Per Rusijos atakas Kramatorske žuvusių žmonių skaičius išaugo iki keturių
Per Rusijos oro atakas Kramatorske, Donecko srityje, naujais duomenimis, žuvo keturi žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, antradienį miestas buvo atakuotas tris kartus. Per vieną iš atakų žuvo trys šilumos tiekimo įmonės darbuotojai, kurie tuo metu tikrino tinklų parengtį šildymo sezonui.
Dar vienas žmogus žuvo per FPV drono ataką.
Apgadinta mažiausiai 15 daugiabučių gyvenamųjų namų, dvi švietimo įstaigos, administraciniai ir ūkiniai pastatai bei du automobiliai.
Iš vienos ES šalies – akibrokštas dėl Ukrainos
Bulgarija nebedalyvaus teikiant naują Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą Ukrainai, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Rumenas Radevas.
Neseniai vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė ES kitais metais skirti jo šaliai dar 70 mlrd. eurų, kad ji galėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos.
R. Radevas kalbėjo su žurnalistais nedideliame Tvardicos miestelyje.
„Kaip jums tai atrodo visko, kas vyksta Europoje, kontekste? Bulgarija jokiu būdu negali prisidėti prie šių 70 mlrd. eurų“, – premjero žodžius citavo Bulgarijos naujienų agentūra BTA.
R. Radevas priminė, kad praėjusiais metais ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, skirtą 2026 ir 2027 metams. Trys ES valstybės narės – Vengrija, Čekija ir Slovakija – išsiderėjo galimybę neprisidėti prie šios paskolos finansavimo išlaidų. Tačiau Bulgarija prie jos prisidėjo.
Pasak jo, karas Ukrainoje sekina Europos šalių ekonomikas, didina socialinę įtampą ir politinį nestabilumą. Jis paragino kuo greičiau užbaigti karą.
„Sprendimo karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks“, – sakė Bulgarijos premjeras, kuris nuo 2017 m. iki atsistatydinimo 2026 m. sausį taip pat ėjo šalies prezidento pareigas.
„Politico“: respublikonų įstatymų leidėjai bando apsaugoti Ukrainą nuo Trumpo
Respublikonų partijos įstatymų leidėjai piktinasi prezidento Donaldo Trumpo abejingumu Ukrainai, tačiau neturi galių jo sustabdyti, praneša „Politico“.
Pirmadienį jų nepasitenkinimas dar labiau sustiprėjo, kai jie pamėgino imtis veiksmų reaguodami į prezidento sprendimą pirkti rusišką dyzeliną, netaikyti sankcijų Maskvai ir galbūt nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.
Šie sprendimai ir kelias dienas trukę nepaaiškinti Ukrainos naudojamų JAV kontroliuojamų palydovinių gynybos sistemų sutrikimai privertė respublikonus savarankiškai ieškoti būdų, kaip įveikti naują nesutarimų tarp Vašingtono ir Kyjivo bangą.
Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai paragino D. Trumpą sudaryti susitarimą su Ukraina, pagal kurį ši apribotų smūgius Rusijos energetikos objektams. Kita įstatymų leidėjų grupė surengė skubų pokalbį su Ukrainos vadovu. Dar viena įstatymų leidėjų grupė pagrasino blokuoti kadenciją baigiančios administracijos politinių iniciatyvų įgyvendinimą.
Šios skirtingos reakcijos atspindi Respublikonų partijoje tvyrantį nerimą dėl administracijos, kuri iš esmės ignoruoja Kongreso nuomonę Ukrainos ir platesniais užsienio politikos klausimais, taip pat rodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia neturi suderinto atsako.
Jos taip pat leidžia matyti, kokią menką įtaką paties D. Trumpo partija turi mėgindama pažaboti jo veiksmus, kenkiančius ilgalaikiams santykiams su sąjungininkais.
D. Trumpo sprendimas netaikyti sankcijų Rusijai buvo ypač skaudus įstatymų leidėjams, kurie rugsėjį, po daugiau kaip metus trukusių politinių derybų Kongrese ir Baltųjų rūmų pasipriešinimo, priėmė įstatymą dėl šių sankcijų įvedimo.
