, 311 artilerijos pabūklų, 96 raketų sistemas, 7 laivus, 1201 mašiną, 75 kuro cisternas, 83 bepiločius orlaivius, 54 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 22 specialiosios įrangos vienetus.
09:28 | Bandys evakuoti civilius
Panašu, kad humanitariniame koridoriuje, siekiant evakuoti civilius iš Mariupolio, padaryta tam tikra pažanga, skelbia „The Guardian“.
„Reuters“ praneša, kad Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshčuk pranešė, kad į pietinį uostamiestį išvyko ukrainiečių autobusų kolona.
09:00 | JK žvalgyba: artimiausiomis dienomis Kyjive greičiausiai įvyks įnirtingos kautynės
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija naujausioje žvalgybos ataskaitoje teigia, kad artimiausiomis dienomis Kyjive, tikėtina, vyks įnirtingos kautynės.
„Nepaisant Rusijos pareiškimų, kuriuose nurodoma, kad bus sumažinta karinė veikla aplink Ukrainos sostinę ir Černihivą, stiprūs Rusijos apšaudymai ir raketų smūgiai tęsiasi.
Rusijos karinės pajėgos ir toliau išlaiko pozicijas Kyjivo rytuose ir vakaruose, nepaisant riboto dalinių išvedimo. Artimiausiomis dienomis miesto priemiesčiuose greičiausiai vyks įnirtingos kautynės.
Mariupolyje, kuris yra pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas, tęsiasi sunkios kovos, tačiau Ukrainos pajėgos tebevaldo miesto centrą“, – rašoma ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 31 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 31, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/dESTQT4irj
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/0NUMTq8nrj
08:26 | JK žvalgybos vadovas: V. Putino patarėjai bijo sakyti tiesą apie Ukrainą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie jo „žlungančią“ karo Ukrainoje strategiją, ketvirtadienį sakė Britanijos pagrindinės komunikacijos žvalgybos agentūros vadovas.
V. Putinas „labai neteisingai įvertino“ invaziją, sako Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas parengtoje kalboje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje.
Iš anksto paskelbti jo komentarai atkartoja diena anksčiau Baltųjų rūmų paskelbtą JAV žvalgybinę informaciją, rodančią, kad V. Putiną jo patarėjai „neteisingai informuoja“ apie Rusijos puolimo pažangą.
Vakarų žvalgybos šaltiniai labai stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus V. Putino artimiausioje aplinkoje.
J. Flemingas sakė, kad V. Putinas nepakankamai įvertino Ukrainos pasipriešinimą, tarptautinės koalicijos prieš jį tvirtumą ir ekonominių sankcijų poveikį.
08:10 | Zelenskis atmeta Rusijos pažadus deeskaluoti padėtį Kyjivo ir Černihivo prieigose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atmetė Rusijos pažadus sumažinti karinę veiklą aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, ir pareiškė, kad jo kariuomenė ruošiasi tolesnėms kovoms rytuose.
„Netikime niekuo, nė viena gražia fraze“, – vaizdo kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Rusijos kariai persigrupuoja, kad galėtų smogti rytiniam Donbaso regionui.
„Mes nieko neatiduosime. Kovosime už kiekvieną savo teritorijos metrą“, – pridūrė jis.
Rusų gynybos viceministras Aleksandras Fominas po naujo antradienį Stambule vykusio derybų raundo žadėjo, kad Rusija „radikaliai, keleriopai sumažins karinę veiklą“ aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą.
Tačiau puolimas naktį į trečiadienį nesiliovė.
07:54 | Neutralumo klausimas gali užtrukti metus
Ukrainos delegacijos taikos derybose su Rusija vadovo teigimu, gali prireikti mažiausiai metų, kol Ukraina surengs referendumą dėl savo neutralumo.
Ukrainos neutralumas yra pagrindinis Rusijos reikalavimas užbaigti karą. Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras šiai idėjai, jei Ukraina gaus saugumo garantijas.
Interviu televizijai Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija sakė, kad tokį sprendimą galiausiai turėtų priimti Ukrainos žmonės, o ne politikai, per nacionalinį referendumą. Jo teigimu, norint paskelbti neutralumą, reikėtų užregistruoti tris milijonus parašų.
