Karas Ukrainoje. Putinas sureagavo į ukrainiečių smūgį Krymo tiltui: „Rusija atsakys“

Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:

23:50 | Karo ekspertas įspėja Rusiją: tai ne paskutinis smūgis Krymo tiltui

Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas sako, kad Ukrainos pajėgos sudarvė ne paskutinį smūgį Krymo tiltui, skelbia UNIAN. 

Pasak jo, dalis geležinkelio tilto liko nepažeista, todėl Ukrainos pajėgos grįš prie šio objekto. 

„Kai kas džiaugėsi, kad geležinkelio tilto dalis nepažeista – vadinasi, bus ne vienas smūgis. Krymo tiltas bus sunaikintas, tai prisidės prie Krymo pusiasalio išlaisvinimo“, – sako O. Ždanovas. 

Ekspertas sako, kad tai buvo ypatingai sudėtinga operacija. 

„Operacijos sudėtingumo lygis yra tiesiog milžiniškas... Tai yra Putino perlas“, – sakė jis .

22:58 | Ekspertas paaiškino, kodėl Krymo tilto ataka yra didelis pasiekimas: Ukrainos pajėgos rado kelią prie itin saugomo objekto

Ukrainos pajėgoms pavyko smogti objektui, kurį saugo daugiasluoksnė Rusijos pajėgų gynyba, todėl tai yra didelis pasiekimas Ukrainos kariuomenei, sako karo ekspertas Oleksandras Musijenka.

Jis taip pat sako tikintis, kad tai nėra paskutinė tokia Ukranos pajėgų surengta ataka. 

„Kryme rusai yra sutelkę daugybę oro gynybos sistemų, laivų, valčių, tiesiogiai saugančių tiltą. Turint omenyje tokią sluoksniuotą gynybą, tai yra didelis pasiekimas", – sakė ekspertas.

O. Musijenka pridūrė, kad rusai tiltu gabena savo amuniciją, ginklus, kurą bei kitą įrangą, reikalingą karo mašinai, todėl Ukrainos pajėgos apsunkino okupantų logistiką. 

„Kalbame apie 65–70 proc. visos priešo logistikos pietuose“, – pažymėjo ekspertas. 

21:12 | Po ukrainiečių smūgio Putinas ragina užtikrinti griežtesnę Krymo tilto apsaugą

Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasmerkė teroro išpuolį ir paragino imtis griežtesnių saugumo priemonių po to, kai Kyjivas nusitaikė į tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija.

„Praėjusią naktį ant tilto buvo įvykdytas dar vienas teroristinis išpuolis, – sakė V. Putinas per televiziją. – Laukiu konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti šio strategiškai svarbaus transporto objekto saugumą.“

V. Putinas taip pat pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai per Ukrainos išpuolį prieš tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, žuvo du civiliai.

„Žinoma, Rusija atsakys. Gynybos ministerija rengia atitinkamus pasiūlymus“, – sakė jis per televiziją.

18:13 | Rusija Kryme įstrigusiems turistams namo siūlo važiuoti per okupuotas Ukrainos žemes

Rusijos pareigūnai pirmadienį paragino poilsiautojus, po ukrainiečių atakos prieš rusų pastatytą tiltą įstrigusius Kryme, namo važiuoti per okupuotas Ukrainos žemes.

Per išpuolį žuvo pora ir buvo sužeista jų dukra, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas valdžios institucijoms nurodė kelią suremontuoti ir padėti pusiasalyje įstrigusiems turistams.

Prasidėjus rusų puolimui Ukrainoje, komerciniai skrydžiai į Maskvos aneksuotą Krymą buvo sustabdyti, o dauguma Rusijos turistų į jį važiuodavo per apgadintą tiltą.

Susidarius spūstims, pareigūnai pasiūlė turistams 400 kilometrų važiuoti per Rusijos kariuomenės valdomas teritorijas.

„Prašau pusiasalio gyventojus ir svečius susilaikyti nuo kelionių Krymo tiltu ir siekiant saugumo pasirinkti alternatyvų sausumos maršrutą per naujuosius regionus“, – sakė Maskvos primestas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusijos valstybinė televizija parodė maršruto, kuris eina per okupuotą Melitopolį į Mariupolio uostą ir baigiasi pietiniame Rusijos mieste Rostove, žemėlapį. Primenama, kad žmonės su savimi turėtų pasiimti pasus.

Okupuotų Ukrainos sričių pareigūnai teigė sutrumpinsiantys komendanto valandos laiką, kad būtų galima praleisti turistus, o Rusijos kariuomenė, jų teigimu, sustiprins saugumą.

„Saugumą užtikrina Rusijos kariuomenė, jis bus sustiprintas“, – sakė Rusijos paskirtas Chersono gubernatorius Vladimiras Saldo ir pridūrė, kad siekiant praleisti tranzitinį transportą sutrumpino komendanto valandą.

Gubernatorius įspėjo, kad bus kontrolės punktų, kurie įrengti siekiant išvengti sabotažo, tačiau formalumai, anot jo, bus sumažinti.

