Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.
Ukrainos hakeriai „paralyžiavo“ Rusijai dronus tiekiančios įmonės veiklą
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) „paralyžiavo“ vienos didžiausių Rusijos kariuomenei dronus tiekiančių įmonių „Gaskar Group“ veiklą, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje.
Kibernetinė ataka buvo vykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos kibernetiniais savanoriais ir nukreipta prieš „Gaskar“ vidinį tinklą ir serverių infrastruktūrą.
Pasak šaltinio, HUR gavo prieigą prie daugiau nei 47 terabitų techninių duomenų, susijusių su Rusijos dronų gamyba. Visi įmonės serveriuose saugoti duomenys buvo sunaikinti.
Donaldas Trumpas: Ukraina neturėtų taikysis į Maskvą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikysis į Maskvą
Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad D. Trumpas su V. Zelenskiu kalbėjosi apie galimą kontrpuolimą ir net paklausė savo ukrainiečio kolegos, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei Vašingtonas suteiktų tolimojo nuotolio ginklų.
Tačiau Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas žurnalistams atsakė, kad V. Zelenskis neturėtų taikytis į Maskvą.
Sikorskis: už JAV ginklus, siunčiamus Ukrainai, turėtų mokėti Rusija, o ne Europa
Rusija, o ne Europa, turėtų mokėti už JAV ginklus, siunčiamus į Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Tokį pasiūlymą jis išsakė antradienį Briuselyje dalyvaudamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime ir kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą, pagal kurį Europos sąjungininkės nupirktų milijardų eurų vertės JAV karinės įrangos, kuri galėtų būti perduota Kyjivui.
R. Sikorskis sakė paklausęs savo ES kolegų, ar Europos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už šią įrangą, ir pridūrė, kad, jo nuomone, tai turėtų būti padaryta iš įšaldyto agresorės turto.
D. Trumpas pirmadienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte paskelbė, kad JAV siųs Ukrainai ginklų, už kuriuos sumokės europiečiai. Jis taip pat sakė, kad jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, JAV įves griežtus muitus Maskvai ir jos prekybos partnerėms.
R. Sikorskis sakė tikintis, kad 50 dienų laikotarpis iki galimų Amerikos sankcijų įvedimo yra pakankamas laikas padidinti spaudimą Rusijos Federacijai, kad ši pagaliau ateitų į protą.
ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko susitarti dėl sankcijų Rusijai
ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį.
K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados. Bratislava už pritarimą sankcijoms reikalauja pažado, kad jai bus kompensuota, jei Europos Komisijos planas sustabdyti rusiškų dujų importą sukels ekonominių nuostolių. Šis planas nėra sankcijų paketo dalis, tačiau Slovakijai jis toks svarbus, kad ši 18-ąjį sankcijų paketą naudoja kaip spaudimo priemonę.
K. Kallas sakė, kad Europos Komisija įvykdė Slovakijos reikalavimus. Slovakijos ministras pirmininkas pažadus tuo tarpu pavadino nepakankamais.
Diplomatų duomenimis, be Slovakijos ir Malta reiškia abejones dėl priemonių, kuriomis norima sumažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto į trečiąsias šalis. Malta baiminasi žalos savo laivybos įmonėms, jei vadinamosios naftos kainų lubos bus per daug sumažintos.
18-uoju ES sankcijų Rusijai paketu siekiama dar labiau sumažinti Rusijos pajamas, pirmiausiai – iš naftos eksporto į trečiąsias šalis. Jis taip pat turėtų paveikti Rusijos finansų sektorių. Be to, numatyta sankcijomis užkirsti kelią galimam dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ veiklos atnaujinimui.
Dujotiekiai nutiesti Baltijos jūros dugnu ir jungia Rusiją bei Vokietiją. Eksploatacijos atnaujinimo atveju Rusija gautų milijardinį pelną. Tiesa, pirmiausiai reikėtų dujotiekius suremontuoti. Jie buvo pažeisti per sprogimus 2022 m. rugsėjį.
Ukraina traukiasi iš Otavos konvencijos
Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jį pasirašė, antradienį pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Kaip pranešė parlamentaras Jaroslavas Železniakas, Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą, kuriuo sustabdomas Ukrainos įsipareigojimų pagal šią konvenciją vykdymas. Už jį balsavo 305 deputatai, 40 susilaikė ir nė vienas nebalsavo prieš.
Vėliau V. Zelenskis paskelbė, kad pasirašė šį įstatymą. Be to, jis savo parašu patvirtino įstatymus dėl daugybinės pilietybės suteikimo ir susitarimo dėl specialaus tribunolo dėl Rusijos agresijos įsteigimo ratifikavimo.