Tačiau šiuo įstatymu D. Trumpui buvo suteikta teisė netaikyti sankcijų, ir jis beveik iš karto ja pasinaudojo.
Dabar tiek respublikonai, tiek demokratai skubiai svarsto, kokių tolesnių veiksmų imtis, jei D. Trumpas nepakeis savo pozicijos. Vis dėlto jie pripažįsta, kad galimybių imtis veiksmų lieka vis mažiau.
Vakarų Virdžinijai atstovaujanti respublikonų senatorė Shelley Moore Capito pirmadienį žurnalistams sakė, kad „per artimiausias dvi savaites bus sunku pasakyti ką nors, kas galėtų kaip nors pakeisti padėtį“ Ukrainos klausimu.
Budanovas paneigė Rusijos teiginius apie Dobropiljos užėmimą
Donecko srityje esanti Dobropilja yra kontroliuojama Ukrainos, todėl negali būti nė kalbos, kad Rusijos pajėgos užėmė šį miestą, socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyrylas Budanovas.
„Šiuo metu vyksta sudėtingos derybos dėl ilgalaikės taikos, kuri svarbi ne tik Ukrainai. Šiuo sunkiu momentu būtina, kad visos šalys elgtųsi apgalvotai, realistiškai vertintų padėtį ir teiktų teisingą informaciją. Faktas yra tas, kad Dobropilją kontroliuoja Ukraina, todėl negali būti nė kalbos apie tai, kad Rusijos pajėgos „užėmė“ šį Ukrainos miestą“, – teigė K. Budanovas.
Pasak jo, Rusijos pajėgų grupuotės „Centras“ vadas generolas pulkininkas Andrejus Ivanajevas sąmoningai teikia Rusijos prezidentui klaidingą informaciją, nes apie Dobropiljos užėmimą jam pranešė, nors miestas nebuvo užimtas.
„Tačiau jokie melagingi teiginiai negali pakeisti realybės“, – pabrėžė K. Budanovas.
Derybos prasideda: Zelenskis susitiko su JAV delegacija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare pradėjo susitikimą su JAV delegacija, kuriai vadovauja Steve‘as Witkoffas, skelbia UNIAN.
Prie derybų prisijungė Norvegijos ministras pirmininkas ir Suomijos prezidentas.
Ukrainos prezidentas kiek anksčiau pranešė, kad susitiks su Norvegijos karaliumi Haraldu V ir apsilankys šalies parlamente – Stortinge.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas antradienį Osle turėtų susitikti su V. Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais, o po to planuoja vykti į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
Iš Europos – kirtis JAV: jau beveik 2 metus bando priversti Ukrainą pasiduoti
JAV derybininkai jau pusantrų metų bando priversti Ukrainą pasiduoti pagal Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąlygas, tačiau Ukraina nepasidavė dėl Europos paramos, pareiškė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Nors JAV derybininkai jau beveik dvejus metus, o dabar – jau pusantrų metų, bando priversti Ukrainą pasiduoti, priežastis, dėl kurios Ukraina nepasidavė pagal Putino sąlygas, yra ta, kad Europa rėmė Ukrainą“, – cituojama ji.
K. Kallas pabrėžė, kad Europa ir toliau turi remti Ukrainą.
Ji nurodė, kad 2026 m. vasarį pateikė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams „maksimalistinį planą“ dėl dalyvavimo taikos derybose.
„Jei Rusija kelia savo maksimalius reikalavimus ir prašymus, mes taip pat turime pateikti savo maksimalius reikalavimus, kad, taip sakant, subalansuotume šias derybas“, – sako ji.
K. Kallas vertinimu, Rusija yra suinteresuota sankcijų panaikinimu, tačiau sprendimai šiais klausimais priklauso Europos kompetencijai, todėl ji turi būti prie derybų stalo.