Kaimyniniame pietrytiniame Zaporižios regione, kuriame kontrpuolimą vykdo Kyjivo pajėgos, Maskvos paskirtas gubernatorius Jevgenijus Balickis sakė, kad pareigūnai užtikrins saugų maršrutą.

„Kelių eismas per naująjį regioną mūsų piliečiams bus maksimaliai patogus“, – teigė jis.

Krymo transporto ministerija paskelbė kontrolinį sąrašą, ką turistai turėtų žinoti prieš kelionę.

„Duokite kelią kariuomenės transporto priemonėms ir kolonoms“, – rašoma viename iš nurodymų.

Ministerija taip pat rekomendavo keliautojams su savimi turėti grynųjų pinigų ir įspėjo apie pakeliui esančius policijos ir karinius patikros punktus.

Rusijos televizija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti susidariusios eilės, kai kuriems turistams nesiryžtant vykti šiuo maršrutu.

„Galvojame, ką daryti, – sakė viena moteris. – Grįžti atostogų ar vykti į Melitopolį?“

Melitopolis į Rusijos pajėgų rankas pateko pernai, prasidėjus invazijai. Jis tapo nuolatiniu išpuolių taikiniu.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigė, kad į Krymą yra atvykę apie 50 000 turistų, dauguma jų – automobiliais.

18:06 | Ši vasara – lemiama ne tik karo baigčiai, bet ir Putino bei Zelenskio likimui – „Bloomberg“

Ši vasara yra lemiama ne tik Rusijos ir Ukrainos karo baigčiai, bet ir abiejų šalių lyderių – Vladimiro Putino bei Volodymyro Zelenskio – tolimesniam likimui, rašo „Unian“, remdamasi „Bloomberg“ publikacija.

Rusijos diktatorius po 17 karo mėnesių pastatė save į situaciją, kurios metu turi spręsti vidines problemas, viena jų – „Wagner“ karinės bendrovės samdinių maištas šalyje, surengtas smogikų vado Jevgenijaus Prigožino iniciatyva.

Tuo metu dėl Rusijos elito, kuris vis labiau baiminasi pralaimėjimo pradėtame kare, nepasitenkinimo dalis aukščiausio rango generolų tiesiog dingo iš akiračio, o slaptosios Kremliaus tarnybos tiria, ar jie nebuvo įsitraukę į pradėtą maištą Rusijoje, siekiant nuversti Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigų ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.

Tuo metu sprogimai ant Krymo tilto, dėl kurių Kremlius apkaltino Ukrainą, dar labiau sustiprino nusivylimo jausmą V. Putino valdžia, tuo metu nutrauktas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąją jūra sukėlė papildomą įtampą. 

Publikacijoje taip pat pažymima, kad ši situacija sukėlė papildomų sunkumų Ukrainos vadovybei.

Ukrainos lyderis V. Zelenskis suvokia, kad Kyjivui karo fronte svarbu pasiekti svarių rezultatų iki rudens, nors kontrpuolimas ir tebevyksta lėtai.

„Kol JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad Rusijos ekonominiai ir politiniai nuostoliai reiškia, kad Putinas „jau pralaimėjo karą“, Ukraina žino, kad tik kariniai laimėjimai [mūšio lauke] gali padėti susigrąžinti prarastą teritoriją ir sustiprinti savo poziciją bet kokiose būsimose derybose dėl konflikto užbaigimo“, – teigė publikacijos autoriai.

17:39 | JAV ambasadorė prie JT: dėl Rusijos ketinimo nutraukti susitarimą dėl grūdų kenčia žmonės

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų pirmadienį pareiškė, kad Rusijos ketinimas nutraukti susitarimą dėl grūdų Ukrainoje yra žiaurus aktas, ir apkaltino Maskvą, kad ji laiko žmoniją įkaite.

„Kol Rusija žaidžia politinius žaidimus, kenčia tikri žmonės“, – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke žurnalistams sakė Linda Thomas-Greenfield.

Susitarimas nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi.

17:06 | K. Budrys apie „Wagner“ Baltarusijoje: tai – rizikos veiksnys, bet nereikia perreaguoti 

Dalies „Wagner“ samdinių pasirodymas Baltarusijoje blogina saugumo situaciją regione, tačiau institucijoms dėl to nevertėtų perdėtai reaguoti, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Tai yra rizikos veiksnys, turintis įtakos (saugumui – BNS), mes to negalime ignoruoti, bet taip pat neturime ir perreaguoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kęstutis Budrys.

„Kažkas naujo ypatingai per savaitgalį šį neįvyko, tas atvykimas buvo vertintas kaip labai tikėtinas“, – pridūrė jis.

Taip prezidento Gitano Nausėdos patarėjas kalbėjo savaitgalį stebėtojams pranešus, jog į stovyklą Baltarusijoje atvyko „Wagner“ kovotojų kontingentas – mažiausiai 60 įvairių automobilių.

