Niujorke susitiks Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas: darbotvarkėje – Ukraina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį Niujorke susitiks su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
Pasaulio lyderiams renkantis į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, šio susitikimo darbotvarkėje svarbiausia vieta teks Ukrainai.
Pagal D. Trumpo darbotvarkę, jų susitikimas numatytas 17 val. 35 min. vietos (antradienį 0 val. 35 min. Lietuvos) laiku.
„Tai visada gera proga užduoti toną prieš prasidedant šiai aukšto lygio Generalinės Asamblėjos savaitei ir visiškai atvirai pasikalbėti su Jungtinių Valstijų prezidentu, kaip (E. Macronas) visada ir daro“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
„Kaip ir visais kritiškais momentais, tai bus proga nukreipti prezidentą Trumpą teisingų sprendimų link, ypač dėl Ukrainos, siekiant išlaikyti pastangas remti Ukrainą ir padidinti spaudimą Rusijai“, – nurodė jis.
E. Macronas į Niujorką atvyks iš Sen Pjero ir Mikelono – nedidelės Prancūzijos teritorijos prie Kanados Atlanto vandenyno pakrantės, kur susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney (Marku Karniu).
Prancūzijos prezidentas taip pat planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Generalinės Asamblėjos paraštėse.
Kyjivas ragina evakuoti Rusijos okupuotą miestą Chersono srityje
Ukrainos pareigūnai vėl paragino evakuoti Rusijos okupuotą miestą šalies pietuose, kaltindami Maskvą humanitarinės krizės sukėlimu, nes pagalbos teikimas ir evakuacija tapo praktiškai neįmanomi.
Oleškai, Rusijos okupuotas miestas Chersono srityje, ant Dnipro upės kranto, yra fronto linijoje, kuri nuo 2023 metų beveik nepajudėjo. Dėl ribojamo patekimo naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti įvykių vietoje.
Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją faktiškai vykdant blokadą prieš miestą ir jo apylinkes bei vėl paragino evakuoti jį prieš antradienį Niujorke prasidedantį kasmetinį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pasaulio lyderių susitikimą, kuriame karas Ukrainoje bus viena svarbiausių temų.
„Rusija tyčia kuria humanitarinę katastrofą“, – sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Mūsų užduotis – sutelkti tarptautinį spaudimą, būtiną humanitariniam koridoriui sukurti, maistui ir vaistams pristatyti bei civiliams evakuoti“, – pridūrė jis.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas jau kelis mėnesius siekia humanitarinės evakuacijos misijos, tačiau teigia, kad Rusija į pasiūlymus neatsako.
„Žmones reikia gelbėti. Nes miestas virto mirties spąstais“, – sakė jis.
Rusija pripažino maisto ir vaistų tiekimo problemas šiame regione, tačiau pareiškė, kad dėl to kaltas Kyjivas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį apkaltino Ukrainą darant „visiškai viską, ką gali, kad sutrukdytų tiekimui. Dronai nuolat sklando virš galvų, žudydami žmones“.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, mieste, kuriame prieš karą gyveno 24 tūkst. žmonių, liko apie 2 tūkst. gyventojų, nors dėl ribojamo patekimo į Oleškus sunku įvertinti tikslų gyventojų skaičių ir jų situaciją.
„Saugumo situacija yra nepastovi ir sudėtinga, todėl kyla daug iššūkių teikiant pagalbą“, – AFP Kyjive teigė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).
TRKK bus pasirengęs suteikti paramą, „jei šalys to paprašys ir bus užtikrintos atitinkamos saugumo garantijos“.
Ukrainiečių savanoriai, koordinuojantys evakuaciją iš platesnio Chersono regiono, AFP sakė, kad pastaraisiais mėnesiais sąlygos Oleškuose pablogėjo.
Jų teigimu, evakuacija, kuri dar prieš kelis mėnesius buvo įmanoma, dabar yra visiškai neįsivaizduojama, o Rusijos valdžios atstovai tik dar labiau gilina krizę.
„Jie neįsileidžia pagalbos, plėšia žmones, privedė situaciją iki humanitarinės katastrofos“, – sakė savanoris Stefanas Voroncovas.
„Patys rusai anksčiau veždavo atsargas dėl vaizdo ir propagandos (...), o dabar, kadangi aplink tiek daug dronų, jie taip nerizikuoja“, – pridūrė jis.
S. Voroncovas perspėjo, kad artėjant žiemai ir gyventojams pritrūkus maisto, kurį patys spėjo užsiauginti vasarą, sąlygos gali smarkiai pablogėti.
„Jei tiesiog stovėsime ir žiūrėsime, žmonės ir toliau mirs“, – kalbėjo savanoris.
Kremlius sureagavo į Trumpo pasirašytas „pragariškas sankcijas“ Rusijai
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įstatymas dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai „neprisidės prie pažangos siekiant taikos Ukrainoje“, pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida.