1997 metų sutartimi, prie kurios prisijungė daugiau kaip 160 šalių, uždrausta naudoti, gaminti, kaupti ir perduoti priešpėstines minas, siekiant apsaugoti civilius gyventojus nuo užsilikusių sprogmenų, kurie gali juos sužeisti ir pasibaigus konfliktui.
„Rusija niekada nebuvo šios konvencijos šalimi ir priešpėstines minas naudoja itin ciniškai“, – sakė V. Zelenskis, pagrįsdamas sprendimą trauktis iš konvencijos.
„Dėl žingsnių, susijusių su tam tikrų rūšių ginklų, ypač priešpėstinių minų, naudojimu, mes galėsime pasiekti bent jau jėgų ir priemonių, reikalingų apsiginti nuo Rusijos agresijos, paritetą“, – nurodė jis.
Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms (JT).
Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Otavos konvenciją pasirašiusioms šalims draudžiama naudoti, gaminti ir kaupti priešpėstines minas, šalys taip pat įpareigojamos sunaikinti jų atsargas.
Priešpėstinės minos, skirtos užkasti arba paslėpti ant žemės, dažnai suluošina aukas, kurios žūsta neiškart, o paramos grupės smerkia ilgalaikį poveikį civiliams gyventojams.
Kaip skelbė BNS, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija taip pat yra pradėjusios pasitraukimo iš Otavos konvencijos procedūras.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino valstybes „nedelsiant sustabdyti bet kokius žingsnius, kuriais siekiama pasitraukti“ iš konvencijos.
Jis teigė, kad planuoja pradėti pasaulinę kampaniją, kurios tikslas – „laikytis humanitarinio nusiginklavimo normų, paspartinti kovos su minomis veiksmus, kurie padėtų užtikrinti žmogaus teises ir tvarų vystymąsi, ir įgyvendinti pasaulio be minų viziją“.
Ukraina iki lapkričio pratęsė karo padėtį ir mobilizaciją
Ukraina dar 90 dienų iki lapkričio pradžios pratęsė galiojančią karo padėtį ir mobilizaciją. Parlamentaro Jaroslavo Železniako duomenimis, už tai balsavo 320 parlamentarų, vienas buvo prieš. Pratęsimas 90 dienų įsigalios rugpjūčio 7 d. ir galios iki lapkričio 5 d., rašė jis „Telegram“ tinkle.
Anot žiniasklaidos, karo padėtis pratęsta jau 16 kartą. Pastarąjį kartą Aukščiausioji Rada už tai balsavo balandžio 16 d. Ukraina daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.
Po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Ukraina paskelbė karo padėtį ir mobilizaciją. Tai, be kita ko, reiškia, kad šalyje negali vykti prezidento ir parlamento rinkimai. Be to, šaukiamojo amžiaus vyrai (nuo 18 iki 60 metų) gali išvykti iš šalies tik išimtinais atvejais.
„Reuters“ šaltiniai: Putinui nusipjaut ant Trumpo grasinimų
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nepaisys JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų sankcijomis bei ginklų tiekimo Ukrainai ir toliau vykdys genocidą Ukrainoje, teigia agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniai.
„Rusai toliau žengs į priekį ir V. Putino teritoriniai reikalavimai Ukrainoje išsiplės“, – pabrėžė „Reuters“.
Agentūros šaltiniai nurodo, kad V. Putinas, kuris 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, tiki, kad Rusijos ekonomika ir kariuomenė yra pakankamai stiprios, kad atlaikytų papildomas Vakarų priemones.
D. Trumpas pirmadienį išreiškė nusivylimą V. Putino atsisakymu sutikti dėl ugnies nutraukimo ir paskelbė apie ginklų tiekimo Ukrainai bangą, įskaitant „Patriot“ priešlėktuvines raketų sistemas.
Jis taip pat pagrasino Rusijai ir jos sąjungininkams naujomis sankcijomis, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas.
Visi trys „Reuters“ šaltiniai, susipažinę su Kremliaus vidiniais procesais, teigė, kad V. Putinas nepasiduos Vakarų spaudimui ir tiki, kad Rusija, kuri išgyveno griežčiausias Vakarų sankcijas, gali ištverti tolesnius ekonominius sunkumus, įskaitant grasinimus įvesti JAV muitus Rusijos naftos pirkėjams.
Nepaisant kelių D. Trumpo ir V. Putino telefono pokalbių ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitų į Rusiją, Rusijos lyderis mano, kad nebuvo išsamių diskusijų dėl taikos plano pagrindo, sakė šaltinis.
„Putinas mano, kad niekas, įskaitant amerikiečius, rimtai nesiderėjo su juo dėl taikos Ukrainoje detalių, todėl jis tęs karą, kol gaus tai, ko nori“, – vienas iš šaltinių, pageidavęs likti anonimu dėl situacijos jautrumo, sakė „Reuters“.