K. Budrys teigė negalintis pasakyti, kiek samdinių šiuo metu yra Baltarusijoje.

„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje. Tas tikslus skaičius šiek tiek ir kinta“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

„Pusšimčio automobilių kolona – galima pasakyti, kad bent vairuotojai yra, bet kas yra toje kolonoje, kas per žmonės, dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume konstatuoti tiksliai “, – pridūrė jis.

Anksčiau pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS sakė, kad samdinių pasirodymas Baltarusijoje iš esmės regiono saugumo padėties nekeičia.

Paklaustas, ar sutinka su tokiu vertinimu, K. Budrys teigė, kad „priklauso nuo to, kokį turinį įdėsime į žodžius „iš esmės“.

„Dramatiškai ji nesikeičia, mes neperžiūrime savo bendro saugumo vertinimo, mes sakome, kad tai turės įtakos – blogins saugumo situaciją, be jokios abejonės. Tai yra vienas iš aspektų Rusijos ir Baltarusijos karinio bendradarbiavimo“, – kalbėjo  patarėjas.

„Kol nematome, kad tai tiesiogiai yra prieš mus nukreipta, mes iš savo pusės kažko ypatingai greitai dabar neturėtume imtis karinio planavimo prasme“, – pridūrė K. Budrys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dar prieš pasirodant informacijai apie „Wagner“ atvykimą NATO tai įvardino kaip saugumo situaciją pabloginsiantį veiksnį.

Patarėjas pabrėžė, kad samdiniai gali kelti grėsmę ir pačiai Baltarusijos vadovybei.

„Iš analitinės perspektyvos vertinant situaciją, (...) jie yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, yra veikiantys už įstatymo ribų. (...) Tai man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – kalbėjo K. Budrys.

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas birželį surengė maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, tačiau vėliau jį nutraukė.

Kremlius tuomet pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.

16:28 | Vakarai ragina Rusiją grįžti prie susitarimo

Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Vokietija pirmadienį paragino Rusiją grįžti prie susitarimo dėl grūdų, pažymėdama, kad jis labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui.

„Mes ir toliau raginame Rusiją leisti pratęsti grūdų sandorį“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann, pridūrusi, kad „konfliktas neturėtų kristi ant skurdžiausių šios planetos gyventojų pečių“.

Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, kad Maskvos pareiškimas, jog susitarimas dėl Ukrainos grūdų faktiškai baigėsi, yra nuviliantis, ir apkaltino Rusiją, kad ji rizikuoja sukelti pasaulines kančias.

„Aišku, kad tai labai nuvilia“, – žurnalistams sakė JK ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai ir pridūrė, kad Maskva „atims galimybę milijonams žmonių gauti gyvybiškai svarbių grūdų“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasmerkė minimą Rusijos žingsnį pavadindama jį cinišku.

„Griežtai smerkiu cinišką Rusijos žingsnį nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – parašė ji tviteryje.

16:19 | Rusijoje sudužo karinis lėktuvas

Rusijos Krasnodaro krašte, besiribojančiame su Maskvos okupuotu Krymo pusiasaliu, į Azovo jūrą nukrito karinis lėktuvas Su-25, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Socialiniuose tinkluose pasirodžius filmuotai medžiagai iš pliažo, kurioje užfiksuotas incidentas, Krasnodaro regiono operatyvinis štabas patvirtino nukritus karinį orlaivį. 

Su-25 attack aircraft downed in Yeysk, Russian media report

The reason for the downing of the Su-25 in the Krasnodar region, according to preliminary data, was a technical malfunction, the Shot publication writes.

Rescuers pulled the pilot out of the water, medics are fighting… pic.twitter.com/jPDLHsqhkm

— NEXTA (@nexta_tv) July 17, 2023

„Apie 15 val. buvo pranešta, kad netoli pakrantės sudužo lėktuvas Su-25. Po šio incidento aukų ir žalos nėra“, – rašoma pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Telegram“.

Preliminariais duomenimis, pilotas katapultavosi, jį evakavo gelbėtojai. Visgi dalis rusų šaltinių rašo, kad pilotas žuvo.

Aiškinamasi, kodėl įvyko incidentas.

Tuo metu naktį į pirmadienį ant rusų pastatyto tilto, kuris jungia 2014-aisiais Rusijos nuo Ukrainos atplėštą ir aneksuotą Krymą su Rusijos Krasnodaro regionu, įvykus sprogimams sustabdytas eismas, žuvo du žmonės.

Maskva pranešė, kad tiltą anksti ryte atakavo du dronai, ir dėl įvykio apkaltino Kyjivą. Vienas Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad išpuolį prieš tiltą surengė Ukrainos karinis jūrų laivynas ir saugumo tarnyba SBU. Tiltas yra gyvybiškai svarbi jungtis rusų karių Ukrainoje aprūpinimui. 

15:40 | JK paskelbė Rusijai naujų sankcijų dėl priverstinės ukrainiečių vaikų deportacijos

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pranešė paskelbusi naujų sankcijų Rusijos pareigūnams, įskaitant sankcijas 11 asmenų, susijusių su priverstiniu ukrainiečių vaikų deportavimu.

Britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly apie tai pranešė prieš savo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai skirtą kalbą, kurioje, remiantis pranešimu, jis pabrėš Rusijos karo pasekmių mastą, paragins Rusiją atnaujinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir nurodys, kad Ukrainoje reikia teisingos ir ilgalaikės taikos.

Tarp sankcionuotų asmenų atsidūrė Maskvos regiono vaikų teisių komisarė Ksenija Mišonova ir Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas.

Pranešime sakoma, kad jie dalyvavo Rusijos parengtoje deportacijos programoje, kuria siekiama ištrinti ukrainiečių kultūrinę ir nacionalinę tapatybę. Priduriama, kad rusų valdžios institucijos į Rusiją arba laikinai Rusijos kontroliuojamą teritoriją prievarta deportavo daugiau kaip 19 000 ukrainiečių vaikų.

„Daugybė deportuotų vaikų perkeliami į perauklėjimo stovyklų tinklą neteisėtai aneksuotame Kryme ir žemyninėje Rusijos dalyje, kur jiems taikomas į Rusiją orientuotas akademinis, kultūrinis, patriotinis ir karinis ugdymas“, – teigiama JK vyriausybės pranešime.

Jame nurodoma, kad sankcijos taip pat palies du prieš Ukrainą bei jos žmones nukreiptą dezinformaciją skleidusius Rusijos propagandistus, įskaitant Antoną Krasovskį, buvusį „Russia Today“ laidų vedėją, kuris tiesioginiame eteryje buvo pareiškęs, kad ukrainiečių vaikus reikia paskandinti ir sudeginti.

Juodajame sąraše taip pat atsidūrė Rusijos kultūros ministrė Olga Liubimova – dėl to, kad naudojasi savo pareigomis, siekdama paremti antiukrainietišką Rusijos politiką.

„Siaubingoje prievartinės vaikų deportacijos programoje ir neapykantos kupinoje propagandoje, kurią skleidžia jo pakalikai, matome tikruosius [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino ketinimus – ištrinti Ukrainą iš žemėlapio“, – cituojamas J. Cleverly.

„Šiandienos sankcijomis reikalaujama atsakomybės iš tų, kurie remia Putino režimą, įskaitant tuos, kurie norėtų, kad Ukraina būtų sunaikinta, jos nacionalinis identitetas ištirpdytas, o jos ateitis ištrinta“, – pridūrė sekretorius.

Nuo Rusijos invazijos pradžios britų sankcijos pritaikytos daugiau nei 1 600 asmenų ir subjektų, įskaitant 29 bankus, kurių pasaulinio turto vertė siekia 1 trilijoną svarų sterlingų (eurų), daugiau nei 130 oligarchų, kurių turto bendra grynoji vertė viršija 145 mlrd. svarų sterlingų (169 mlrd. eurų), ir daugiau nei 20 mlrd. svarų sterlingų (23 mlrd. eurų) vertės JK ir Rusijos prekybą.

2022-ųjų birželį už įtariamą dalyvavimą priverstinai perkeliant Ukrainos vaikus JK sankcijas įvedė Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) kovą išdavė M. Lvovos-Belovos ir V. Putino arešto orderius. Teismas teigė, kad orderiai susiję su kaltinimais karo nusikaltimais – neteisėta ukrainiečių vaikų deportacija. Kremlius ir M. Lvova-Belova atmetė kaltinimus ir nurodė, kad Rusija nepripažįsta teismo jurisdikcijos.

15:01 | ISW: sprogimai ant Krymo tilto gali sujaukti Rusijos logistikos grandines

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad jei Krymo tiltas buvo stipriai suniokotos, tokiu atveju Rusijos kariuomenės tiekimo grandinės būtų itin su, rašo „Reuters“ naujienų agentūra.

„Rusija turės tik vieną sausumos tiekimo liniją – Azovo jūros pakrantės greitkelį, siekiant išlaikyti arba evakuoti dešimtis tūkstančių savo karių okupuotame Chersone ir Kryme“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigė ISW analitikas George'as Barrosas.

ISW taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol visos tikslios detalės apie incidentą nėra žinomos.

„Defense Express“ analitikas Serhijus Zgurecas teigė, kad kad sprogimai ant Krymo tilto gali smarkiai pakeisti karo eigą.

Rusai savo ruožtu teigia, kad neva tilto atstatymo darbai gali užtrukti apie mėnesį.

The #Crimean authorities believe that the repair of the Crimean bridge will take about a month.

— NEXTA (@nexta_tv) July 17, 2023

14:24 | Medvedevas pradėjo grasinti ukrainiečiams

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino lėlė Dmitrijus Medvedevas po įvykusių sprogimų ant Krymo tilto pareiškė, kad ukrainiečių namai turėtų būti sprogdinami.

Kaip rašo UNIAN, rusų politikas nebeslepia ryškios neapykantos ukrainiečiams, juos vadina „teroristais“, taip pat pareiškė, kad prieš juos turėtų būti taikomi „nežmoniški metodai“.