ES nepripažins Rusijos rinkimų okupuotose Ukrainos teritorijose
Europos Sąjunga (ES) dar kartą pareiškė, kad Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai negali būti rengiami Ukrainos teritorijoje.
Tai sakoma viso bloko vardu paskelbtame ES užsienio reikalų ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, teigia „Ukrinform“.
„Rugsėjo 18-20 dienomis Rusijoje surengti Valstybės Dūmos rinkimai išryškino tebesitęsiantį ir gilėjantį demokratijos nykimą Rusijoje, nes vyksta vis labiau autoritarinėje politinėje aplinkoje. Ir taip nelygias konkurencijos sąlygas dar labiau pablogino neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir tebesitęsianti neteisėta Ukrainos teritorijų okupacija“, – sakoma pareiškime.
ES griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtai surengtus vadinamuosius rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, taip pat dalyje Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių.
Pasak ES, šie vadinamieji rinkimai yra „dar vienas šiurkštus Rusijos įvykdytas tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Chartiją, taip pat Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas“.
Europos Sąjunga paragino Rusiją gerbti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas ir suverenitetą ir dar kartą patvirtino, kad „nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų „rinkimų“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, nei jų rezultatų“.
„Asmenims, dalyvavusiems organizuojant šiuos fiktyvius rinkimus ar juose kandidatavusiems laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat atsakingiems už galimybės surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus pačioje Rusijoje žlugdymą, bus taikomos sankcijos“, – sakoma pareiškime.
Europos Sąjunga taip pat dar kartą patvirtino savo tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
„Rusija privalo nutraukti neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, sutikti su visiškomis, neatidėliotinomis ir besąlygiškomis paliaubomis ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti savo karines pajėgas ir išgabenti karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijos“, – ES vardu pareiškė K. Kallas.
Pareiškime taip pat pažymima, kad Rusijos valdžia toliau stiprina sistemingas ir institucionalizuotas represijas šalies viduje ir tarptautiniu mastu, siekdama neleisti demokratinėms opozicijos jėgoms dalyvauti pastangose pakeisti esamą padėtį.
ES teigimu, sprendimas neleisti partijos „Jabloko“ kandidatams dalyvauti rinkimuose pagal federalinį sąrašą dar labiau apribojo Rusijos rinkėjų pasirinkimą – iš rinkimų proceso buvo pašalinta viena paskutinių opozicinių jėgų ir vienintelė partija, pasisakanti prieš karą.
ES pažymėjo, kad dar prieš rinkimus nepriklausomi analitikai ir stebėtojai pranešė apie plačiai paplitusį piktnaudžiavimą administraciniais ir teisminiais ištekliais, siekiant pašalinti visus karo priešininkus, atimti iš Rusijos rinkėjų tikrą galimybę pasirinkti savo šalies ateitį ir smarkiai apriboti rusų prieigą prie nepriklausomos informacijos.
Atsižvelgdamos į tai, ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtino, kad ir toliau rems Rusijos pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą.
ES taip pat apgailestavo dėl Rusijos sprendimo nekviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų.
„Tai dar kartą rodo, kad Rusijos Federacija nepaiso visoms ESBO dalyvaujančioms valstybėms privalomų įsipareigojimų, ir dėl to Rusijos rinkėjai bei institucijos negavo nešališko ir nepriklausomo šių rinkimų įvertinimo“, – sakoma pareiškime.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Lenkijos užsienio reikalų ministerija taip pat pasmerkė Rusijos surengtus neteisėtus „rinkimus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Trumpo pareiškimas: dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo naftos perdirbimo pramonės kontrolę
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo naftos perdirbimo pramonės kontrolę. Dėl pasaulyje kylančių dyzelino kainų jis kaltino Ukrainos smūgius Rusijos naftos pramonei ir tariamai prašė Volodymyro Zelenskio susilaikyti nuo tolimesnių atakų, kad būtų išvengta pasaulinės degalų trūkumo krizės.
„Daugybė Rusijos dyzelino perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos ir bent laikinai išjungtos. Šis absurdiškas ir nesibaigiantis karas su Ukraina turi baigtis. Kenčia visas pasaulis: kiekvieną mėnesį miršta 25 000 žmonių, daugiausia kareivių. Kokia gėda!“ – rašė JAV prezidentas.
Trumpo raginimai stabdyti smūgius Rusijos naftos gamykloms ir derybų eiga
Nesenai vykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas kelis kartus prašė jo nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kaip teigiama, dėl kylančių pasaulinių dyzelino kainų. Apie tai praneša „Axios“, kuris remiasi su pokalbiu susipažinusiu šaltiniu.
„Žodis „dyzelinas“ pokalbio metu buvo paminėtas daugybę kartų“, – sakė šaltinis.