Putino taikos sąlygos apima Aljanso įsipareigojimą, kad NATO nesiplės į rytus, Ukrainos neutralitetą ir jos ginkluotųjų pajėgų apribojimus, ten gyvenančių rusakalbių apsaugą ir Rusijos teritorinių laimėjimų pripažinimą.
Jis taip pat yra pasirengęs aptarti Ukrainos saugumo garantijas, įtraukiant didžiąsias valstybes, nors kol kas neaišku, kaip tai veiktų, teigė šaltiniai.
Denysas Šmyhalis pateikė atsistatydinimo prašymą
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis antradienį pranešė, kad pateikė atsistatydinimo prašymą.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo prašymo nuotrauka ir parašė: „Esu dėkingas mūsų gynėjams, kurie laiko frontą ir gina Ukrainą! Esu dėkingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą! Dėkoju visai komandai už nenuilstamą darbą dėl mūsų šalies!“
JT: taikos derybose dėl karo Ukrainoje privalo būti numatyta visiška atsakomybė už pažeidimus
Jungtinės Tautos (JT) antradienį pareiškė, kad bet kokiose taikos derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje privalo būti numatyta visiška atsakomybė už daugybę pažeidimų.
JT teisių apsaugos vadovo Volkerio Turko raginimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Maskvai per 50 dienų nutraukti karą antraip sulauks naujų didžiulių ekonominių sankcijų.
Jis taip pat išdėstė planus dėl ginkluotės perdavimo Kyjivui per NATO.
„Reikia nedelsiant nutraukti ugnį, kad būtų nutrauktos šios nepakeliamos kančios“, – sakė V. Turko biuro atstovė spaudai Liz Throssell.
„Rusijos Federacijos vykdomas visapusiškas ginkluotas puolimas prieš Ukrainą turi būti skubiai sustabdytas“, – pabrėžė ji.
„Turi būti suintensyvintas darbas siekiant ilgalaikės, tarptautinę teisę atitinkančios taikos – taikos, kuri užtikrintų atsakomybę už šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – pridūrė L. Throssell.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę 2022 metų vasario 24 dieną.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas rodo vis didesnį nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Maskva, užuot sustabdžiusi atakas, jas sustiprino.
„Liepa neatnešė jokio atokvėpio po birželio, kai, mūsų stebėsenos Ukrainoje duomenimis, per vieną mėnesį žuvo ir buvo sužeista daugiausia civilių gyventojų per pastaruosius trejus metus – 232 žmonės žuvo ir 1 343 buvo sužeisti“, – sakė L. Throssell.
Naujausiais JT teisių biuro duomenimis, šį mėnesį Ukrainoje žuvo mažiausiai 139 civiliai gyventojai ir 791 buvo sužeistas.
L. Throssell paminėjo „intensyvias ir viena po kitos sekančias raketų ir dronų smūgių bangas“, kurias rengia Rusijos pajėgos.
JT pripažįsta, kad tikrasis aukų skaičius yra daug didesnis nei skaičius, kurį jos galėjo patikrinti pagal savo standartus.
Kinija pažadėjo sustiprinti paramą Rusijai po Trumpo grasinimų įvesti muitus
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas po susitikimo su Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad būtina „sustiprinti abipusę paramą“ ir pabrėžė, kad pasitikėjimas tarp Pekino ir Maskvos „tapo gilesnis“, rašo „The Telegraph“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai D. Trumpas pagrasino 100 proc. muitais prekėms iš šalių, prekiaujančių su Rusija, įskaitant Kiniją, jei V. Putinas nesutiks su taika per 50 dienų.
Danija ir Nyderlandai siekia jungtis prie Trumpo ginklų tiekimo Ukrainai plano
Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.
D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.
D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Vašingtono pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Ekonomikos galiūnė Vokietija jau pareiškė, kad ji atliks svarbų vaidmenį NATO ir JAV ginklų tiekimo Ukrainai susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais ir pasiūlė įsigyti dvi oro gynybos sistemas „Patriot“.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas sakė, kad jo šalis yra „visiškai pasirengusi“ prisijungti prie šios schemos ir prisidės pinigais.
„Turime išsiaiškinti detales“, – nurodė jis.
Jo Nyderlandų kolega Casparas Veldkampas teigė, kad Nyderlandai svarsto galimybę prisijungti prie šio schemos „su teigiamu nusiteikimu“.
Peskovas sureagavo į Trumpo grasinimus dėl sankcijų: tai yra rimta
JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina.
Ukraina nuteisė tris FST agentus kalėti 15 metų už pagalbą priešui Pokrovsko sektoriuje
Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos surinktais įrodymais, trys Donecko srityje šnipinėję Rusijos agentai nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.
