Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:24 | Derybose su Rusija nepasiekta pažanga
Ukrainos ir Rusijos derybose nebuvo pasiekta didelės pažangos, o savaitgalį Ukrainos mieste Bučoje atskleistas siaubas, kurį įvykdė Rusijos kariuomenė, paaištrino situaciją derybų klausimais.
„Šokas po Bučos įvykių nėra palankus derybų pažangai“, – sakė vienas iš šaltinių po valandos trukusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir jo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio.
00:15 | B. Johnsonas kreipėsi į rusus
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kreipėsi į Rusijos žmones su žinute: „Jūs nusipelnėte ties. Jūs nusipelnėte faktų“.
Vaizdo įrašo pradžioje B. Johnsonas į Rusijos žmones kreipėsi jų gimtąją kalba.
Savo kalboje Jungtinės Karalystės premjeras pabrėžė, kokius žiarumus įvykdė Rusijos kariuomenė Ukrainoje.
Prime Minister @BorisJohnson to the Russian people: You deserve the truth. You deserve the facts.
— UK Prime Minister (@10DowningStreet) April 5, 2022
⚠️ Warning: This content has scenes some may find distressing. pic.twitter.com/3WvBcjFCTO
23:51 | Bučos mieste – nuo 150 iki 300 civilių kūnų
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova teigia, kad Bučos masinėje kapavietė gali būti nuo 150 iki 300 civilių kūnų.
Pasak L. Denisovos, šiuo metu civilių, kuriuos nužudė Rusijos kariuomenė, kūnus renka teisėsaugos pareigūnai tam, kad galėtų atlikti reikiamas ekspertizes.
23:25 | Evakuota beveik 4 tūkst. civilių
Antradienį Ukrainoje, pasitelkiant humanitarinius koridorius, buvo evakuoti 3846 žmonės.
Šalies vicepremjerė Irina Vereščiuk teigė, kad kad Mariupolį paliko 1496 gyventojai.
23:17 | Ūkininkai nutempinėja okupantų tankus
Ukrainos ūkininkai toliau padeda kovoti šalies karinėms pajėgoms prieš okupantus
#Ukrainian tractor drivers continue to help the #AFU💪 pic.twitter.com/IAUjzEWE3w
— NEXTA (@nexta_tv) April 5, 2022
22:52 | Rusija toliau žudo civilius
Ukrainos Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Syniehubovas antradienį antradienį teigė, kad per pastarąją dieną per Rusijos kariuomenės surengtas atakas regione žuvo šeši žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti.
22:44 | Išsiunčia Rusijos diplomatus
Portugalija skelbia, kad iš šalies išsiųs 10 Rusijos ambasados darbuotojų, dirbusių Lisabonoje.
22:40 | JAV ruošiasi sugriežtinti sankcijas Rusijai
JAV svarsto galimybę sugriežtinti sankcijas daugeliui Rusijos finansinių institucijų.
Taip pat planuojama įvesti griežtesnes sankcijas didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“, rašo „The Wall Street Journal“.
The #US is considering the possibility of tightening sanctions against a number of financial institutions in #Russia.
They are also planning to impose tougher sanctions against #Sberbank, the largest bank in Russia, writes The Wall Street Journal.https://t.co/cmhSL3VpKBREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) April 5, 2022
22:31 | L. Truss: mes nesustosime, kol Putinui nepasiseks
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, kad tie, kurie finansuoja Rusiją kare, turi būti kuo greičiau sustabdyti.
L. Truss pridėjo, kad Jungtinė Karalystė nesustos, kol Ukraina nelaimės prieš okupantus.
22:14 | Rusijos okupantai pražudė iki 20 žmonių
Ukrainos Zaporožės gubernatorius antradienį pranešė, kad kai kuriuose šiuo metu Rusijos okupuotuose kaimuose žuvo iki 20 žmonių, pranešė „Reuters“.
21:22 | JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,1 mln. šalies viduje perkeltų žmonių
Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.
Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas.
„Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.
„Skubiai reikia humanitarinių koridorių, kad būtų galima saugiai evakuoti civilius ir užtikrinti saugų transportą bei labai reikalingos humanitarinės pagalbos pristatymą, kad būtų galima greitai padėti šalies viduje persikėlusiems žmonėms“, – sakė jis.
20:45 | JT: yra patikimų pranešimų apie Rusijos Ukrainoje naudojamas kasetines bombas
Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė 15 narių Saugumo Tarybą, įskaitant Maskvos pasiuntinį, antradienį informavo apie „patikimus pareiškimus“, kad Rusija apgyvendintuose Ukrainos rajonuose daug kartų naudojo kasetinius ginklus.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) „gavo patikimų pareiškimų, kad Rusijos pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius ginklus apgyvendintuose rajonuose“, per posėdį dėl Rusijos invazijos Ukrainoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo.
JT „rimtai susirūpinusios dėl didelį plotą paveikiančių sprogstamųjų ginklų nuolatinio naudojimo“, sakė R. DiCarlo ir pažymėjo, kad tokie ginklai per šį karą pareikalauja daugiausiai civilių aukų.
20:22 | Mariupolio meras: padėtis mieste „peržengė humanitarinės katastrofos ribą“
Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.
„Manome, kad mieste liko maždaug 120 tūkst. miesto gyventojų. Mes jau peržengėme humanitarinės katastrofos ribą, nes pastarąsias 30 dienų šie žmonės neturi šildymo, vandens – nieko“, – sakė Vadymas Boičenka.
Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.
Maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio esančioje Zaporižioje su žurnalistais kalbėjęs V. Boičenka sakė, kad tie, kas, nepaisant nuolatinio rusų pajėgų apšaudymo, liko mieste, gyvena baisiomis sąlygomis.
„Labai svarbu visus juos evakuoti. Padėtis ten yra per daug pavojinga, netinkama gyventi. Mes bandome koordinuoti (pastangas) su įvairiais partneriais, kad išvežtume visus Mariupolio gyventojus“, – agentūrai AFP sakė miesto meras.