D. Trumpas apkaltino Ukrainą kėlus dyzelino kainas dar rugsėjo 13 dieną. Tuomet jis pareiškė, kad V. Zelenskis turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kad neišeikvotų Rusijos dyzelinio kuro atsargų. Vietoj to jis patarė taikytis į „daugiau kitų tikslų“. D. Trumpas teigė, kad dyzelino kainų kilimą lėmė ne jo karas su Iranu, o būtent Ukrainos smūgiai Rusijai.
Tuo pat metu Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas „Axios“ sakė matantis pažangą derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimo ir teigiamai atsiliepė apie D. Trumpo pasiuntinių Steve'o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio atliktą vaidmenį šiame procese.
„Turime išlikti susikaupę. Steve'as padarė puikų darbą dirbdamas su mumis. Nešvaistome laiko ir telkiamės į sprendimų paiešką. Mūsų pagrindinis tikslas – rasti sprendimą, kaip užbaigti karą ir užtikrinti Ukrainos žmonių saugumą bei gerovę“, – sakė jis.
R. Umerovo teigimu, „kliūčių“ skaičius derybose šiuo metu sumažėjo nuo keliasdešimties iki „iš esmės vieno ar dviejų pagrindinių klausimų“.
„Tendencija yra teigiama. JAV yra labai susitelkusios į karo Ukrainoje užbaigimą. JAV supranta situaciją mūšio lauke ir siunčia žinią visiems, kad šis baisus karas turi baigtis“, – pridūrė R. Umerovas.
Po Rusijos smūgio – skaudūs vaizdai Zaporižioje: dega istorinis universiteto pastatas
Per Rusijos smūgį apgadintas Zaporižios nacionalinio universiteto 3-iasis korpusas yra saugomas kultūros paveldo objektas.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė universiteto spaudos tarnyba, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„ZNU 3-iasis korpusas yra kultūros paveldo objektas. Jo sienos mena daugybę studijų metų, susitikimų, paskaitų ir svarbių universiteto gyvenimo akimirkų. Šiąnakt į pastatą buvo smogta tiesiogiai“, – teigiama pranešime.
Universitetas pridūrė, kad didelė pastato dalis išdegė. Taip pat buvo apgadinti 4-asis ir 5-asis mokomieji korpusai, juose išdaužta daug langų.
„Svarbiausia, kad tarp studentų ir universiteto darbuotojų nėra nukentėjusiųjų“, – pabrėžė ZNU.
Šiuo metu vertinama apgadintų pastatų būklė ir šalinami atakos padariniai. Universitetas siekia atkurti apgadintą infrastruktūrą ir užsitikrinti tam reikalingus išteklius.
Universitetas nurodė, kad atkūrimo procesas bus sudėtingas, ir paragino prisidėti prie lėšų rinkimo.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, naktį į rugsėjo 21-ąją Rusijos pajėgos dronais atakavo gyvenamuosius pastatus ir civilinę infrastruktūrą Zaporižioje. Buvo apgadinti daugiabučiai, universitetas ir prekybos centras, sužeisti šeši žmonės.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši, sužeisti 38 žmonės
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar 38 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Oro pajėgų teigimu, naktį Rusijos pajėgos Ukrainą atakavo 172 dronais, iš kurių 148 buvo perimti. Priduriama, kad taip pat numuštas hibridinis ginklas „S8000 Banderol“, turintis sparnuotosios raketos ir reaktyvinio drono savybių.
Naktį surengto Rusijos smūgio Zaporižiai – pietryčiuose esančiam pafrontės miestui – metu pataikyta į prekybos centrą ir švietimo įstaigą.
Zaporižioje ir jos apylinkėse per praėjusią parą Rusijos atakų metu sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – 52 metų vyras ir senyva moteris, kurie po naktinio smūgio buvo evakuoti iš savo daugiabučių, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Rytinėje Donecko srityje per pastarąją parą dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės, o dar 12 buvo sužeisti, sakė srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje praėjusią parą žuvo vienas žmogus, dar penki sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, pirmadienio rytą per Rusijos drono smūgį kaime netoli Lozovos žuvo moteris, o 13 metų berniukas patyrė sunkius nudegimus.
Šiaurės rytinėje Sumų srityje praėjusią parą per Rusijos atakas žuvo 38-erių moteris ir 54-erių vyras, teigė srities karinė administracija. Vietos pareigūnų duomenimis, dar trys žmonės, tarp jų – 14-metė mergaitė, buvo sužeisti.
Pietinėje Chersono srityje tuo metu sužeisti devyni žmonės, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pietiniame Odesos mieste Rusija smūgiavo į prekybos centrų tinklo sandėlius, tačiau aukų išvengta, teigė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Šiaurinėje Černihivo srityje Rusijos kariai atakavo žemės ūkio įmonę Semenivkos kaime pasienyje su Rusija, sunaikindami angarą su šiaudais ir apgadindami techniką bei saugyklas, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Jis pridūrė, kad nukentėjo ir galvijai.