Per tyrimą nustatyta, kad nusikaltėliai perdavė Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) Ukrainos gynybos pajėgų, kovojančių intensyviausioje fronto linijoje Pokrovske, koordinates.
„Priešą labiausiai domino štabo ir rezervinių vadovavimo postų buvimo vietos, taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės technikos judėjimo maršrutai iki sąlyčio linijos. Tokia informacija buvo nepaprastai svarbi įsibrovėliams planuojant puolimo operacijas ir siekiant prasiveržti į Pokrovską“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pranešime.
Kaltinamieji yra trys Donecko srities gyventojai, laukę visiško srities užėmimo, apie tai jie rašė komentarus „Telegram“ kanaluose. Ten jie patraukė Rusijos specialiųjų tarnybų dėmesį.
Kremliaus tikslas – ne tik Ukraina: pristatyti duomenys apie Rusijos pasirengimą pulti NATO
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento vadovas Kyrylas Budanovas susitikime su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu pristatė žvalgybos duomenis apie Rusijos pasirengimą pulti NATO, rašoma „Unian“.
K. Budanovas renginyje dalyvavo kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Oleksandru Syrskiu, Generalinio štabo vadu generolu majoru Andrejumi Gnatovu bei kitais žvalgybos atstovais.
Pranešama, kad amerikiečiams buvo pateikta esama operatyvinė padėtis, agresyvios valstybės, Rusijos, planų iki 2036 m. vertinimas, taip pat duomenys apie Kremliaus pasirengimą ginkluotam konfliktui ne tik su Ukraina, bet ir su NATO šalimis.
„Kremliaus imperinės ambicijos neapsiriboja Ukraina – jos apima visą Europą. Tačiau su Jungtinių Valstijų parama galime sustabdyti Rusiją ir sunaikinti jos karinį potencialą“, – pareiškė K. Budanovas.
Jis padėkojo JAV vyriausybei ir tautai už nuolatinę politinę, ekonominę ir karinę paramą Ukrainai, pabrėždamas, kad „Rusija pripažįsta tik jėgą“, todėl tik pasitelkus jėgą įmanoma užtikrinti ilgalaikę taiką.
Liepos 14 d. ryte K. Kelloggas atvyko į Kyjivą. Geležinkelio stotyje jį pasitiko prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Anksčiau K. Kelloggas pareiškė, kad gali likti Ukrainoje visą savaitę. Vizito metu jis turėtų susipažinti su duomenimis apie Rusijos kariuomenės potencialą ir Ukrainos pajėgų perspektyvas.
Vietos pareigūnas: per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką Rusijos Voronežo mieste sužeista 16 žmonių
Per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką Rusijos vakariniame Voronežo mieste buvo sužeista 16 žmonių, antradienį pranešė vietos pareigūnai, o rusų gynybos ministerija pareiškė, kad naktį numušė 55 bepiločius.
Reaguodama į tai, kad Maskva pastarosiomis savaitėmis į Ukrainos miestus paleido rekordiškai daug bepiločių orlaivių ir raketų, Ukraina pažadėjo suintensyvinti bepiločių orlaivių smūgius Rusijos teritorijoje.
„Šiuo metu turime duomenų apie 16 per naktinę ataką sužeistų žmonių“, – socialiniuose tinkluose tvirtino Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas. Jis tinkle „Telegram“ teigė, kad „dažniausiai pasitaikė skeveldrų sukeltos ir pjautinės žaizdos (…) iš viso buvo hospitalizuota 13 žmonių“.
Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau informavo, kad naktį numušė 55 Ukrainos bepiločius orlaivius, daugiausia virš vakarinės Belgorodo srities ir Voronežo.
Kyjivas savo ruožtu taip pat pranešė apie naktinę ataką šiaurės rytinėje Sumų srityje ir nurodė, kad smūgio, per kurį buvo sužeistas vaikas, taikiniu tapo „medicinos įstaiga“. „Rusai Šostkos bendruomenėje atakavo medicinos įstaigą. Dėl atakos kilo gaisras“, – pažymėjo Ukrainos avarinės tarnybos.
Šios atakos įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog susitarė su NATO dėl amerikietiškų oro gynybos sistemų ir ginklų tiekimo Ukrainai, Vašingtone didėjant susierzinimui dėl to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta paliaubas ir intensyvina atakas iš oro.
JAV žiniasklaida: Trumpas gali leisti Ukrainai panaudoti ATACMS raketas visu jų nuotoliu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.
Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.
Vis dėlto šaltiniai sakė, kad raketos „Tomahawk“ kol kas nėra įtrauktos į siunčiamų ginklų sąrašą.
„Jos galėtų būti dislokuotos vėliau, jei D. Trumpui reikėtų daugiau svertų“, – parašė laikraštis.