Pasak jo, nuo kovo 13 dienos iš miesto į saugią vietą buvo perkelta maždaug 100 tūkst. civilių gyventojų.
Anot V. Boičenkos, Rusijos pajėgos mieste bando įtikinti gyventojus, kad ukrainiečių pareigūnai juos paliko patiems pasirūpinti savimi.
„Jie bando įtikinti žmones, kad valdžia juos paliko ir nieko nedaro, kad juos išgelbėtų, atsiųstų jiems pagalbą arba bandytų juos evakuoti“, – sakė jis.
Rusijos pajėgos „izoliavo ir apsupo miestą. Gyventojai yra atskirti nuo mūsų vyriausybės informacijos, nebeturi interneto ryšio“, pridūrė meras.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) jau kelias dienas bando nusiųsti komandą į Mariupolį, kuri padėtų užtikrinti saugų koridorių tūkstančiams išvykti norinčių civilių.
Anksčiau šią savaitę V. Boičenka žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.
20:14 | Izraelis apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas griežtai pasmerkė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, rašo „The Guardian“.
„Vaizdai ir liudijimai iš Ukrainos yra siaubingi. Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimus prieš beginklius civilius“, – teigė jis.
„The Wall Street Journal“ teigia, kad tai pirmas kartas, kada Izraelis tiesiogiai apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje.
19:44 | Vokietija pasisako už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos.
„Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė.
Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.
A. Baerbock kalbėjo po konferencijos Berlyne dėl paramos Moldovai, smarkiai paveiktai konflikto kaimyninėje Ukrainoje.
Konferencijos dalyviai sutarė priimti 12 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, šiuo metu esančių Moldovoje, skirti 71 mln. eurų pagalbą ir kone 700 mln. eurų paskolų šiai šaliai, remti jos pastangas kovoti su korupcija ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
19:28 | JAV nori bazių Rytų Europoje, bet trumpalaikiam dislokavimui – generolas
Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas.
Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis) per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.
„Manau, kad realus buvimas visuomet yra geras atgrasymas, atitinkantis tam tikrą grėsmę, kaip bendra empirinė taisyklė, – sakė M. Milley. – Mano patarimas būtų įkurti nuolatines bazes, bet dislokuoti ne nuolatinai.“
Pasak jo, tokiu būdu gaunamas pastovumo efektas rotuojant pajėgas per nuolatines bazes, o kaštai būtų mažesni nei tradicinių JAV bazių užsienyje, kuriose kariai dislokuojami dvejiems ar trejiems metams ir atsiveža šeimas, todėl reikia daugiau pagalbinių objektų, tokių kaip mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir parduotuvės.
JAV sąjungininkės Europoje, ypač trys Baltijos valstybės, Lenkija ir Rumunija, „labai, labai nori įkurti nuolatines bazes“, kalbėjo M. Milley.
„Jos jas pastatys, jos už jas mokės“, – sakė M. Milley Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui.
Šiuo metu Europoje, daugiausia Vokietijoje, Britanijoje ir Italijoje, yra dislokuota apie 67 tūkst. JAV karių.
19:19 | Numuštas rusijos dronas
Ukrianos kariuomenė numušė Rusijos okupantų droną Donecko regione.
An enemy reconnaissance drone was shot down in the #Donetsk region. pic.twitter.com/5FhPkmeMuM
— NEXTA (@nexta_tv) April 5, 2022
18:54 | Slovėnija išsiunčia 33 Rusijos diplomatus iš šalies
Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus po to, kai Ukrainos Bučos mieste pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugybė civilių lavonų, o Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis.
Slovėnijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Timurą Eivazovą, kad išreikštų Slovėnijos „šoką dėl Ukrainos civilių žudymo Bučoje ir kituose miestuose, kurie buvo išvaduoti nuo agresorės Rusijos pajėgų“, ir informuotų jį apie mažinamą Rusijos diplomatų skaičių šalyje.
Vėliau ministerijos atstovė naujienų agentūrai patvirtino, kad Liubliana išsiunčia 33 diplomatus.
18:31 | Zelenskis rėžė Jungtinėms Tautoms: jeigu galite tik kalbėti – išsiformuokite
Ukrainos prezidentas, kreipdamasis į Jungtines tautas, negailėjo aršios kritikos dėl neveiksnumo krizės atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu valstybių požiūris į šalių saugumą išliks toks pats, tai ilgainiui Jungtinių Tautų organizaciją bus galima uždaryti.
„Jeigu situacija tęsis, tai šalys remsis tik ginklo galia, kad užtikrintų savo saugumą, o JT bus galima paprasčiausiai uždaryti. Ponios ir Ponai, ar jūs pasirengę uždaryti JT? Jeigu ne, tai reikia nedelsiant veikti. Reikia vykdyti reformą, kad Veto teisė netaptų teise žudyti“, – aiškino Ukrainos prezidentas.
Jo teigimu, dabar svarbiausia yra performuoti JT sistemą, pareiškė V. Zelenskis ir pasiūlė surengti konferenciją Kijeve, kur būtų galima aptarti, kaip reformuoti pasaulinę saugumo sistemą.
„Jeigu jūs nežinote kaip priimti tokius sprendimus, tai turite du kelius – arba pašalinti Rusiją, kaip karo šaltinį, kad Rusija neblokuotų sprendimų, kurie yra susiję su jos pačios agresija, ir tuomet mes padarysime viską, kad būtų taika. Antras variantas – išsiformuokite. Jeigu be kalbų jūs nieko daugiau nesugebate, tai kito varianto nėra. Ukrainai reikia taikos. Europai reikia taikos, visam pasauliui reikia taikos“, – aiškino V. Zelenskis.
17:51 | Zelenskis: nėra tokio nusikaltimo, kurio jie nebūtų padarę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pirmą sykį nuo vasario 24-ąją pradėto Rusijos karo Ukrainoje.
„Vakar grįžau iš mūsų Bučos miesto, netoli Kyjivo, kurį neseniai išlaisvinome nuo Rusijos kariuomenės.