Vidurio Rytų Dnipropetrovsko srityje per pastarąją parą sužeista 20 metų mergina, teigė srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
Pasak jo, ligoninėje mirė 20-metis vaikinas, kuris buvo sunkiai sužeistas per rugsėjo 3 dienos Rusijos ataką Dnipre.
Putino partija susižėrė rekordinį mandatų skaičių: rinkimuose nebuvo nė vienos jį kritikuojančios partijos
Rusijos vadovo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo 355 vietas Rusijos 450 vietų Dūmoje, parlamento žemuosiuose rūmuose, tai – rekordinis rezultatas, pirmadienį pirminius rezultatus paskelbė rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova.
Suskaičiavus beveik visus per tris vadinamųjų rinkimų dienas atiduotus balsus, rezultatai parodė, kad prezidento partija turės dar didesnę konstitucinę daugumą nei 2016 m., kai buvo pasiektas ankstesnis rekordas.
Rinkimuose nedalyvavo nė viena V. Putiną kritikuojanti partija.
Kremlius griežtai kontroliuoja rinkimus, o Maskva yra uždraudusi kritikuoti savo karą Ukrainoje.
Zelenskis pranešė apie pirmąjį Ukrainos smūgį Rusijai balistine raketa
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino gynybos pajėgų smūgį taikiniams Maskvos srityje ir pirmąjį balistinės raketos panaudojimą, apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.
Apie tai pirmadienį rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Pasak V. Zelenskio, smūgiuota į vieną svarbiausių Rusijos naftos pramonės įmonių, taip pat į rusų logistikos objektą.
Tai buvo pirmasis oficialus balistinės raketos „Pelican“, žinomos kaip FP-7, panaudojimas.
„Tai milijardai dolerių, remiančių karo mašiną (...). Sankcijos taip pat buvo pritaikytos įmonei Voronežo srityje. Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o baigti savo brutalų karą ir pasirinkti taiką. (...) Ačiū visiems, kurie didina ukrainiečių tolimojo nuotolio ugnį“, – pabrėžė prezidentas.
Remiantis „Telegram“ kanalais, ukrainiečių pajėgos atakavo Kapotino naftos perdirbimo gamyklą ir Sofjino logistikos technologijų parką. Naftos perdirbimo gamykloje pranešta apie didelį gaisrą. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pareiškė, kad per smūgį žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Rusijos pajėgos smogė Lozovos bendruomenei: žuvo moteris, sužeistas vaikas
Rusijos kariuomenė pirmadienio rytą smogė į Lozovos gyvenvietę: žuvo moteris, 13 metų berniukas patyrė sunkius nudegimus, feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Šį rytą Lozovos bendruomenei priklausančiame Katerynivkos kaime priešas puolė privatų namą. Per bepiločio orlaivio smūgį žuvo moteris. 13 metų berniukas buvo sužeistas ir patyrė sunkius nudegimus“, – sakė O. Syniehubovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad naktį į pirmadienį Rusijos pajėgos koviniais dronais puolė Lozovą Charkivo srityje. Dorotis su atakos padariniais atvykę gelbėtojai išgelbėjo moterį ir iš po griuvėsių ištraukė žuvusio žmogaus kūną.
Pasak geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznytsia“, vėl buvo apgadinta geležinkelio stotis. Nei keleiviai, nei geležinkelio darbuotojai nenukentėjo.
Putino partijai „rinkimuose“ gavus tvirtą daugumą – griežta ES reakcija
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Rusija kaupia galingiausias raketas: „Bloomberg“ nurodė, kam ji ruošiasi
Rusija per pastarąsias kelias savaites pakeitė atakų prieš Ukrainą strategiją – gerokai sumažino balistinių raketų naudojimą ir pirmenybę teikia reaktyviniams dronams. Kaip rašo „Bloomberg“, tai gali reikšti, kad Maskva kaupia savo galingiausias raketas žiemos smūgiams.
Rusijos balistinės raketos padaro vieną didžiausių nuostolių Ukrainos infrastruktūrai. Todėl Rusija didina šių ginklų atsargas, kad šaltuoju laikotarpiu – nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios – galėtų surengti intensyvias atakas prieš Ukrainos energetikos ir šildymo infrastruktūrą.
Kaip pažymi leidinys, Ukrainos vyriausybė ruošiasi blogiausiam scenarijui. Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis pareiškė nesitikintis švelnių orų ir siekiantis išplėsti vadinamųjų nepalaužiamumo punktų tinklą.
Leidinio šaltinių duomenimis, Europos sąjungininkės jau prisideda prie pasirengimo žiemai, naudodamos turimus išteklius, įskaitant elektrinių ir šildymo įrangos atsargines dalis.