Pasak informuoto šaltinio, D. Trumpas yra pasirengęs leisti panaudoti šiuo metu Ukrainos turimas 18 ilgojo nuotolio ATACMS raketas smūgiams į taikinius už 300 kilometrų, kurį jos gali nuskrieti.
Šios raketos negali pasiekti Maskvos ar Sankt Peterburgo, bet jomis būtų galima suduoti smūgius į šiuo metu nepasiekiamas karines bazes, aerodromus ir tiekimo sandėlius toli Rusijoje. Į pagalbos paketą gali būti įtraukta ir daugiau ATACMS raketų.
Pentagono pareigūnai jau kelis mėnesius ragina vykdyti smūgius toliau Rusijoje naudojant ATACMS.
Savo ryžtą spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną D. Trumpas išsakė per praėjusią savaitę įvykusį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak šaltinio, susipažinusio su diskusijomis administracijoje, D. Trumpas nusprendė stiprinti spaudimą dėl trijų priežasčių.
Pirma, jis mano, jog V. Putinas jo negerbia, apsimeta esąs pasirengęs sudaryti taiką, bet ignoruoja JAV prezidento raginimą nutraukti ugnį. Antra, jis įsitikino JAV karinės galios veiksmingumu, kai bombonešiai B-2 raketomis „Tomahawk“ bombardavo Iraną. Trečia, D. Trumpas mano, kad V. Putinas derėsis tik tada, jei jam bus pagrasinta didesne jėga.
Vėlai pirmadienį V. Zelenskis telefonu kalbėjosi su D. Trumpu. Vos keliomis valandomis anksčiau D. Trumpas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir pareiškė, kad Aljansas sutiko suteikti Ukrainai milijardų JAV dolerių vertės karinę pagalbą.
Medvedevas tyčiojasi iš Trumpo sankcijų: Rusijai nusispjaut
Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.
Ukraina turi netikėtą „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose: ji daro realią įtaką Trumpo sprendimams
Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes.
Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.
ES užsienio reikalų ministrai susitinka artėjant sprendimui dėl naujų sankcijų Rusijai
Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.
Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.
Sankcijas stabdo Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, pareiškęs, kad nėra pasirengęs pritarti pasiūlymui dėl susirūpinimo Slovakijos dujų importu.
Pagal planus, tarptautinė Rusijos naftos eksporto viršutinė kaina būtų sumažinta nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį, tačiau ši priemonė nesulaukė vieningo Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusios pramonės demokratinių šalių pritarimo per susitikimą praėjusį mėnesį.
ES ministrai taip pat aptars Rusijos karą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, dalyvausiančiu susitikime vaizdo ryšiu.
Per susitikimą taip pat numatyta aptartį padėtį Artimuosiuose Rytuose, praėjusią savaitę ES paskelbus, jog susitarė su Izraeliu pagerinti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruože.
Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko dar 1 230 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 15 d. Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 036 290 karių, įskaitant dar 1 230 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 022 tankų (+3), 22 993 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 30 346 artilerijos sistemų (+52), 1 440 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+2), 1 194 oro gynybos sistemų, 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 45 880 bepiločių orlaivių (+245), 3 491 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 55 147 automobilių (+122) ir 3 932 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Patarėjas: JAV muitai Rusijos parteriams būtų bene reikšmingiausia sankcija nuo 2022-ųjų invazijos
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Jungtinių Valstijų (JAV) antriniai muitai, nukreipti prieš Rusijos prekybos partnerius, galėtų būti reikšmingiausiu sprendimu sankcijų srityje nuo Rusijos invazijos pradžios.
„Jeigu išties per 50 dienų niekas neįvyks, antrinės sankcijos trečiosioms šalims, kurios perka Rusijos naftą, bus turbūt pats reikšmingiausias sprendimas sankcijų srityje per visus tris su puse metų“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Vien tik 100 proc. tarifų įvedimas šalims, kurios perka naftą, būtų ypatingas smūgis Rusijos naftos eksportui“, – pabrėžė jis.
Taip patarėjas kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pagarsinus Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.
Anot Baltųjų rūmų šeimininko, 100 proc. antriniai muitai būtų nukreipti prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, taip siekiant pakenkti Maskvos gebėjimui atlaikyti jau ir taip plataus masto Vakarų šalių sankcijas.
D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Vašingtono pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
„Aš manau, kad tai yra labai reikšminga žinia, turint omeny, kad dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad JAV apskritai jokios karinės paramos nesuteiks“, – sakė D. Matulionis.
Pasak patarėjo, svarbu stebėti, kaip tokia sistema veiks ir ar parama Ukrainą pasieks laiku.