Nėra tokio nusikaltimo, kurio jie nebūtų padarę. Rusijos kariuomenė ieškojo ir tikslingai žudė kiekvieną, kuris tarnavo šaliai. Jie šaudė ir žudė moteris šalia jų namų, kuomet jos tiesiog bandė paskambinti kam nors gyvam, jie išžudė ištisas šeimas, suaugusius ir vaikus, ir jie degino kūnus“.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės veiksmai niekuo nesiskiria nuo ISIS teroro.
„Jie vykdė nuoseklią etninės ir religinės įvairovės naikinimo politiką, tada kurstė karus ir sąmoningai vedė juos taip, kad nužudytų kuo daugiau paprastų civilių“, – aiškino jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad kreipiasi į JT Rusijos aukų vardu.
„Kai kurie iš jų buvo sušaudyti gatvėse, kiti buvo įmesti į šulinius, ir todėl numirė. Jie kentėjo. Jie žuvo savo butuose, granatų susprogdintuose namuose. Civilius gyventojus, sėdinčius savo automobiliuose, tankai traiškė tik savo malonumui. Jie pjovė galūnes, perrėžė gerkles. Moterys buvo išprievartautos ir nužudytos jų vaikų akivaizdoje. Jų liežuviai buvo ištraukti tik todėl, kad agresoriai nenorėjo jų girdėti“, – Jungtinėse Tautose pasakojo V. Zelenskis.
17:41 | A. Blinkenas pasmerkė „tyčinę žudymų, kankinimų ir prievartavimų kampaniją“ Bučoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis.
„Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas. Tai yra tyčinė kampanija, kurios tikslas yra žudyti, kankinti, prievartauti, vykdyti žiaurumus. Pranešimai yra daugiau nei patikimi. Įrodymai yra tam, kad pasaulis galėtų tai pamatyti“, – kalbėjo jis.
17:24 | Guterresas: „Niekada nepamiršiu siaubingų Bučoje žuvusių civilių vaizdų“
JT generalinis sekretorius António Guterresas kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą Niujorke, kur pareiškė, kad karas Ukrainoje yra „vienas didžiausių visų laikų iššūkių“ tarptautinei tvarkai ir pasaulinei taikai, kuri yra pagrįsta JT chartija.
Pasak jo, karas lėmė „beprasmiškų“ gyvybių praradimą, didžiulį niokojimą miestuose ir civilinės infrastruktūros sunaikinimą.
„Niekada nepamiršiu siaubingų Bučoje žuvusių civilių vaizdų“, – sako A. Guterresas, ir pažymėjo, kad jį „taip pat sukrėtė asmeniniai išprievartavimų ir seksualinio smurto liudijimai“.
17:16 | JAV kariuomenė: išaugo didžiųjų galios valstybių konflikto tikimybė
JAV kariuomenės generalinio štabo vadas Markas Milley’us pareiškė, kad šalis turėtų Rytų Europoje taikyti „nuolatinės rotacijos“ karinių bazių principą.
Jis taip pat pažymėjo, kad išaugo didžiųjų valstybių konflikto tikimybė, o V. Putino „branduolinę retoriką“ – labai provokatyvia.
16:48 | Karo realybės nuotrauka: šešiametis ukrainietis prie savo nužudytos motinos kapo
16:46 | Ukraina: Rusija planuoja provokaciją Mariupolyje
Rusija planuoja surengti didelio masto provokaciją Mariupolyje, siekiant apkaltinti Ukrainą, skelbia šalies saugumo tarnyba. Jos metu turėtų būti į vieną vietą surinkti pačių rusų nužudyti civiliai, o vėliau dėl masinių žudynių apkaltinti Ukrainos kariai.
16:25 | Estija išsiunčia 14 rusų diplomatų
Estija taip pat išsiunčia 14 rusų diplomatų, uždaro konsulatą Narvoje ir ambasados Tartu kanceliariją.
16:20 | Arestovičius: aktyvi karo fazė turėtų baigtis balandžio viduryje
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad aktyvi karo fazė turėtų baigtis balandžio viduryje.
„Jeigu iki tol nebus prieita taikaus sutarimo, tai prasidės partizaninis karas. Mes užmušime visus iki vieno, o ir mūsiškių daug žus. Todėl mes turime dvi išeitis: mušame juos iki galo arba taikos sutartis. Pažiūrėsime, kas ir kaip bus“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė O. Arestovičius.
16:17 | Latvija išsiuntė namo dar 13 rusų diplomatų
Latvija uždaro du Rusijos konsulatus (Liepojoje ir Daugpilyje) ir išsiunčia 13 rusų diplomatų.
16:02 | Naujas Europos Sąjungos sankcijų sąrašas:
– ES uždraus eksportuoti į Rusiją puslaidininkių, mašinų ir transporto įrangos už 10 mlrd.
– ES uždraus anglių importą iš Rusijos už 4 mlrd. eurų per metus.
– Europos Sąjunga visiškai uždraus bet kokias operacijas su keturiais pagrindiniais Rusijos bankais, įskaitant VTB.
– ES uždraus Rusijos laivams įplaukti į sąjungos valstybių uostus.
15:40 | ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų
Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų.
Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.
„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.
Pasak L. Di Miao, anksčiau antradienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas, jam pranešta apie Italijos vyriausybės sprendimą paskelbti šiuos diplomatus personae non gratae.
Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.
„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.
Danijos vyriausybė taip pat „griežtai pasmerkė Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.
„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.
15:17 | Rusus apšaudė iš jų pačių ginklų
Pirmą kartą Iziumo kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudojo iš Rusijos karinių pajėgų perimtą raketų sistemą TOS-1A „Solntsepyok“ prieš Rusijos armiją.
Tai paskelbė Odesos srities administracijos atstovas spaudai Serhejus Bratčukas.
14:55 | JT: visi ženklai rodo, kad Bučoje buvo tyčia taikomasi į civilius
Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.
Vakarų lyderiai vieningai reiškė įtūžį, kai Rusijos pajėgoms pasitrauktus iš suniokoto miesto jo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys žmonių palaikų, dar labiau išryškinančių 40 dienų trunkančio ir tūkstančius gyvybių nusinešusio karo siaubus.