Tuo pat metu raketų perėmėjų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, trūkumas išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainai artėjant žiemai. Šios raketos itin svarbios siekiant atremti Rusijos balistinių raketų atakas.
Vokietija ir kai kurios kitos Europos šalys šį mėnesį paskelbė, kad įsigis daugiau „Patriot“ sistemų ir perduos Ukrainai raketų iš savo atsargų, siekdamos padėti atremti numatomą Rusijos žiemos puolimą. Tačiau kai kurios Kyjivo sąjungininkės vis dar nerimauja dėl to, kas Ukrainos laukia ateityje.
„Vienas aukšto rango Europos pareigūnas išreiškė susirūpinimą, kad jei Ukraina neatlaikys žiemos, galiausiai ji pralaimės karą. Kitos sąjungininkės nusiteikusios ne taip pesimistiškai ir mano, kad net ir smarkiai trūkstant raketų perėmėjų Ukraina sugebės įveikti sunkumus“, – rašo „Bloomberg“.
ES nepripažįsta vadinamųjų Rusijos rinkimų
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos parlamento rinkimai tėra demokratijos iliuzija, ir pranešė siūlanti sankcijas asmenims, prisidėjusiems prie šių rinkimų organizavimo okupuotose Ukrainos teritorijose.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino didelę daugumą, varžydamasi tik su nominalia opozicija, o nė vienai Maskvos karui prieš Ukrainą nepritariančiai partijai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai tapo dar vienu dideliu žingsniu atgal Rusijos demokratijai. Dėl jų baigties niekada nekilo abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė kitaminčius, neleido rinkimuose dalyvauti vienintelei registruotai partijai, kuri priešinosi jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos iliuzija“, – pridūrė ji.
K. Kallas taip pat pareiškė pasiūliusi imtis poveikio priemonių prieš asmenis, padėjusius surengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose.
ES dėl karo prieš Ukrainą jau yra paskelbusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, tarp jų – pačiam V. Putinui.
Putino partija dronų aptemdytuose Rusijos rinkimuose laimėjo tvirtą daugumą
Vladimiro Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo tvirtą daugumą šalies parlamento rinkimuose, rodo anksti pirmadienį valstybinės žiniasklaidos paskelbti rezultatai.
Rinkimus aptemdė kibernetinės atakos ir virtinė ukrainiečių dronų smūgių.
Rusijos naujienų agentūrų paskelbtais rezultatais, suskaičiavus kiek daugiau nei 71 proc. biuletenių, „Vieningoji Rusija“ surinko 57,5 proc. balsų.
Komunistų partija ir nacionalistinė LDPR atsiliko surinkusios atitinkamai 14 ir 8,7 proc. balsų.
Valdančioji partija artėja prie to, kad išlaikytų dviejų trečdalių daugumą iš 450 vietų Valstybės Dūmoje, o tai leistų jai keisti Konstituciją, rodo valstybinės agentūros TASS prognozės.
Rinkimai, kuriuose renkami žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – nariai, yra pirmieji nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nė vienai karui nepritariančiai partijai nebuvo leista dalyvauti, o likus kelioms savaitėms iki balsavimo Rusijos Aukščiausiasis Teismas pašalino iš biuletenių prieš karą pasisakančią partiją „Jabloko“.
Balsavimas taip pat vyko Rusijos okupuotose ir aneksuotose Ukrainos teritorijose.
Rinkėjų aktyvumas galėtų būti viešosios nuomonės apie kruviniausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų barometras.
Pirmųjų oficialių rezultatų ir duomenų apie aktyvumą tikimasi pirmadienio rytą.
Ukraina sekmadienį, paskutinę balsavimo dieną, į Maskvą ir aplinkinį regioną paleido daugybę dronų, pražudžiusių du žmones ir padegusių naftos perdirbimo gamyklą, pranešė pareigūnai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1,6 tūkst. dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.
Rusija pažadėjo reaguodama „suintensyvinti“ smūgius Kyjivui, o Gynybos ministerija apkaltino Ukrainą bandymu „sužlugdyti demokratinę Rusijos piliečių valią“.
„Atsakydama į Kyjivo režimo atakas prieš civilinius taikinius Rusijoje, Rusijos kariuomenė tęs ir intensyvins didelio tikslumo smūgius prieš karinius taikinius Kyjive“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Balsavimui pasiekus paskutinę dieną, Rusijos rinkimų komisijos vadovė pareiškė, kad prieš rinkimų infrastruktūrą buvo nukreipta kibernetinių atakų banga.
„Per pastarąjį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 1 tūkst. DDoS atakų bangų prieš infrastruktūrą Rusijoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su rinkimų procesu“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkę Elą Pamfilovą.