„Reikia susprogdinti jų pačių ir jų giminaičių namus. Ieškoti ir likviduoti jų bendrininkus, atsisakant pradėti teisinę procedūrą“, – teigė jis.

D. Medvedevas taip pat pridūrė, kad jis nori nužudyti aukščiausią „teroristinių darinių“ lyderius.

14:05 | R. T. Erdoganas: Rusija nori išlaikyti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant priešingų Kremliaus komentarų, Rusija nori pratęsti Ukrainos grūdų iniciatyvos galiojimą.

„Manau, kad nepaisant šiandienos pareiškimo, mano draugas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori pratęsti susitarimą“, kuriuo leidžiama per Juodosios jūros koridorių eksportuoti ukrainietiškus grūdus.

Jis nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Kremlius anksčiau pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi.

13:18 | Putinas informuotas apie sprogimus ant Kerčės tilto

Rusijos diktatoriaus pakalikas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad V. Putinas buvo informuotas apie sprogimus ant Kerčės tilto.

Savo ruožtu D. Peskovas puolė kaltinti Ukrainą dėl įvykusio incidento ir teigė, kad Maskva sureaguos, siekiant išvengti tokių atvejų.

12:30 | Rusija skelbia apie susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto pabaigą

Kremlius pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi.

Pareiškimas pasirodė kelios valandos prieš oficialią susitarimo galiojimo laiko pabaigą. 

„Juodosios jūros susitarimai šiandien de facto baigėsi. Grūdų susitarimas baigėsi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas

Rusija „nedelsdama atnaujins jo įgyvendinimą, kai tik bus įvykdyta rusiškoji susitarimų dalis“, sakė jis.

Pirmadienį paklaustas, ar pirmadienio nakties ataka prieš Krymo tiltą buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių tokį sprendimą, D. Peskovas atsakė neigiamai.

„Ne, šie įvykiai nesusiję. Dar prieš šią teroro ataką prezidentas Putinas paskelbė mūsų poziciją šiuo klausimu“, – sakė jis.

Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bandė įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, nėra jokių žinių.

Penktadienį, kelios dienos iki susitarimo galiojimo pabaigos, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas optimistiškai vertino galimybes vėl pratęsti susitarimą.

Tačiau jo teiginys, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo klausimu sutarė akis į akį, nesulaukė patvirtinimo Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai greitai pareiškė, kad V. Putinas nieko panašaus nesakė.

V. Putinas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, teigdamas, kad nebuvo laikomasi jo nuostatų, pagal kurias leidžiama eksportuoti rusiškus maisto produktus ir trąšas.

Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

12:19 | Pastebėtas naujas „Wagner“ samdinių konvojus Baltarusijoje: skelbia, link kur vyksta smogikai

Stebėjimo grupė „Belarusian Gayun“ pranešė, kad Baltarusijos teritorijoje pastebėtas judantis dar vienas „Wagner“ karinės bendrovės konvojus.

Kaip rašo UNIAN, remdamasi stebėjimo grupės atstovų teigimu, sako, kad didelė samdinių kolona važiuoja Asipovičių ir karinės stovyklos, esančios viename iš kaimų, link. Iš pradžių smogikai pajudėjo iš Bobruisko ir nusuko į greitkelį M5. 

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad konvojų sudaro ne mažiau kaip 20 įvairių modifikacijų transporto priemonių, ant jų uždėtos Rusijos Federacijos vėliavos, taip pat „Wagner“ simbolika.

Skaičiuojama, kad tai gali būti mažiausiai 3-ioji samdinių kolona, atvykusi į Baltarusiją nuo liepos 11 d.

Kiek anksčiau Baltarusijos atstovai teigė, kad Asipovičių srityje apmoko šalies teritorinių pajėgų dalinius.

11:20 | Okupantams fronte iškilo nauja grėsmė

Rusijos kariuomenė susiduria su radijo žvalgybos įrangos trūkumu, o tai lemia didesnius okupantų nuostolius karo fronte, skelbia Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba.

JK žvalgybos surinktoje informacijoje teigiama, kad dėl įrangos trūkumo rusų okupantai negali tiksliai nustatyti Ukrainos kariuomenės pozicijų.

„Rusijos sausumos pajėgų sėkmė priklauso nuo to, kaip efektyviai yra aptinkama Ukrainos artilerija, o taip pat ir atskirų smūgių sudavimo, dažnai naudojant savo artileriją. 

Pagrindinis komponentas šiam tikslui pasiekti yra ginklų susekimo radarai, kurie kariuomenės vadamas leidžia greitai nustatyti priešo apšaudymo linijas“, – teigia žvalgybos atstovai.

Tačiau dabar rusų kariuomenė susiduria su šių įrenginių trūkumu. Teigiama, kad okupantams ypač trūksta „Zoo-1M“ radarų, galinčių nustatyti priešo artilerijos pozicijas pagal sviedinių trajektoriją.

Britų žvalgyba savo ruožtu taip pat primena, kad dar visai neseniai iš pareigų nušalintas Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinės armijos vadas Ivanas Popovas skundėsi, kad kariuomenei trūksta prieštankinės žvalgybos įrangos.