„Panašu, kad tai, apie ką mes čia kalbame, yra tiesioginis civilių žudymas ir taikymasis į juos Bučoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.
Ji atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose nužudyti žmonės guli surištomis rankomis arba užfiksuoti apdegę pusnuogių moterų kūnai.
„Tai kelia itin didelį nerimą ir tikrai labai akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo tiesiogiai taikomasi kaip į asmenis, o pagal tarptautinę teisę – turime pabrėžti – tyčinis civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.
„Visi ženklai rodo, kad į aukas buvo taikomasi tyčia ir jos buvo tiesiogiai nužudytos“, – pridūrė atstovė.
„Galima būtų teigti, kad viskas įvyko karo kontekste, pavyzdžiui, (žmogus žuvo) pataikius į pastatą; bet sunku suvokti tą karinį kontekstą, kai žmogus guli gatvėje su kulka galvoje arba jų kūnai yra sudeginti“, – kalbėjo E. Throssell.
E. Throssell patikslino, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbuotojų Bučoje nėra.
14:42 | Rusams jau atvirai pateisinamas ukrainiečių civilių žudymas, raginama naikinti „nacistinę tautą“
Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ publikavo šalies politinių technologijų specialisto Timofejaus Sergeicevo straipsnį, kuriame atvirai aiškinama apie būtinybę naikinti ukrainiečius, nepaisyti civilių žūčių ir „totalų denacifikavimą“.
Tekste Kremliaus valdžia „raginama“ visiškai užgrobti Ukrainą, fiziškai naikinti, išvežti ir „perauklėti“ ukrainiečius, kurie siekia nepriklausomybės ir europietiško demokratinio pasirinkimo.
T. Sergeicevas – žinomas Rusijos politinių technologijų specialistas, konsultavęs ir Kremliaus statytinį Ukrainoje Viktorą Janukovyčių 2004-ųjų rinkimų metu. Jis taip pat yra pasižymėjęs tuo, kad sukūrė plakatą, kuriame ukrainiečiai yra skirstomi į „tris rūšis“.
„Denacifikacija yra būtina, kuomet didžioji dalis tautos, labiausiai tikėtina, kad jos dauguma, yra įtraukta ir įsisavinta į savo politiką nacistinio režimo. Tai yra tuomet, kai neveikia hipotezė „gera tauta – valdžia bloga“. Šio fakto pripažinimas – denacifikacijos politikos, visų jos krypčių, pagrindas, o pats faktas ir sudaro jos turinį“, – įsitikinęs T. Sergeicevas.
14:14 | Mariupolyje po Rusijos apšaudymo skęsta civilinis laivas
Ukrainos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad apgulto Mariupolio miesto uoste skęsta civilinis laivas po to, kai jį apšaudė Rusijos karinės pajėgos. Laivo variklio skyriuje kilo gaisras.
Laivas, plaukiantis su Dominikos Respublikos vėliava, buvo prisišvartavęs uoste, kai jį apšaudė Rusijos pajėgos.
Įgula buvo išgelbėta, įskaitant vieną sužeistą įgulos narį, pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministerija, nepateikdama informacijos apie įgulos narių tautybę.
Pasak ministerijos, kapitonas išsiuntė nelaimės signalą, kai laivas buvo apšaudytas, su pranešimu:
„Dėmesio! Dėmesio! Laivas su Dominikos Respublikos vėliava buvo žiauriai apšaudytas, viskas sunaikinta. Gaisras variklio skyriuje. Laive yra sužeistųjų“.
Laivas „palaipsniui grimzta po vandeniu“, nurodė ministerija ir pridūrė, kad „neįmanoma vykdyti gelbėjimo operacijos esant nesibaigiančiam gaisrui“.
14:09 | ES svarsto galimybę taikyti sankcijas Rusijos anglių ir naftos pramonei
ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių.
Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.
Europiečiai spaudžiami smogti Rusijai itin svarbiam energetikos sektoriui, kad šalis nebegautų didžiulių pajamų iš dujų, naftos ir anglies pardavimų, padedančių Kremliui finansuoti karą.
„Nenoriu pateikti išankstinių vertinimų, bet iš tiesų diskutuojama, ką galima padaryti tokiose energetikos srityse kaip anglys ir nafta“, – sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atvykęs į ES ministrų derybas Liuksemburge.
„Diskusijos apie tai vyksta. Europos Komisijos nuomone, tai tikrai yra viena iš galimybių“, – pridūrė jis.
13:36 | Zelenskis suabejojo galimybe susitikti su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suabejojo galimybe susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, po to, kai apkaltino Rusiją vykdant genocidą Bučoje.
„Gali atsitikti taip, kad derybų nebus“, – antradienį per Ukrainos valstybinę televiziją sakė V. Zelenskis.
„Būtų lengva pasakyti, kad aš su tavimi nekalbėsiu – ir tai tai būtų suprantama po to, ką tu padarei“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
13:09 | Luhansko srityje Rusijos pajėgos pataikė į cisterną azoto rūgštimi – gyventojams gresia pavojus
Rubižnėje, Luhansko srityje, rusų okupantai pataikė į rezervuarą su azoto rūgštimi, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Tai paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Sergijus Haidajus.
„Neikite į kiemą! Jei esate patalpoje – uždarykite duris ir langus! Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, prarijus, patekus ant odos ir gleivinių“, – sakė jis.
„Šis skystis yra gana toksiškas ir mes nežinome, kur šis toksiškas debesis nukeliaus. Mes sekame vėją ir laukiame lietaus. Reikia pastebėti, kad vėjas dabar pučia link Rusijos Federacijos, todėl rusai gali pajusti savo kariuomenės darbus, tačiau pakeliui yra daug Ukrainos kaimų ir miestų“, – sakė S. Haidajus.
Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, prarijus ir patekusi ant odos bei gleivinės. Rūgšties garai dirgina kvėpavimo takus. Esant lengvam apsinuodijimui, atsiranda bronchito, lengvo bronchiolito, galvos svaigimo, mieguistumo požymių, esant sunkiam apsinuodijimui – plaučių edema.