„Tačiau turime labai, labai aiškiai pareikšti, kad mes taip pat turime reikalavimų Rusijai. Mes šių dalykų neatiduodame veltui, nes kalbama ne tik apie tai, kad įsigalėtų taika, bet ir apie tai, kad ta taika būtų tvirta ir teisinga“, – pabrėžia ji.
Medvedevas apie JAV: „Buvome, esame ir liksime sisteminiais priešininkais“
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedavas pareiškė, kad JAV ir Rusija buvo, yra ir bus „sisteminėmis priešininkėmis“, rašo TASS.
Rusijos okupuotame Donecke naktį atakuotas duomenų centras
Rusijos okupuotame Donecke naktį buvo atakuotas duomenų centras, dėl smūgio nukentėjo telefono ryšio, interneto prieigos ir telekomunikacijų infrastruktūra.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka. Jis taip pat paviešino smūgio vietoje nufilmuotą vaizdo medžiagą ir nuotraukas.
„Doneckas. Puikios naujienos. Po šios nakties vienu duomenų centru adresu Postyševo 60 tapo mažiau. Naktį buvo atakuotas bendrovių „Ugletelecom“ ir „Elecom“ duomenų centras. Šios bendrovės yra pagrindinės ryšių tinklų operatorės okupuotoje Donecko srities dalyje. Jos teikia telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugas bei užtikrina telekomunikacijų infrastruktūros veikimą“, – rašė P. Andriuščenka.
Jis pabrėžė, kad po naktinės atakos „duomenų centro Donecke nebeliko“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 18-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos dronais FP-1 smogė keliems objektams Sankt Peterburge, įskaitant naftos terminalą, naftos bazę „Ručji“ ir socialinio tinklo „VKontakte“ duomenų centrą.
Kremlius: pagrindinė galimo trišalio susitikimo tema turėtų būti branduolinis nusiginklavimas
Rusija nori, kad pagrindinė lapkritį galbūt vyksiančio prezidento Vladimiro Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo tema būtų branduolinis nusiginklavimas, antradienį pareiškė Kremlius.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad būtina skubiai atnaujinti dialogą dėl strateginio stabilumo ir branduolinio nusiginklavimo, remdamasi Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžiais pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Rusija siekia surengti susitikimą lapkritį Kinijos Šendženo mieste vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose.
D. Trumpas pareiškė esąs pasirengęs trišaliam susitikimui su V. Putinu ir Xi Jinpingu.
„Jį surengtume tam, kad aptartume branduolinius ginklus ir branduolinį nusiginklavimą“, – pirmadienį žurnalistams sakė JAV prezidentas.
JAV prezidentas tikina, kad trijų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių vadovų susitikimas būtų „labai teigiamas dalykas pasauliui“.
Kinija kol kas nepatvirtino planų surengti tokį susitikimą. Antradienį paklausta apie D. Trumpo pareiškimus, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning teigė šiuo metu neturinti informacijos, kuria galėtų pasidalyti.
Kremlius perspėja dėl branduolinių grėsmių
D. Peskovas perspėjo, kad žlugus Rusijos ir JAV ginklų kontrolės susitarimams pasaulis liko be branduolinį nusiginklavimą reglamentuojančios teisinės sistemos.
„Pirmą kartą per ilgą laiką pasaulis liko be šios sutartimis grindžiamos teisinės sistemos. Tai itin pavojinga, todėl turime laiku pradėti derybas“, – sakė jis.
D. Peskovas pabrėžė, kad derybos dėl branduolinio nusiginklavimo būtų ilgas procesas.
JAV prezidentas pageidauja, kad į bet kokį būsimą susitarimą dėl branduolinių ginklų būtų įtraukta Kinija, o V. Putinas laikosi pozicijos, kad jame taip pat turėtų dalyvauti branduolinį ginklą turinčios Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Kyjivas prieštarauja deryboms dėl karo Ukrainoje be jos dalyvavimo
D. Trumpas yra pareiškęs, kad per galimą susitikimą su V. Putinu ir Xi Jinpingu taip pat iškeltų kitus klausimus, įskaitant karą Ukrainoje.