Kaip anksčiau skelbė JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, kad Rusijos gynybos ministerijos ministerijos atstovai pradėjo iš pareigų atleisti vienų pajėgiausių karinių dalinių ir junginių vadaus, o prasidėjęs valymo procesas gali dar labiau paspartėti.

10:50 | Baigiantis susitarimo dėl grūdų eksporto galiojimui, kol kas nėra žinių apie jo pratęsimą

Pirmadienį eina į pabaigą galiojimas susitarimo, pagal kurį Ukraina gali eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą: jis baigs galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku.

Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bando įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, kol kas nėra jokių žinių.

Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Tačiau šis srautas sustojo, nes Rusija iki šiol atsisako atnaujinti susitarimą.

„Paraiškas patvirtino ne visos šalys, – sakoma susitarimą prižiūrinčio Jungtinio koordinavimo centro pareiškime. – Nuo birželio 27 dienos nebuvo patvirtintas nė vienas naujas laivas.“

Paskutinis krovininis laivas, kuriam susitarimą pasirašiusios šalys – Ukraina, Rusija, Turkija ir Jungtinės Tautos – suteikė leidimą, buvo Turkijos „TQ Samsun“. Jis plaukė per Juodąją jūrą iš Ukrainos Odesos uosto Stambulo link, vėlai sekmadienį rodė jūrų eismą stebinti interneto svetainė " Marine Traffic“.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas optimistiškai vertino galimybes vėl pratęsti susitarimą.

Tačiau jo teiginys, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo klausimu sutarė akis į akį, nesulaukė patvirtinimo Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai greitai pareiškė, kad V. Putinas nieko panašaus nesakė.

V. Putinas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, teigdamas, kad nebuvo laikomasi jo nuostatų, pagal kurias leidžiama eksportuoti rusiškus maisto produktus ir trąšas.

„Pagrindinis susitarimo tikslas, t. y. grūdų tiekimas šalims, kurioms jų reikia, įskaitant Afrikos žemyną, nebuvo įgyvendintas“, – sakė jis šeštadienį, kalbėdamas telefonu su Pietų Afrikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas praėjusią savaitę nusiuntė V. Putinui laišką dėl susitarimo pratęsimo.

Pasak A. Guterreso atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico, Kremliui nusiųsto pasiūlymo tikslas yra pašalinti kliūtis, darančias poveikį finansinėms operacijoms per Rusijos žemės ūkio banką, dėl kurių Maskva reiškia didelį susirūpinimą, ir kartu sudaryti sąlygas tolesniam Ukrainos grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, A. Guterresas pasiūlė V. Putinui pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos į Juodąją jūrą mainais už tai, kad sankcionuoto Rusijos žemės ūkio banko „Rosselchozbank“ antrinė įmonė bus prijungta prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

R. T. Erdoganas sakė, kad tikisi, jog „šiuo laišku bendromis mūsų ir Rusijos pastangomis užtikrinsime grūdų koridoriaus pratęsimą“.

Rusija tvirtina, kad Maskvos ir JT susitarime numatytas rusiškų maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms normalizavimas toliau blogėja, ir kaltino dėl šios problemos antrinį Vakarų sankcijų poveikį laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pernai su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Lygiagrečiai pasirašytu susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl karo Ukrainoje, eksportą.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

10:20 | Rusija incidentą ant Krymo tilto vadina teroro aktu

Pirmadienio rytą pranešta, kad geležinkelio eismas tiltu atnaujintas. 

Rusijos primesti pareigūnai kaltina Ukrainos pajėgas atakavus tiltą.

Rusijos Nacionalinis kovos su terorizmu komitetas incidentą ant Krymo tilto pavadino teroro aktu

Krymo tiltą 3 val. 5 min. atakavo du Ukrainos bepiločiai vandens aparatai, tvirtina komitetas.

Ukrainos karinės žvalgybos departamento atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį atsisakė komentuoti šį incidentą, bet sakė: „Pusiasalį rusai naudoja kaip didelį logistikos centrą, per kurį perkeliamos pajėgos ir turtas giliai į Ukrainos teritoriją. Žinoma, bet kokios logistinės problemos okupantams kelia papildomų sunkumų.“

2022 metų spalį tiltas buvo apgadintas ant jo sprogus sunkvežimiui su sprogmenimis. Maskva dėl šios atakos kaltino Ukrainą, bet ši atsakomybę neigia.

10:12 | Putinas nurodė nacionalizuoti „Carlsberg“ ir „Danone“ padalinius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė valstybinei agentūrai „Rosimuščseto“ perimti Danijos „Carlsberg“ valdomos aludarės „Baltika“ bei Prancūzijos pieno perdirbimo milžinės „Danone“ antrinės įmonės akcijas „laikinajam valdymui“.

Sekmadienį, liepos 16-ąją, oficialiai paskelbtu V. Putino įsaku faktiškai nacionalizuojamos „Carlsberg“ ir „Danone“ antrinės įmonės Rusioje.