Zelenskis ragina suklusti: „Rusija siunčia signalus, kad yra pasirengusi išplėsti karą“
Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač Zaporižiai, buvo „žiaurus, tyčinis išpuolis“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos oro gynyba per naktį sunaikino Rusijos raketą „Banderol“ ir 147 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino vieną raketą „Banderol“ ir 147 dronus, kuriais Rusijos pajėgos nuo sekmadienio vakaro puolė Ukrainą, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. priešai puolė 172 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (64 iš jų buvo reaktyviniai), dronus „Gerbera“, imitacinius dronus „Parodija“, taip pat dronus „Banderol“ / „Dan-T“. Jie buvo paleisti iš Belgorodo, Šatalovo, Oriolo, Kursko, Primorsko-Achtarsko ir Milerovo Rusijoje, taip pat laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai, taip pat mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 147 dronus ir vieną „Banderol“ / „Dan-T“.
Pataikyta į 14 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito keturiose vietose. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje tebebuvo priešo dronų.
Pranešta, kad per naktinę Rusijos ataką Zaporižioje buvo sužeisti penki žmonės.
Lenkija pasmerkė neteisėtus Rusijos „rinkimus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose
Lenkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame pasmerkė Rusijos surengtus neteisėtus „rinkimus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Pranešime pabrėžiama, kad Lenkija griežtai smerkia Rusijos Federacijos surengtus neteisėtus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija taip pat pasmerkė balsavimo organizavimą Padniestrėje, Cchinvalio regione / Pietų Osetijoje ir Abchazijoje be atitinkamų Moldovos ir Sakartvelo valdžios institucijų sutikimo. Ministerija pažymėjo, kad ir šiais atvejais „rinkimai“ vyko neteisėtai, pažeidžiant tarptautinės teisės ir demokratijos normas.
Ministerija priminė, kad 2022 m. spalio 12 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ES-11/4 „Ukrainos teritorinis vientisumas: Jungtinių Tautų Chartijos principų gynimas“, kurioje 143 valstybės nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos surengtus neteisėtus pseudoreferendumus ir mėginimą neteisėtai aneksuoti Ukrainos teritoriją.
Lenkijos teigimu, Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės bei tarptautinės humanitarinės teisės principams, įskaitant įsipareigojimus pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją.
Pranešime pabrėžiama, kad Rusijos okupantų surengti pseudorinkimai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti pagrindas įteisinti mėginimą aneksuoti okupuotas teritorijas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija paragino Rusiją laikytis tarptautinės teisės, nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiami jos tarptautiniai įsipareigojimai, ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rumunijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė tai, kad Rusija be Kišiniovo sutikimo atidarė balsavimo punktus Padniestrėje, ir pareiškė, kad tai yra Moldovos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas.
Pranešama, kad laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje rugsėjo 20 d. paskutinė „balsavimo“ Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose diena buvo užbaigta anksčiau laiko, skelbiant, kad rinkėjų aktyvumas viršijo 80 proc.
Ukrainos parlamentaras: kad išgyventų, Oleškų gyventojai priversti naudoti radiatorių vandenį
Rusijos okupuotuose Oleškuose padėtis jau daugiau kaip pusmetį yra katastrofiška, tačiau civiliai gyventojai negali išvykti iš miesto.
Apie tai laidoje „Ranok.LIVE“ papasakojo partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje Serhijus Kozyris, praneša naujienų portalas „Unian“.
Parlamentaras pažymėjo, kad keliai ir laukai aplink miestą yra užminuoti, todėl žmonės negali iš jo išvykti.
„Žmonės ten patys augina maistą – bulves ar ką nors kita, kad tiesiog išgyventų. Vandenį iš radiatorių jie leisdavo dar praėjusią žiemą“, – pasakojo jis.
Jis pabrėžė, kad miesto gyventojų evakuacijai trukdo Rusijos pajėgos. Pasak parlamentaro, jos naudoja civilius gyventojus kaip gyvąjį skydą ir nepaiso jokių susitarimų.
„Net prisidengdami maisto pristatymu okupantai gabena ginkluotę, kuri vėliau naudojama apšaudant neužimtą dešiniajame Dniepro krante esančią Chersono dalį“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, į šį procesą turėtų įsitraukti tarptautinės organizacijos, nes kalbama ne apie karinius veiksmus, o apie sveiką protą ir humaniškumą. „Žmonėms neleidžiama iš ten išvykti, jie naudojami kaip įkaitai“, – pabrėžė S. Kozyris.
Rusijos okupuotuose Oleškuose vis dar gyvena keli tūkstančiai žmonių. Įvairiais vertinimais, jų yra 2–4 tūkst., o kai kuriais vertinimais – iki 6 tūkstančių. Paskutinį kartą maisto produktai į miestą buvo pristatyti gegužės 26 dieną. Nuo tada parduotuvės nedirba. Mėginti išvykti iš miesto labai pavojinga – yra žinoma apie tragiškai pasibaigusius bandymus palikti Oleškus.