Ukraina ne kartą pabrėžė, kad jokios derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo dalyvavimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį perspėjo, kad trišalis Rusijos, Kinijos ir JAV susitikimas be Ukrainos dalyvavimo tik paskatintų Maskvą tęsti karą.
Platformoje „X“ A. Sybiha rašė, kad V. Putinas nenusipelnė vietos prie derybų stalo.
„Pakvietimas į tokį susitikimą tik patenkintų Putino troškimą sureikšminti save ir suteiktų jam statusą, kurio jis nenusipelnė. Jis nėra pasaulio lyderis – jis yra karo nusikaltėlis“, – rašė ministras.
Tuo metu D. Trumpas vis griežčiau kritikuoja Ukrainą, kaltindamas ją nedėkingumu ir tuo, kad ji nieko neduoda mainais už JAV paramą, nors šalis ir toliau ginasi nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu apkaltino D. Trumpą laikantis Kremliui palankios pozicijos ir mažinant JAV gynybinę bei žvalgybinę paramą Ukrainai.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad Rusija Ukrainos klausimu „elgėsi tinkamai“ ir „nieko ypatingo nedarė“.
Per Rusijos ataką Kramatorske žuvo trys žmonės, dar du sužeisti
Rusijos okupacinės pajėgos vėl apšaudė Kramatorsko miestą. Per ataką žuvo trys civiliai, dar du buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
„2026 m. spalio 20 d. 10.04 val. Rusijos kariuomenė apšaudė Kramatorską. Mirtinai sužeisti trys 42, 47 ir 48 metų vyrai. Taip pat sužeista moteris ir 38 metų vyras“, – teigiama pranešime.
Mieste apgadinti trys daugiabučiai gyvenamieji namai. Prokuratūros duomenimis, kokie ginklai buvo panaudoti per ataką, dar aiškinamasi.
Kramatorsko apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimo.
Donecko sritis nuolat apšaudoma Rusijos pajėgų. Per atakas žūsta ir sužeidžiami civiliai gyventojai, griaunami namai, įmonės, energetikos, dujų tiekimo ir kiti infrastruktūros objektai. Srityje jau seniai nutrūkęs dujų tiekimas, o daugelyje gyvenviečių nėra vandens. Rusijos pajėgos mėgina pralaužti Ukrainos gynybą keliomis kryptimis. Donecko srityje driekiasi ilgiausia – maždaug 300 kilometrų – fronto linija.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos institucijų kontroliuojamos Donecko srities dalies ir apšaudomų teritorijų į saugesnes vietas, atnaujintais duomenimis, evakuota daugiau kaip 1 mln. 452,5 tūkst. gyventojų. Evakuacija tęsiama kasdien. Tarp evakuotųjų yra daugiau kaip 213 tūkst. vaikų ir apie 47,5 tūkst. žmonių su negalia.
Šiuo metu Ukrainos institucijų kontroliuojamoje srities dalyje likę apie 84,5 tūkst. civilių gyventojų, tarp jų – apie 4 060 vaikų.
Kosmose – pavojingas Rusijos manevras: priartėjo prie Ukrainai padedančio palydovo
Rusijos karinis palydovas priartėjo prie bendrovės ICEYE valdomo komercinio radarinio palydovo kelių šimtų metrų atstumu, o kai kuriais vertinimais, juos skyrė vos 30 metrų. Ši bendrovė teikia palydovinius vaizdus, kuriais naudojasi Ukrainos kariuomenė, praneša naujienų portalas „United24Media“.
CNN paskelbė, kad tai gali būti precedento neturintis atvejis, kai Rusijos palydovas orbitoje priartėjo prie kito kosminio aparato be jo savininko sutikimo. Laikraštis „The New York Times“, taip pat rašęs apie šį įvykį, ir priartėjimą apibūdino kaip grėsmingą.
Rubio: Trumpą erzina kaltinimai, kad jis sąmoningai kenkia Ukrainai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą erzina kaltinimai, jog jis sąmoningai kenkia Ukrainai, įskaitant teiginius, kad jis nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija.