13:07 | Kyjivas: Mariupolyje skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas
Apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uoste skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas, antradienį pareiškė Kyjivas.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad laivui buvo smogta per Rusijos „bombardavimą iš jūros“, sukėlusį gaisrą mašinų skyriuje. VRM duomenimis, įgula buvo išgelbėta, nors vienas narys buvo sužeistas.
Ministerija pranešė, kad laivas plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, ir paskelbė krovininio laivo nuotrauką. Pranešime nepatikslinama, kiek žmonių buvo viduje ir kokios tautybės yra įgulos nariai.
Maskvos pajėgos jau kelias savaites bombarduoja Mariupolį, mėgindamos perimti visos Ukrainos pietrytinės pakrantės kontrolę.
12:38 | Italija išsiunčia 30 Rusijos diplomatų
Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį pranešė, kad Roma išsiuntė 30 Rusijos diplomatų, kartu su kitomis Europos šalimis imdamasi veiksmų po Maskvos invazijos Ukrainoje.
„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne L. Di Miao sakė italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.
12:20 | Ukrainoje bus atverti humanitariniai koridoriai iš Mariupolio ir dar šešių miestų
Ukrainoje antradienį bus atverti septyni humanitariniai koridoriai, įskaitant gyventojų evakavimo maršrutus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio ir rusų pajėgų kontroliuojamo Berdiansko, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“.
Pasak jos, Mariupolio ir Berdiansko gyventojai galės išvykti į Zaporižią savo transportu.
Taip pat bus atidaryti humanitariniai koridoriai išvykti iš Zaporižios srityje esančio Tokmako ir Sjeverodonecko, Lysyčansko, Popasnos bei Hiskės miestų Luhansko srityje.
I. Vereščuk tame pat pranešime nurodė, kad rusų kariai „niekam neleidžia įvažiuoti į Mariupolį“, taip pat „blokavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovus“ į vakarus nuo šio uostamiesčio esančioje Manhušo gyvenvietėje.
Pasak vicepremjerės, po derybų TRKK atstovai „naktį buvo paleisti ir išsiųsti į Zaporižią“.
12:03 | Ursula von der Leyen vyks į Kyjivą susitikti Zelenskiu
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen atstovas pranešė, kad šią savaitę ji vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ją lydės ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jiedu lankysis Kyjive prieš šeštadienį Lenkijoje vyksiantį renginį Varšuvoje.
President @vonderleyen and HRVP @JosepBorrellF will travel this week to Kyiv to meet President @ZelenskyyUa prior to the pledging event #StandUpForUkraine on Saturday in Warsaw.
— Eric Mamer (@MamerEric) April 5, 2022
11:42 | Ukrainos oro pajėgos: Vakarų Ukrainoje numuštos 3 Rusijos raketos
Ketvirta raketa buvo apgadinta, todėl jai nepavyko pasiekti tikslo, pranešė oro pajėgos. Raketos buvo paleistos iš Baltarusijoje esančių reaktyvinių lėktuvų Su-35.
11:20 | 165 žuvusių vaikų
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 165 vaikai, skelbia Generalinė prokuratūra.
Taip pat buvo sužeisti 266 vaikai.
10:52 | Medvedevas: Putinas „denacifikuoja“ Ukrainą, kad galėtų pastatyti atvirą Euraziją – nuo Lisabonos iki Vladivostoko
Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad „giluminis ukrainietiškumas“ yra „feikas“. Maža to, savo tekste jis pareiškė, kad karas Ukrainoje yra skirtas „pačių ukrainiečių ateities kartų ramybei“ ir galimybei sukurti „atvirą Euraziją“.
Tekste pavadinimu „Apie feikus (melagingos naujienos, – red. past.) ir tikrą istoriją“ D. Medvedevas aiškina apie Ukrainoje plintančias rusofobines naujienas, o dėl ciniško civilių žudymo kaltina pačios Ukrainos kariuomenę.
„Kiekvieną dieną naujienos apie „baisumus“ ir „pergales“ tampa vis didesniais kliedesiais. Tačiau Kyjivo „feik-mašina“ nesustoja prieš nieką! Siekiant nužmoginti Rusiją ir maksimaliai ją apjuodinti žvėrys iš nacionalinių batalionų ir nacionalinės gynybos yra pasirengę praeidami žudyti savo pačių taikius gyventojus. Viskas todėl, kad antirusišku melu ir visaapimančiu melu dėl savo identiškumo maitinamas giluminis ukrainietiškumas, – tai ir yra vienas didelis feikas. Tokio reiškinio niekada istorijoje nebuvo. Ir dabar neegzistuoja“, – išdėstė D. Medvedevas.
Anksčiau „New York Times“ jau ištyrė palydovinių nuotraukų pagalba kai kuriuos civilių žudymo atvejus Bučoje ir nustatė, kad jie buvo nužudyti tuo metu, kai miestą visiškai kontroliavo Rusijos kariuomenės pajėgos.
Maža to, savo tekstą, paviešintą propagandiniame portale „Glas narod“, D. Medvedevas užbaigia kalbėdamas jau ne tik apie ukrainiečius, bet ir apie visą Europos žemyną: „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė tvirtą tikslą demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą. Tos sunkios užduotys neįgyvendinamos momentaliai. Ir jos bus sprendžiamos ne tik mūšio laukuose.
10:38 | Mykolajivo meras: Rusija naudoja kasetines bombas
Pietų Ukrainos miestą Mykolajivą ir toliau bombarduoja rusai, BBC sakė Juodosios jūros uostamiesčio meras Oleksandras Senkevičius.
Jo teigimu, rusai jo miesto civilinėse teritorijose dabar naudoja kasetines bombas, siekdami sukelti paniką ir pasiruošti naujai sausumos operacijai. O. Senkevičius paragino visas moteris ir vaikus palikti Mykolajivą, kad pavyktų išvengti civilių aukų.