Humanitarinė padėtis okupuotame mieste nuolat blogėja. Su jame likusiais žmonėmis beveik neįmanoma susisiekti, nes Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių paslaugos ten praktiškai neveikia, nėra elektros, o generatoriams skirtų degalų pristatymas yra labai ribotas.
Rusijoje – neramus rytas: dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, sustabdyta oro uosto veikla
Rugsėjo 21-osios rytą Baškirijos sostinę Ufą atakavo bepiločiai orlaiviai. Pirminiais duomenimis, smūgis galėjo būti suduotas bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo infrastruktūrai.
Trumpas kreipėsi į Zelenskį su prašymu: pasakė, kas jam kelia nerimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo kolegą Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Apie tai, remdamasis informuotu šaltiniu, praneša „Axios“,
Dieną prieš tai V. Zelenskis pranešė telefonu kalbėjęsis su D. Trumpu. Pokalbio metu lyderiai susitarė susitikti Niujorke.
Šaltinio teigimu, per pokalbį D. Trumpas esą paragino nutraukti Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
„Pokalbio metu ne kartą buvo paminėtas žodis „dyzelinas“, – sakė jis.
Anksčiau, rugsėjo 13 d. D. Trumpas paragino V. Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai, pareikšdamas, kad dėl šių atakų susidaro dyzelino trūkumas.
Kitą dieną jis pareiškė, kad Ukraina esą sutiko nebeatakuoti Rusijos energetikos objektų.
Savo ruožtu V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasiūlė partneriams siekti susitarimo su Rusija, kuris leistų sustabdyti gyvybiškai svarbios infrastruktūros naikinimą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 660 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 21 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 519 650 karių, iš kurių 1 660 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 361 priešo tanką (+5), 25 365 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 50 142 artilerijos sistemas (+75), 2 149 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 662 oro gynybos sistemas (+3), 442 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 712 antžeminių robotų sistemų (+17), 527 693 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 728), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 151 861 transporto priemonę ir kuro cisterną (+516), 4 729 specialiosios įrangos vienetus (+13).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Maskvai organizuojant Dūmos rinkimus Rygoje patikrinti 164 balsuoti vykę Rusijos piliečiai
Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad iki sekmadienio 14 val. prie Rusijos ambasados Rygoje, kur vyksta Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai, buvo patikrinti 164 balsuoti atvykę Rusijos piliečiai.
Ministras informavo, kad Valstybės policija ir Nacionalinė gvardija atlieka imigracijos patikras prie Rusijos ambasados, kurioje įrengta balsavimo apylinkė. Kiekvieno į ambasadą atvykstančio asmens dokumentai yra tikrinami. Kol kas jokių pažeidimų nenustatyta.
J. Dombrava pažymėjo, kad susidomėjimas Rusijos Valstybės Dūmos rinkimais Rygoje yra minimalus. Jis taip pat teigė, kad Rusijos ambasada į savo patalpas įleidžia tik po vieną lankytoją, taip dirbtinai formuodama nedidelę eilę prie pastato.
Latvija nepripažįsta Rusijos rengiamų vadinamųjų Valstybės Dūmos rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, Padniestrės regione Moldovoje bei Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, informavo Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pabrėžia, kad neteisėta Rusijos vykdoma laikinoji okupacija ir neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija, Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacija Sakartvele, taip pat savavališki bei neteisėti veiksmai Padniestrės regione Moldovoje prieštarauja tarptautinei teisei.
Vadinamieji Valstybės Dūmos rinkimai šiose teritorijose neturi jokio teisinio pagrindo, todėl Latvija jų nepripažįsta, jų laisvumą nuolat kritikuoja kitos Vakarų valstybės.
Latvija pasmerkė Rusijos sprendimą rengti vadinamuosius Valstybės Dūmos rinkimus Krymo pusiasalyje ir Sevastopolyje, Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono srityse, Padniestrės regione Moldovoje, taip pat Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Latvija dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo suverenitetui bei teritoriniam vientisumui jų tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose.
Maskvą atakavo rekordinis dronų skaičius, tačiau gyventojai įspėjimų nesulaukė: valdžia nenorėjo sutrikdyti rinkimų
Per rekordinę dronų ataką prieš Maskvą rugsėjo 20 dieną Rusijos valdžia sąmoningai neįspėjo gyventojų apie pavojų – nei sirenomis, nei SMS pranešimais. Analitikų vertinimu, priežastis – nenoras sutrukdyti rinkėjų aktyvumui per Valstybės Dūmos rinkimus.