„Tai aš tikiu, kad suveiks, ir tai yra stipri žinia Rusijai, kad, nepaisant tikrai nuoširdžių pastangų pasiekti taikos susitarimą iš Amerikos pusės, vis dėlto rusai parodė savo tikrąjį veidą, jie taikos nenori, jiems iš esmės svarbu toliau tęsti karo veiksmus“, – teigė jis.
M. Ruttes teigimu, pagal susitarimą Ukraina gaus „didžiulį kiekį“ ginklų, o vienos iš pirkėjų, padėsiančių Kyjivui kovoti su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija, bus Vokietija, Kanada, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
D. Matulionis neatmetė, jog prie šios šalių grupės kažkuriame etape galėtų prisijungti ir Lietuva.
„Šiandien aš pasakyt negaliu, bet beveik esu įsitikinęs, kad tikrai įsitrauksim“, – sakė jis.
Trumpo kantrybė senka: kai tik atrodo, kad su Putinu pavyko susitarti, šis „ima ir susprogdina pastatą Kyjive“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs nusivylęs, bet dar nebaigęs aiškintis santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė BBC. JAV prezidento komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai jis paskelbė apie naują ginklų siuntą Ukrainai ir pagrasino Rusijai sankcijomis.
„Esu juo [V. Putinu] nusivylęs, bet su juo dar nebaigiau. Tačiau tikrai esu nusivylęs“, – sakė D. Trumpas.
„Turėsime gerą pokalbį. Aš jam sakysiu: „Gerai, manau, kad beveik baigėme“, o tada jis ims ir susprogdins pastatą Kyjive“, – pridūrė JAV prezidentas.
Pirmadienį D. Trumpas paskelbė apie naujų ginklų tiekimą Ukrainai ir pagrasino sankcijomis tiems, kurie perka rusišką eksportą, jei Maskva nepriims taikos susitarimo.
Šis žingsnis žymi ryškų politikos posūkį, kurį lėmė nusivylimas dėl nuolatinių Rusijos išpuolių prieš Ukrainą, rašoma „Reuters“.
Trumpas klausė Zelenskio, kodėl Ukraina nepuolė Maskvos: štai ką jis atsakė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų.
Raketos, galinčios pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą: Trumpas svarstė jas tiekti Ukrainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė galimybę Ukrainai tiekti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ – tuos pačius ginklus, kurie praėjusį mėnesį buvo panaudoti prieš Irano taikinius, rašo žurnalistas Davidas Ignatius „The Washington Post“.
„Tomahawk“ galėtų leisti Kyjivui smogti į giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius, pavyzdžiui, aerodromus, sandėlius ir vadavietes.
Jei „Tomahawk“ būtų paleistos iš Ukrainos, jos galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Be to, klausimas dėl galimo šių raketų tiekimo buvo aptartas dar penktadienį.
Tačiau šaltiniai teigia, kad „Tomahawk“ kol kas nėra įtrauktos į tiekimo sąrašą.
„Jos gali būti panaudotos vėliau, jei Trumpas norės dar daugiau įtakos svertų“, – pridūrė D. Ignatius.
Kas yra „Tomahawk“?
„Tomahawk“ – viena žinomiausių ir veiksmingiausių sparnuotųjų raketų pasaulyje, sukurta JAV.
Ji buvo aktyviai naudojama daugelyje konfliktų, ypač Irake, Sirijoje, Libijoje ir Balkanuose.
Donecko srityje rusai pražudė 2 civilius, dar 10 žmonių buvo sužeisti
Praėjusią parą, liepos 14 d., Rusijos kariuomenė pražudė 2 Donecko srities gyventojus ir sužeidė dar 10 žmonių.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas paskelbė „Facebook“ socialiniame tinkle.
Rusijos valstybinė žiniasklaida: Lavrovas Pekine susitiko su Xi Jinpingu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Pekine surengė dvišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, antradienį pranešė Maskvos valstybinė žiniasklaida, vyriausiajam Rusijos diplomatui atvykus į šalį dalyvauti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime.
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbė, kad Xi Jinpingas priėmė S. Lavrovą Pekine, po to, kai Kinijos prezidentas surengė „bendrą susitikimą su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) užsienio reikalų ministrais“.
Merzas: Vokietija atliks svarbų vaidmenį NATO ir JAV ginklų tiekimo Ukrainai susitarime
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais.
F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“.
„Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.
Pirmadienį D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Riutte pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
NATO generalinis sekretorius teigė, kad pagal susitarimą Ukraina gaus „didžiulį kiekį“ ginklų.
Susitarimu siekiama sumažinti ilgalaikį D. Trumpo nepasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos už pagalbą Ukrainai moka daugiau nei Kyjivo sąjungininkės Europoje ir NATO.