„Kiekvieną dieną esame bombarduojami. Vakar turėjome du bombardavimus. Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus bombardavo kasetinėmis bombomis, kasetinėmis raketomis, kurios nukrito į apylinkes, tai buvo namai, kur žmonės ateina miegoti, o ryte eina į darbą“, – BBC sakė O. Senkevičius.
Kasetinė bomba išmeta sprogstamas bombas, skirtas žudyti karius ir sunaikinti transporto priemones. Kasetiniai šaudmenys yra uždrausti tose valstybėse, kurios ratifikavo Kasetinių šaudmenų konvenciją.
10:10 | Sumuose rasti nukankintų civilių kūnai
Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvytskis pranešė, kad Sumų srities Konotopo rajone Ukrainos kariuomenė rado mažiausiai trijų nukankintų civilių kūnus.
„The Kyiv Independent“ praneša, kad jie buvo rasti vietose, kur buvo dislokuotos Rusijos pajėgos. Rusai iš Sumų srities pasitraukė sekmadienį, balandžio 3 d.
⚡️Bodies of tortured civilians found in Sumy Oblast.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 5, 2022
Sumy Oblast Governor Dmytro Zhyvytsky reported that in Konotop district of Sumy Oblast, the Ukrainian military found the bodies of at least three tortured civilians.
09:55 | Rusijos mokiniams pasakos apie „teigiamą“ sankcijų poveikį
Rusijos Federacijos mokyklos gavo rekomendacijas, kad 5–9 ir 10–11 moksleiviams nuo šiol būtų pasakojama apie tai, kaip Vakarų šalių įvestos sankcijos teigiamai veikia šalį.
Kaip skelbia „Kommersant“, Rusijos mokyklos gavo naujų rekomendacijų dėl specialių pamokų vedimo „specialios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina į Ukrainą vykdomą invaziją – red. past.) Ukrainoje metu.
Mokytojai turėtų organizuoti užsiėmimus 5–9 ir 10–11 klasių mokiniams tema „Antirusiškos sankcijos ir jų įtaka šalies ekonomikai“.
Mokytojų vadove ši „įtaka“ pristatoma kaip gana teigiama – moksleiviams bus pasakojama apie rusiškų produktų dalies augimą keliose srityse, o tada bus prašoma įvertinti, kurios šalys dėl sankcijų patirs didelių ekonominių nuostolių.
Mokiniai turėtų klausytis paskaitų, kuriose mokytojai turėtų „pademonstruoti Rusijos gebėjimą įveikti neigiamas Vakarų šalių sankcijų spaudimo pasekmes mūsų ekonominei gyvenimo sferai visuomenė, pateikti supratimą apie pagrindines antisankcionavimo politikos kryptis Rusijos Federacijoje“.
09:35 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 18 500 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 150 lėktuvų, 134 sraigtasparnius, 676 tankus, 1858 šarvuočius, 332 artilerijos pabūklus, 107 raketų sistemas, 7 laivus, 1322 mašinas, 76 kuro cisternas, 94 bepiločius orlaivius, 55 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 25 specialiosios įrangos vienetus.
09:28 | JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.
Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Tuo metu ukrainiečiai ir jų sąjungininkai sako, kad išvaduotose teritorijose aptinkama vis daugiau Rusijos pajėgų masinių žiaurumų pėdsakų.
„Rusija perkelia savo pajėgas, kad susitelktų į puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose ir dalyje pietinių rajonų, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. – Rusija mėgino pavergti visą Ukrainą, bet nesugebėjo. Dabar ji mėgina užvaldyti kai kurias šios šalies dalis.“
„Ši tolesnė fazė gali tęstis mėnesius ar ilgiau“, – pridūrė pareigūnas.
09:03 | Zelenskis kreipsis į Lietuvos Seimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandžio 12 dieną kreipsis į Lietuvos Seimą. Tai naujienų agentūrai „Elta“ patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landbsergis.
„Vertiname Ukrainos prezidento įkvepiančią lyderystę ginant ne tik Ukrainos laisvę, bet kartu ir Vakarų pasaulio pamatines vertybes – laisvę, demokratiją ir žmoniškumą. Todėl vertiname bei branginame mūsų valstybių tikrą ir nuoširdžią partnerystę, o kartu ir galimybę mūsų valstybės draugą ir tikrą sąjungininką išgirsti besikreipiantį į Lietuvos parlamentą“, – komentare „Eltai“ sako G. Lansbergis.
V. Zelenskis pastarąsias savaites bendrauja su pasaulio lyderiais ir kreipiasi į pasaulio parlamentus, kalbėdamas apie sudėtingą situaciją Ukrainoje, prašydamas palaikymo bei karinės pagalbos Ukrainai ir griežtų sankcijų Rusijai.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodė šios šalies ambasadoriui išvykti iš Lietuvos. Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje, paskelbė G. Landsbergis.
08:49 | Pirmadienį evakuota daugiau nei 3000 žmonių
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad pirmadienį 3376 žmonės, daugiausia iš Mariupolio, Berdiansko ir Zaporižios srities, buvo saugiai evakuoti.
08:33 | Palydovinės nuotraukos duoda atkirtį Rusijos pareiškimams dėl žudynių Bučoje
Palydovų padarytos nuotraukos veikiausiai paneigia Maskvos pareiškimus, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.
Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.
„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo paskelbtame pranešime.
JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.
Naujienų agentūros AFP fotografai į Bučą atvyko šeštadienį ir tiesiogiai patvirtino, jog miesto gatvėse gulėjo apie 20 lavonų. Visos šios aukos vilkėjo civilius drabužius, kai kurioms buvo surištos rankos.
Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus dėl karo nusikaltimų.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu Maskvos atsakomybę neigė. Anot jos, visi Rusijos daliniai „visiškai pasitraukė iš Bučos jau kovo 30 dieną“, o Kremlius tvirtino, kad tame mieste padarytos šiurpios nuotraukos ir vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.
Tokią pačią poziciją Rusija pirmadienį išsakė Jungtinėse Tautose. Maskvos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per spaudos konferenciją teigė, kad Bučoje nufilmuotų ir nufotografuoti lavonų nebuvo iki Rusijos pajėgoms atsitraukiant iš miesto.
„Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus“, – kalbėjo diplomatas ir tvirtino, kad šios scenos buvo „surežisuotos ukrainiečių informacinio karo mašinos“.
Tačiau „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos kovo 19 ir 21 dienomis, rodo, kad Bučos Obelų gatvėje daug lavonų gulėjo jau tuo metu.
Kaip rodo „The New York Times“ analizė, „Maxar“ nuotraukose matomi tamsūs objektai, kurie yra panašaus dydžio kaip žmonių kūnai, toje gatvėje atsi rado kažkuriuo metu tarp kovo 9 ir 11 dienos.
Damn lying satellites.. https://t.co/88JQxjKEgz
— Christo Grozev (@christogrozev) April 4, 2022
Daugelis palydovinėse nuotraukose matomų lavonų atrodo gulintys lygiai tose pačiose vietose, kaip ir matomi vaizdo įraše, padarytame toje pačioje gatvėje vieno ukrainiečio vietos savivaldos nario, taip pat nuotraukose, paskelbtose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.
Pavyzdžiui, gretindamas palydovinių nuotraukų ir socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbto vaizdo įrašo vaizdus, dienraštis atkreipia dėmesį į vieną kūną, gulintį šalia dviejų automobilių. Kovo 21 dieną iš palydovo padarytoje nuotraukoje matyti, kad lavonas ir abu automobiliai buvo toje pačioje vietoje.
08:12 | „Anonymous“ nutekino 120 000 Ukrainoje kariaujančių rusų duomenis
Pasaulinis Kibernetinių įsilaužimų grupė „Anonymous“ pareiškė nutekinusi 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmens duomenis.
„Buvo nutekinti 120 000 Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių asmeniniai duomenys“, – pirmadienį „Twitter“ pranešė „Anonymous“.
„Visi kariai, dalyvaujantys invazijoje į Ukrainą, turėtų stoti prieš karo nusikaltimų tribunolą“, – priduriama.
Statement: Personal data of 120,000 Russian soldiers fighting in Ukraine was leaked -
— Anonymous (@YourAnonNews) April 3, 2022
https://ddosecrets[.]com/wiki/Russian_soldier_leak
All soldiers participating in the invasion of Ukraine should be subjected to a war crime tribunal.
Kolektyvas paskelbė „kibernetinį karą prieš Rusijos vyriausybę“ praėjus vos kelioms dienoms po Putino invazijos į Ukrainą.
„Įsilaužimai tęsis tol, kol Rusija nesustabdys savo agresijos“, – pridūrė grupuotė.
07:53 | Analitikai: Slavianskas yra kitas pagrindinis Rusijos tikslas
Remiantis naujausiu JAV Karo studijų instituto vertinimu, Rusijos kariai ruošiasi pulti rytinį Slaviansko miestą, siekdami susijungti su kitomis savo pajėgomis Donbaso regione.
„Rusijos pajėgų, besiveržiančių iš Iziumo, pastangos užimti Slavianską greičiausiai bus kitas esminis Ukrainos karo mūšis“, – sakoma pranešime.
Kaip rašoma ataskaitoje, jei rusams nepavyks užimti Slaviansko, jų pastangos užimti rytines Donecko ir Luhansko sritis „greičiausiai žlugs“. Rusijos pajėgos ir toliau nedaro jokios pažangos puolimuose šiose srityse, teigia ekspertų grupė.
Ukrainos kariai taip pat tebekontroliuoja Mariupolį ir greičiausiai pridarys daug nuostolių rusams.
„Tikėtina, kad Rusijos pastangos generuoti atsargas iš rezervistų ir aprūpinti nuostolių patyrusius dalinius iš šiaurės rytų Ukrainos į fronto puolimą Rytų Ukrainoje nepadidins jų sėkmės galimybių“, – priduriama ataskaitoje.
07:33 | Ukrainos kariuomenė: Rusija pergrupuoja kariuomenę atakai Rytų Ukrainoje
Rusija pergrupuoja karius agresyviai atakai Rytų Ukrainoje, teigiama naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinėje ataskaitoje.
Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtame pranešime teigiama, kad dabar Rusijos tikslas yra visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.
„Priešas pergrupuoja kariuomenę ir sutelkia jėgas į pasirengimą agresyviai operacijai mūsų valstybės rytuose. Tikslas – visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją“, – rašoma ataskaitoje.
„Oponentas papildo maisto, degalų ir tepalų bei amunicijos atsargas. Rusijos pajėgos taip pat toliau blokuoja Charkivo miestą ir visiškai kontroliuoja Mariupolį, o nuolatiniai artilerijos apšaudymai griauna gyvenamuosius rajonus ir miesto infrastruktūra“, – priduriama pranešime.
Pareigūnai taip pat apkaltino Rusijos karius apšaudžius pietinį Mykolajivo miestą pasitelkiant Ženevos konvencijoje uždraustą amuniciją.
07:11 | JAV leido parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16
JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
„Siūlomas pardavimas pagerins Bulgarijos galimybes atsakyti į dabartines ir ateities grėsmes, leisdamas Bulgarijos karinėms oro pajėgoms įprasta tvarka naudoti modernius naikintuvus Juodosios jūros regione“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.
07:00 | Aidi oro pavojaus sirenos
Visuose Ukrainos regionuose skamba oro pavojaus sirenos. „The Kyiv Independent“ skelbia, didžiausiuose šalies miestuose – Kyive, Charkive, Lvive, Mykolajive, Odesoje – ir kituose regionuose – Čerkasuose, Donecke, Poltavoje, Sumuose, Ternopilyje, Voluinėje, Zaporižioje, Žitomyre ir kitur.