Iš Lenkijos – rimtas įspėjimas Rusijai: „Būkite atsargūs“
Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė tiesiogiai įspėjęs Rusijos atstovus apie galimą atsaką agresijos atveju. Pasak jo, kalbėdamasis su rusais jis pabrėžė, kad NATO turi daugiau kovinių lėktuvų ir Aljansas atsakys tiek gynybiniais, tiek puolamaisiais veiksmais, rašo „RBC-Ukraina“.
Kremlius rengiasi masinei dronų gamybai: štai kur jie gali būti panaudoti
Rusija planuoja smarkiai padidinti anglies pluošto – pagrindinės medžiagos, naudojamos dronų kamikadzių korpusams gaminti – gamybą. Dėl to Kremlius kasmet galės pagaminti papildomai dešimtis tūkstančių smogiamųjų bepiločių orlaivių. Apie tai rašo „Politico“ , remdamasis leidinio gautais gamyklos „Alabuga-Volokno“ plėtros planais.
Zaporižioje – Rusijos smūgiai daugiabučiams: aiškėja naktinės atakos padariniai
Per naktinę Rusijos pajėgų ataką Zaporižioje nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki penkių. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė laikinai Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mychailas Semikinas, skelbia „Ukrinform“.
„Keturi žmonės buvo sužeisti per smūgį vienam iš daugiabučių. Dar vienas žmogus nukentėjo kitame daugiabutyje“, – rašė jis.
Pareigūnas patikslino, kad sužeisti trys vyrai ir dvi moterys.
„Visos tarnybos dirba įvykių vietose. Teikiame pagalbą žmonėms ir likviduojame smūgių padarinius“, – pažymėjo M. Semikinas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šią naktį Rusijos pajėgos Zaporižioje atakavo daugiabučius gyvenamuosius namus, prekybos centrą ir švietimo įstaigą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po Trumpo raginimų – Zelenskio pareiškimas: „Laikai, kai kentėjo tik užpulta šalis, praėjo“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo naftos perdirbimo pramonės kontrolę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nutrauks šiuos smūgius, jeigu Kremlius imsis žingsnių, kuriais būtų siekiama deeskalavimo, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi pareiškimu, kurį paskelbė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Kyjivas siekė taikos nuo pat karo pradžios ir jau pateikė dešimtis diplomatinių pasiūlymų, kaip jį deramai užbaigti, užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią naujiems Rusijos Federacijos įsiveržimams.
„Ukrainos energetikos sektorius, svarbiausia infrastruktūra ir mūsų maisto eksportas turi nustoti būti Rusijos taikiniais, o tai leis imtis atitinkamų deeskalavimo žingsnių iš mūsų pusės. Sprendimai yra įmanomi“, – teigė jis.
„Laikai, kai kentėjo tik užpulta šalis, praėjo“
„Laikai, kai kentėjo tik užpulta šalis, praėjo. Dabartinis karo pobūdis toks, kad agresorius taip pat patirs nuostolių. Tai tapo įmanoma dėl technologijų. Valstybių lyderių jėga gali – ir privalo – užtikrinti deeskalavimą, saugumą ir taiką“, – pabrėžė jis.
Be to, Ukrainos vadovas pabrėžė, kad „karą prieš Ukrainą ir sveiką protą“ reikia užbaigti.
„Nuo pat visapusiško įsiveržimo pradžios jo pasekmės tapo didžiulės: žmonės miršta, griūna miestai ir kaimai, grėsmė maisto saugumui, iššūkiai energetikos srityje, taip pat nepaprastai spartus technologijų vystymasis – ypač autonominių dronų atsiradimas ir sparčiai tobulėjantys puolamieji pajėgumai, kokių pasaulis dar nematė“, – teigiama jo pareiškime.
V. Zelenskis pridūrė, kad Ukrainos pusė yra pasirengusi dirbti prie sprendimų ir aptarti šį klausimą su partneriais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos Niujorke metu.
Trumpo raginimai Zelenskiui
Nesenai vykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trumpas kelis kartus prašė jo nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kaip teigiama, dėl kylančių pasaulinių dyzelino kainų. Apie tai praneša „Axios“, kuris remiasi su pokalbiu susipažinusiu šaltiniu.
„Žodis „dyzelinas“ pokalbio metu buvo paminėtas daugybę kartų“, – sakė šaltinis.
D. Trumpas apkaltino Ukrainą kėlus dyzelino kainas dar rugsėjo 13 dieną. Tuomet jis pareiškė, kad V. Zelenskis turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kad neišeikvotų Rusijos dyzelinio kuro atsargų. Vietoj to jis patarė taikytis į „daugiau kitų tikslų“. D. Trumpas teigė, kad dyzelino kainų kilimą lėmė ne jo karas su Iranu, o būtent Ukrainos smūgiai Rusijai.
Tuo pat metu Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas „Axios“ sakė matantis pažangą derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimo ir teigiamai atsiliepė apie D. Trumpo pasiuntinių Steve'o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio atliktą vaidmenį šiame procese.