„Tai darome vadovaudamiesi savo interesais“, – sakė F. Merzas.
Jis pažymėjo, kad Vokietija šiuo metu vis dar bendradarbiauja su savo sąjungininkais, kad išsiaiškintų šio naujausio susitarimo detales.
„Tik tokiu būdu bus didinamas spaudimas Maskvai, kad ji pagaliau pradėtų derybas dėl taikos. Galiausiai mes parodome, kad veikiame išvien kaip saugumo partneriai“, – pareiškė kancleris.
Per vizitą Vašingtone gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad Vokietija pagal susitarimą pasiūlė įsigyti dvi oro gynybos sistemas „Patriot“.
„Vokietija ir toliau atliks pagrindinį ir patikimą vaidmenį Aljanse (NATO)“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
Pistoriusas: Ukrainai rengiamos dvi sistemos „Patriot“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį Vašingtone po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu pareiškė, kad Ukrainai rengiamasi pristatyti dvi sistemas „Patriot“.
Pristatymą finansuos Vokietija. Tačiau galutinės techninės, logistinės ir finansinės detalės dar turi būti patikslintos, po derybų su JAV gynybos sekretoriumi sakė B. Pistoriusas.
Pasak jo, šios problemos jiems abiem atrodo „išsprendžiamos, todėl greitai imsimės darbo“.
Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų, sakė B. Pistoriusas.
Prieš kelias savaites per pokalbį telefonu jis pasiūlė P. Hegsethui nupirkti iš JAV dvi sistemas „Patriot“ ir pristatyti jas Ukrainai.
Dabar yra dvi galimybės: arba Vokietija perka dvi iš karto prieinamas sistemas iš JAV atsargų ir jos tiesiai iš ten bus pristatytos į Ukrainą, arba Vokietijos ginkluotosios pajėgos iš pradžių suteiks Ukrainai dvi savo sistemas ir vėliau gaus pakaitines iš JAV.
„Patriot“ raketos gali būti naudojamos priešo lėktuvams, balistinėms ir sparnuotosioms raketoms perimti. Jos gali pataikyti į taikinius maždaug 100 kilometrų atstumu ir iki 30 kilometrų aukštyje. Mobili paleidimo stotis primena didelį sunkvežimį ir turi keturis paleidimo konteinerius. Pasak JAV kariuomenės, priklausomai nuo konfigūracijos, galima užtaisyti iš viso iki 16 gynybinių raketų.
Vokietijos gynybos ministras JAV sostinėje lankėsi pirmą kartą nuo sausio mėnesio, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.
Derybų pradžioje B. Pistoriusas patikino P. Hegsethą, kad Vokietija ir toliau atliks stiprų ir patikimą vaidmenį NATO aljanse.
Pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame įraše Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas gyrė JAV prezidento planus tiekti Ukrainai ginklus „dideliu mastu“, kaip tai apibūdino F. Merzas.
„Prezidentas D. Trumpas ir aš pastarosiomis dienomis kelis kartus apie tai kalbėjomės. Aš jį patikinau: Vokietija atliks aktyvų vaidmenį“, – parašė F. Merzas.
„Mes tai darome savo pačių interesais“, – tęsė kancleris. „Tai padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos bombardavimo teroro. Tik tokiu būdu spaudžiama Maskva bus priversta galiausiai susitarti dėl taikos“, – pridūrė jis.
Pati Vokietija siekia įsigyti JAV ilgojo nuotolio „Typhon“ raketų sistemas, kad sustiprintų savo atgrasymo pajėgumus.
Sistema „Typhon“ gali paleisti įvairių tipų valdomas raketas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 2000 kilometrų.
„Paprastai tariant, tai yra sausumos paleidimo įrenginiai, galintys paleisti įvairių tipų valdomas raketas įvairiais atstumais“, – pirmadienį Vašingtone žurnalistams sakė B. Pistoriusas.
Dėl pirkimo dar galutinai nesusitarta, tačiau Vokietija oficialiai pareiškė susidomėjimą. JAV šiuo metu nagrinėja prašymą. B. Pistoriusas teigė, kad P. Hegsethas per jų susitikimą pareiškė palankų požiūrį.
Raketos galėtų pasiekti taikinius Rusijoje, tačiau gynybos ministras pabrėžė, kad sistema bus naudojama tik atgrasymui ir Vokietijos bei Europos gynybos pajėgumams stiprinti.
Antradienį B. Pistoriusas grįš į Vokietiją, praleidęs JAV sostinėje mažiau nei 24 valandas.
Zelenskis padėkojo JAV prezidentui už sprendimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs dėkingas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui už leidimą tiekti ginklus Kyjivui su NATO šalių pagalba.
Jo teigimu, šis naujausias Baltųjų rūmų šeimininko sprendimas padės apsaugoti ukrainiečių gyvybes.
„Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo norą remti mūsų žmonių gyvybių apsaugą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Pirmadienį D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Riutte pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
„Tai tikrai didelis įvykis“, – sakė M. Rutte.
Susitarimu siekiama sumažinti ilgalaikį D. Trumpo nepasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos už pagalbą Ukrainai moka daugiau nei Kyjivo sąjungininkės Europoje ir NATO.
„Tai milijardų dolerių vertės karinė įranga, kuri bus nupirkta iš Jungtinių Valstijų, perduota NATO (...) ir greitai paskirstoma mūšio lauke“, – pareiškė D. Trumpas.
Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte teigė, kad pagal susitarimą Ukraina gaus „didžiulį kiekį“ ginklų.
Jis pridūrė, kad Vokietija, Kanada, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (JK) bus vienos iš pirkėjų, padėsiančių Ukrainai kovoti su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija.
Ukraina įspėja: Rusija padidins spaudimą Baltijos šalims
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad Rusija sustiprins spaudimą Baltijos šalims. Apie tai teigiama Čikagos policijos departamento (CPD) prognozėje dėl Rusijos propagandos metodų antroje 2025 m. liepos pusėje, rašoma „Ukrinform“.
„Departamentas prognozuoja, kad Rusija aktyviau darys hibridinį poveikį Baltijos valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Tradiciniai informacinio spaudimo įrankiai, apimantys dezinformacijos sklaidą, prorusiškus naratyvus ir bandymus diskredituoti nacionalines vyriausybes, gali būti papildyti naujomis provokacijomis, keliančiomis tiesioginę grėsmę regiono nacionaliniam saugumui“, – teigiama Dezinformacijos kovos centro pranešime.
Atsižvelgiant į didėjančią įtampą prie NATO sienų, analitikai neatmeta galimybės, kad gali pasikartoti incidentai, panašūs į tą, kai liepos 10 d. nežinomas dronas pažeidė Lietuvos oro erdvę, priversdamas šalies valdžią pereiti į nepaprastosios padėties režimą.
„Šis incidentas parodė Rusijos ir jos sąjungininkų pasirengimą stiprinti psichologinį spaudimą, siekiant sukelti nerimą Baltijos valstybių visuomenėse“, – pažymėjo CPD.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad rusai rengia puolimą prieš Baltijos valstybes, o esamomis aplinkybėmis tam jiems reikės 4–6 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pamatykite gražią Seulo panoramą ir karštas panas!
NATO vadovas įspėjo Rusijos partneres: „Skambinkite Putinui“
NATO vadovas Markas Rutte įspėjo Indiją, Kiniją ir Braziliją, kad jos turi kreiptis į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje, kitaip jos gali stipriai nukentėti nuo antrinių sankcijų, rašo „Sky News“.
Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.
„Indiją, Kiniją ir Braziliją norėčiau paraginti... galbūt jums vertėtų į tai atsižvelgti, nes tai gali jums labai smarkiai smogti. Paskambinkite Vladimirui Putinui ir pasakykite jam, kad jis turi rimtai imtis taikos derybų“, – sakė M. Rutte.
Trumpas pagrasino Rusijai ir jos partneriams
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje.
„Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Kinija, Indija, Brazilija ir Turkija šiuo metu yra didžiausios Rusijos prekybos partnerės.
JAV senatoriaus Lindsey Grahamo pasiūlymas yra dar griežtesnis – įvesti 500 proc. muitų tarifą Rusijai ir jos partnerėms.
JAV ginklų tiekimas Ukrainai
JAV prezidentas pareiškė, kad sudarė susitarimą dėl ginklų siuntimo NATO, siekiant padėti Ukrainai, praneša „Sky News“.
Jis sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai.
„Šiandien sudarėme susitarimą, pagal kurį mes jiems siųsime ginklus, o jie už juos sumokės“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su NATO vadovu Marku Rutte.
D. Trumpo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.
„Tai milijardų dolerių vertės karinė įranga, kuri bus nupirkta iš Jungtinių Valstijų, perduota NATO ir greitai išplatinta karo veiksmų vietose. Karas turi baigtis“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad „Patriot“ raketų baterijos bus išsiųstos „per kelias dienas“ ir „netrukus pradės plaukti“.
Tuo tarpu M. Rutte pridūrė, kad pagal naują ginklų tiekimo sutartį, sudarytą su JAV, Ukraina gaus didžiulį kiekį ginklų, kad galėtų sustiprinti savo karo veiksmus prieš Rusiją.
„Tai reiškia, kad Ukraina gaus tikrai daug karinės įrangos, skirtos ne tik oro gynybai, bet ir raketų, šaudmenų“, – sakė jis žurnalistams.