Sirens have been activated in the Cherkasy, Chernivtsi, Dnipropetrovsk, Donetsk, Ivano-Frankivsk, Kharkiv, Khmelnytsky, Kirovohrad, Kyiv, Lviv, Mykolaiv, Odesa, Poltava, Rivne, Sumy, Ternopil, Vinnytsia, Volyn, Zakarpattya, Zaporizhzhia, Zhytomyr oblasts and in Kyiv.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 5, 2022
06:39 | Kovo viduryje JAV paslapčia išbandė hipergarsinę raketą
JAV sėkmingai išbandė hipergarsinę raketą kovo viduryje, bet dvi savaites tylėjo, kad nepadidėtų įtampa su Rusija, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ruošėsi keliauti į Europą, CNN sakė su šiuo klausimu susipažinęs gynybos pareigūnas.
Pareigūno teigimu, hipergarsinė raketa buvo paleista iš bombonešio B-52 prie vakarinės pakrantės, per pirmąjį sėkmingą „Lockheed Martin“ sistemos versijos bandymą.
Bandymas buvo atliktas praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija pareiškė, kad per invaziją į Ukrainą panaudojo savo hipergarsinę raketą, teigdama, kad taikėsi į amunicijos sandėlį Vakarų Ukrainoje.
JAV pareigūnai sumenkino Rusijos panaudotos jų hipergarsinės raketos „Kinzhal“ svarbą. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė nelaikantis to „kažkokiu žaidimo pakeitimu“, kai rusai paskelbė apie raketos paleidimą.
JAV bandymo metu Bidenas ruošėsi vizitui pas NATO sąjungininkus Europoje, įskaitant sustojimą Lenkijoje, kur susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru.
06:28 | Zelenskis kreipėsi į Rusijos karius ir Vakarų lyderius
Savo tradicinėje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karius ir jų vadus. Kartu jis priekaištavo Vakarų lyderiams už jų neryžtingumą teikiant pagalbą Ukrainai.
„Šiais laikais žmonėms mirties bausmė nebetaikoma, – pradėjo V. Zelenskis. – Tačiau visi skabejevai, vakaro rėksniai, fronto melagiai ir jų viršininkai Maskvoje turėtų atsiminti: jūsų gyvenimo pabaiga bus už grotų. Geriausiu atveju“.
„Dabar 2022 metai. Ir mes turime daug daugiau įrankių nei tie, kurie persekiojo nacius po Antrojo pasaulinio karo“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat kreipėsi į Vakarų lyderius, kritikuodamas, jo teigimu, uždelstus veiksmus prieš Rusiją.
„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į demokratinio pasaulio lyderių reakciją į tai, ką jie matė Bučoje. Sankcijų atsakas į Rusijos civilių gyventojų žudynes pagaliau turi būti galingas.
Tačiau ar tikrai reikėjo to laukti, kad būtų atmestos abejonės ir neryžtingumas? Ar tikrai šimtai mūsų žmonių turėjo mirti agonijoje, kad kai kurie Europos lyderiai pagaliau suprastų, jog Rusijos valstybė nusipelno didžiausio spaudimo?“ – klausė Ukrainos lyderis.
Jis Europą dar kartą paragino skirti daugiau karinės pagalbos Ukrainai.
„Jei jau būtume gavę tai, ko mums reikia – visus šiuos lėktuvus, tankus, artileriją, priešraketinę ir priešlaivinę ginkluotę, – būtume galėję išgelbėti tūkstančius žmonių. Aš jūsų nekaltinu – kaltinu tik Rusijos kariuomenę. Bet jūs galėjote padėti. Aš ir toliau tai sakysiu į akis visiems, nuo kurių priklauso sprendimas dėl ginklų Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.
06:07 | Bijo dar didesnio smurto protrūkio
Vienuolikos Ukrainos miestų merų grupė ir toliau yra Rusijos pajėgų nelaisvėje, pirmadienį pakartojo Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.
„Tai visiškai tiesa. Žinome, kad visi miesto merai yra nelaisvėje, yra laikomi rusų įkaitais, deja, jie jų mums negrąžina“, – pirmadienį CNN sakė Iryna Vereščuk.
„Deja, iki šiol mums nepavyko nei susisiekti, nei išlaisvinti kitų miesto merų, net nežinome, manome, kad kai kurie iš jų buvo nužudyti“, – sakė ji.
Sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje I. Vereščuk teigė, kad 11 vietinių merų iš Kyjivo, Chersono, Mykolajivo ir Donecko sričių „yra Rusijos nelaisvėje“.
Kadangi Bučos gatvėse besimėtančių civilių kūnų nuotraukos greitai tapo neišdildomais šio karo vaizdais, I. Vereščuk bijo, kad smurtas gali eskaluotis.
„Jei šiandien kartu nesustabdysime Putino, tai tik pradžia tų žiaurumų, kuriuos atskleisime vėliau. Kadangi dabar kalbame su jumis, Mariupolio mieste šiuo metu miršta... daugiau nei 100 000 civilių, moterų, vaikų, pagyvenusių žmonių“, – sakė ji.
„Žmonės miršta, miršta iš bado, troškulio, sunkių žaizdų, aviacijos smūgių, tūkstančiai jų žūva. Tai genocidas prieš Ukrainos civilius. Ir Putinas supranta, kad negali sustabdyti Ukrainos kariuomenės, todėl turi kitą taktiką.
Jis kankina ir prievartauja Ukrainos civilius gyventojus, moteris, ir tai daro jo vadinamoji antroji pasaulio armija. Jie kovoja prieš civilius, o mes, atrodo, tiesiog žiūrime bejėgiai prieš juos“, – pridūrė I. Vereščuk.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų priemonių „nedraugiškoms šalims“. Nutarimu sustabdomi susitarimai dėl vizų išdavimo supaprastinimo su „nedraugiškomis“ Europos Sąjungos šalimis, Norvegija, Šveicarija, Danija, Islandija ir Lichtenšteinu.
► Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.
► Kremlius atmetė kaltinimus, kad Rusijos pajėgos atsakingos už civilių žudynes netoli Kyjivo ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgų išvaduotose teritorijose padarytos lavonų nuotraukos yra „klastotės“.
► Europos Sąjunga pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusijos karius „žudikais, kankintojais, žagintojais ir marodieriais“, taip pasmerkdamas jų įvykdytas skerdynes Ukrainos mieste Bučoje.