Įsake nurodoma, jog sprendimas priimtas vadovaujantis šių metų balandžio mėnesio Rusijos prezidento įsaku „Dėl kai kurių aktyvų laikino valdymo“, kuris buvo išleistas „dėl būtinybės imtis neatidėliotinų priemonių“ reaguojant į JAV ir kitų Rusijai „nedraugiškų“ valstybių sankcijas. Beje, šis įsakas jau buvo pritaikytas Vokietijos „Uniper“ ir Suomijos „Fortum“ atžvilgiu.

„Danone“ pernai spalį paskelbė pradėjusi savo verslo Rusijoje pardavimo procesą.

„Carlsberg“ grupė apie planus pasitraukti iš Rusijos rinkos pranešė anksčiau – kovą, vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Šį mėnesį Danijos alaus pramonės milžinė pasirašė susitarimą dėl savo verslo pardavimo, pirkėjo bei sandorio sąlygų viešai neskelbdama.

09:38 | Krymo tiltui smogta su dronais – šaltiniai

„RBC-Ukraina“ šaltiniai sako, kad sprogimai Krymo tilte – tai Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir Ukrainos saugumo tarnybos rezultatas, rašo UNIAN.

„Smūgis [Krymo] tiltui buvo suduotas [jūrinių dronų kamikadzių] pagalba. Buvo sudėtinga pasiekti tiltą, tačiau galiausiai tai pavyko padaryti“, – teigė neįvardytas šaltinis.

09:07 |  Ukraina fronte veržiasi į priekį

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos susigrąžino 7 kv. km teritoriją aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę.

Praėjusį mėnesį Kyjivas, sukaupęs vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinęs savo pajėgas, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas.

„Per pastarąją savaitę pagerėjus operatyvinei (taktinei) padėčiai ir išsilyginus fronto linijai Bachmuto kryptimi, buvo išlaisvinta septynių kvadratinių kilometrų teritorija“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Neseniai Ukraina pripažino, kad mūšiai yra sudėtingi, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus suteikti tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos.

Bachmutas, kuriame kadaise gyveno 70 000 žmonių ir kuris garsėjo putojančiu vynu bei druskos kasykla, buvo faktiškai sunaikintas per ilgiausią ir kruviniausią karo mūšį.

Charkivo srities Kupjansko rajone Rusijos pajėgos „aktyviai žengia į priekį nuo praėjusios savaitės pabaigos“, pridūrė H. Maliar.

08:56 | Parodė, kaip atrodo Krymo tiltas po sprogimo: situaciją pakomentavo ir Ukraina

Kryme nugriaudėjus sprogimams, eismas rusų pastatytu Kerčės tiltu buvo sustabdytas, pranešama ir apie pežistą tilto konstrukcinę dalį. Į šį įvyk sureagavo ir Ukrainos atstovai.

Ukrainos atstovai nepatvirtina, kad smūgius Kryme sudavė šalies kariuomenė. Savo ruožtu Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrejus Jusovas tikino, kad atskiri komentarai apie situaciją Kryme nebus pateikiami, rašo UNIAN.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl pažeistos Krymo tilto konstrukcinės dalies rusai susidurs su logistinėmis problemomis.

Morning in Ukraine. Something happened to the Crimean bridge. pic.twitter.com/EbTo8JNS4H

— Ostap Yarysh (@OstapYarysh) July 17, 2023

„Dėl to, nes pusiasalį rusai naudoja kaip pagrindinį logistikos centrą, per kurį yra perkeliamos [karinės] pajėgos, vertingi dalykai į Ukrainos teritoriją. Žinoma, bet kokios kilusios logistinės problemos yra papildomos problemos okupantams“, – sakė jis.

Tuo metu Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk teigė, kad sprogimai, nugriaudėję ant Krymo tilto gali būti rusų okupantų provokacija, siekiant sutrikdyti susitarimą dėl leidimo Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

More footage from the #CrimeanBridge. pic.twitter.com/G63cml4tlP

— NEXTA (@nexta_tv) July 17, 2023

08:24 | Rusijoje prasidėjo kariuomenės vadų valymas: paaiškino, kas vyksta 

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad Rusijos gynybos ministerijos ministerijos atstovai pradėjo iš pareigų atleisti vienų pajėgiausių karinių dalinių ir junginių vadai. Manoma, kad prasidėjęs valymo procesas gali dar labiau paspartėti.

Rusijos generolas majoras Ivanas Popovas, šaukiniu „Spartak“, sau pavaldiems kariams pranešė, kad buvo atleistas po to, kai paviešino Rusijos kariuomenės problemas. Tuo metu majoras generolas Vladimiras Seliverstovas paskatino kelti diskusijas dėl pastarujų atleidimų ir suėmimų.

Negana to, Rusijos šaltiniai skelbė, kad dar liepos pradžioje Rusijos karinė vadovybė atleido 7-osios oro desanto divizijos vadą generolą majora Aleksandra Kornevą. 