07:25 | Pentagonas: Rusijos kariai Ukrainoje persigrupuoja
Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad „mažiau nei 20 proc.“ Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda „keisti pozicijas“.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Pasak J. Kirby, Maskva veikiausiai atitraukia karius iš Kyjivo, kad papildytų jų atsargas ir pergrupuotų juos taip, kad galėtų panaudoti kitose Ukrainos vietose, o ne siųstų juos atgal į Rusiją.
07:08 | Rusija paskelbė apie laikinas paliaubas Mariupolyje
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė vietos paliaubas, kad būtų galima evakuoti civilius iš Ukrainos apgulto Mariupolio uostamiesčio, praneša „Agence France-Presse“.
Humanitarinis koridorius iš Mariupolio į Zoporižią per Rusijos kontroliuojamą Berdiansko uostą bus atidarytas nuo 10 val., trečiadienį pranešė ministerija.
„Kad ši humanitarinė operacija pavyktų, siūlome ją vykdyti tiesiogiai dalyvaujant JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui“, – sakoma ministerijos pranešime.
Maskva taip pat paprašė Ukrainos kariuomenės įsipareigoti užtikrinti autobusų kolonų saugumą paskirtame koridoriuje.
Ministerija taip pat pranešė, kad sutiko su Kyjivo pasiūlymu per pastarąją parą atidaryti keturis naujus humanitarinius koridorius nuo Mariupolio iki Zaporižios.
Mariupolis laikomas strategiškai svarbiu uostamiesčiu Rusijai, nes jo kontrolė leistų užtikrinti sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.
06:55 | Rublis atgavo savo ankstesnę vertę
Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų.
Trečiadienį rublis kainavo 85 JAV dolerio atžvilgiu, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d.
Kovo 7 d., kai Bideno administracija paskelbė uždraudusi Rusijos naftos ir dujų importą, jis buvo nukritęs iki žemiausio lygio – 150 rublių už dolerį.
06:27 | Derybos vyks balandžio 1 d.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad taikos derybos tebevyksta, tačiau nieko „konkretaus“ jose neišėjo. Aukštas Ukrainos pareigūnas sakė, kad Rusija ir Ukraina atnaujins šias derybas internetu balandžio 1 d., praneša „Reuters“.
Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija internetiniame įraše sakė, kad Ukraina pasiūlė abiem šalims susitikti, tačiau Rusija teigė, kad pirmiausia reikia nuveikti daugiau dėl sutarties projekto.
06:07 | Putinas gauna per mažai informacijos
Pentagonui kelia nerimą, kad V. Putinas, panašu, nesulaukia visos informacijos apie tikrąją karo padėtį. Tai žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
Jo teigimu, Pentagonas sutinka su vertinimais, kuriuos anksčiau minėjo Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra visiškai informuotas apie įvykius Ukrainoje.
J. Kirby sakė, kad Pentagonas šį vertinimą laiko „nerimą keliančiu“.
„Tai jo kariuomenė. Tai jo karas. Jis tai pasirinko... Faktas, kad jis gali iki galo nesuprasti, kokiu mastu žlunga jo pajėgos Ukrainoje, tai šiek tiek nepatogu“, – sakė jis.
J. Kirby taip pat sakė, kad neinformuotas Putinas gali dėti „nelabai ištikimas“ pastangas užbaigti konfliktą derybomis.
„Jei jis nėra visiškai informuotas, kaip blogai jam sekasi, kaip jo derybininkai susitars?“ – retoriškai klausė J. Kirby.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų atstovė K. Bedingfield sakė, kad JAV turi informacijos, jog V. Putinas „jaučiasi suklaidintas Rusijos kariuomenės“ ir tai sukėlė „nuolatinę įtampą tarp Putino ir jo karinės vadovybės“.
„Putino karas buvo strateginė klaida, dėl kurios Rusija ilgainiui tapo silpnesnė ir vis labiau izoliuota pasaulinėje arenoje“, – sakė ji.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje.
► Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.
► Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo. „Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
► Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.
► Mariupolio valdžia pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus.
► Pentagonas iš Norvegijos į Lietuvą perkelia 200 jūrų pėstininkų.
► Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Kiniją pirmo vizito į šią svarbią sąjungininkę nuo Maskvos karo prieš Ukrainą pradžios praėjusį mėnesį.
► Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, paskelbė Pentagonas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas.