Rusijos šaltiniai praneša, kad liepos pradžioje Rusijos karinė vadovybė atleido 7-osios oro desanto divizijos vadą generolą majorą Aleksandrą Kornevą. Taip pat teigiama, kad buvo suimtas ir 90-osios tankų divizijos vadas, generolas majoras Ramilas Ibatulinas ir dar du jo pavaduotojai.

Užsimenama, kad Rusijos karinė vadovybė taip pat planuoja iš pareigų atleisti 31-osios oro desanto brigados vadą, pulkininką Sergejų Karasevą, prabilta ir apie Rusijos gynybos ministerijos tolimesnį žingsnį – galimą oro desanto pajėgų vado generolo pulkininko Michailo Teplinskio suėmimą.

„ISW negali patvirtinti informacijos apie Seliverstovo ir Kornevo ar Ibatulino suėmimą, tačiau šie pareiškimai yra panašūs į prieš tai buvusius apie karinės vadovybės pasikeitimus, kurie buvo patvirtinti.

Pranešimai apie vadų nušalinimus ir suėmius, kurie vadovavo daliniams ir [kariuomenės] junginiams, yra susiję su nepaklusnumo atvejais“, – teigė analitikai.

Be to, analitikai atkreipia dėmesį, kad nepaklusnumą išreiškia ne tik vadai, bet ir dalis karių. Todėl pastebima, kad Kremliaus neatsižvelgimas į vadovybės reikalus gali trukdyti Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui sustabdyti vadų nepaklusnumo atvejus ir visiškai užtvirtinti Rusijos kariuomenės kontroliavimą Ukrainoje.

ISW taip pat sako, kad padidėjęs kariuomenės dalinių bei junginių vadų pasipriešinimas, kurie tiesiogiai yra atsakingi už vykdomus veikmsus Ukrainoje, taip pat gali paskatinti kitus vadus atviriau pasipriešinti Rusijos karinei vadovybei.

06:45 | Rusai smogė Charkivui

Liepos 16 d. vakare Rusijos okupacinės pajėgos pakartotinai apšaudė Charkivą. Apie tai pranešė Charkovo srities prokuratūros atstovas Dmitrijus Čubenka, rašo „Public“.

Pareigūno duomenimis, 22.10 val. rusai apšaudė miesto Osnovjansko rajoną, pataikydami į tos pačios pramonės įmonės teritoriją, kuri tą dieną jau buvo užpulta.

Pirminiais duomenimis, dėl smūgio niekas nebuvo sužeistas ar žuvo. Miesto meras Igoris Terechovas savo „Telegram“ kanale taip pat patvirtino apie miesto puolimą.

06:22 | Dėl incidento sustabdytas eismas rusų pastatytu Krymo tiltu

Eismas rusų pastatytu Krymo tiltu dėl kažkokio nenumatyto atvejo buvo sustabdytas, pirmadienį pranešė Maskvos primestas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas ir valstybinė žiniasklaida.

Tiltas jungia 2014-iaisiais Rusijos nuo Ukrainos atplėštą ir aneksuotą Krymą su Rusijos Krasnodaro regionu ir yra gyvybiškai svarbi jungtis rusų karių Ukrainoje aprūpinimui.

„Krymo tiltu sustabdytas eismas: 145-osios atramos nuo Krasnodaro teritorijos rajone įvyko nenumatytas atvejis“, – per „Telegram“ paskelbė S. Aksionovas.

„Teisėsaugos agentūros ir visos atitinkamos tarnybos dirba (...) Imamasi priemonių situacijai suvaldyti“, – pridūrė jis.

Daugiau detalių gubernatorius nepateikė.

„Krymo valdžia suteiks visą būtiną paramą turistams dėl eismo Krymo tiltu sustabdymo“, – sakė vienas rusų naujienų agentūros TASS cituotas regiono pareigūnas.

Platformos „Telegram“ rusiškais kanalais pranešama, kad, preliminariais duomenimis, tiltas įgriuvo, žuvo mažiausiai du žmonės. Oficialių pranešimų apie tai nebuvo.

2022 metų spalį tiltas buvo apgadintas ant jo sprogus sunkvežimiui su sprogmenimis. Maskva dėl šios atakos kaltino Ukrainą, bet ši atsakomybę neigia.

Svarbiausi sekmadienio įvykiai:

• Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos artėja prie rytinio Bachmuto miesto, kurį, kaip teigia Maskva, užėmė gegužę per ilgiausią ir kruviniausią šio karo mūšį.
• Sekmadienį Kinijos karinio jūrų laivyno pajėgos išplaukė į Japonijos jūrą. Teigiama, kad kinų pajėgos turėtų prisijungti prie rengiamų karinių pratybų kartu su Rusijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgomis.
• NEXTA, remdamasi vietos pareigūnų pranešimais, pranešė, kad rusų okupantai apšaudė Kramatorsko miestą.
• Zaporižės srityje, Berdianske, po suduotų ukrainiečių smūgių Rusijos Federacijos būstinei, manoma, kad buvo nukautas ne tik Rusijos generolas leitenantas Olegas Tsokovas.
• Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad Baltarusijos teritorijoje užfiksuoti „Wagner“ karinės bendrovės smogikai, rašo UNIAN.