Nuo liepos 16 d. Rusija daugiau kaip 2,1 tūkst. kartų smogė Ukrainos energetikos sistemai
Nuo 2026 m. liepos 16 d., kai darbą pradėjo naujoji vyriausybė, Rusijos kariuomenė sudavė 2 147 smūgius Ukrainos energetikos objektams, duodamas interviu transliuotojo BBC Ukrainos tarnybai pareiškė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
„Nuo liepos 16 d., kai darbą pradėjo atnaujinta vyriausybė, nepraėjo nė viena diena be atakų prieš energetikos sistemą. Jų jau buvo 2 147 – kelis kartus daugiau nei pernai. Dar neprasidėjus žiemai priešas mėgina sunaikinti svarbiausius gyvybiškai būtinų paslaugų infrastruktūros objektus. Pagal atsparumo didinimo planus atliekami darbai padeda sistemai atsilaikyti“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad Rusija, nepasiekusi rezultatų fronte, mėgina išsekinti civilius gyventojus, todėl Ukraina turi itin rimtai ruoštis artėjančiai žiemai.
Vyriausybė stengiasi apsaugoti visus įmanomus objektus ir plėtoja paskirstytąją elektros energijos gamybą. Kartu su partneriais ji kaupia pakankamas atsarginių transformatorių ir kitos įrangos atsargas, kad būtų galima greitai pakeisti sugadintus įrenginius.
Taip pat stiprinamas rezervinis elektros energijos tiekimas ypatingos svarbos objektams, įskaitant vandentiekio siurblines.
S. Koreckis paragino ukrainiečius naudotis valstybės paramos programomis ir, esant galimybei, namuose įsirengti rezervinius elektros energijos šaltinius.
Peskovas atskleidė, ko Kremlius laukia iš Trumpo derybininko
Kremlius tikisi, kad JAV derybininkas Steve'as Witkoffas netrukus informuos Rusijos vadovą Vladimirą Putiną apie pokalbius su ukrainiečiais ir europiečiais, praneša „RBC-Ukraine“.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo 10 žmonių
Per rusų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė pareigūnai.
Netoli Kyjivo per Rusijos drono smūgį žuvo trys žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai, paskelbę nuotraukas, kuriose kelyje matomi mažiausiai du sudegę automobiliai.
„Priešo drono ataka nulėmė smūgį netoli greitkelio Kyjivas–Odesa, Čabanų kaime, šalia prekybos centro“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Kyjivo srities prokuratūra.
Jos pranešime sakoma, kad trys žmonės žuvo.
Kelyje užsidegė du automobiliai, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba.
Atskirame pranešime Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad sostinės Holosijivo rajone Rusijos dronui ankstyvą rytą smogus į transporto srautą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti.
Pasak V. Klyčko, rusų dronas nukrito netoli degalinės, šalia administracinės ribos su Kyjivo sritimi.
Anksčiau ryte trys žmonės žuvo, o dar mažiausiai šeši buvo sužeisti per rusų smūgį gamybos ir sandėliavimo pastatui Obuchive, esančiame į pietus nuo Kyjivo, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Tuo metu ties fronto linija Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske per rusų apšaudymus antradienį žuvo trys civiliai, pranešė vietos pareigūnai.
Rusija naktį taip pat atakavo energetikos objektus Ukrainos pietiniame Odesos regione, todėl kai kur sutriko elektros tiekimas, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Rusijos gynybos ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad jos pajėgos dronais smogė logistikos centrams, uosto infrastruktūrai ir trims krovininiams laivams Renio uoste Odesos regione. Pranešama, kad dar vienas krovininis laivas buvo atakuotas jūroje, pakeliui į Odesą.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį Rusija atakavo Ukrainą 165 dronais. Nurodoma, kad buvo numušta ar nuslopinta 115 dronų.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad naktį virš kelių Rusijos regionų oro gynyba perėmė 136 ukrainiečių dronus.
Dėl atakos neįvardytame pramonės objekte Rusijos Tambovo regione kilo gaisras, pranešė gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.
Rubio: „Skandalinga teigti, jog ukrainiečiai miršta dėl to, kad JAV nesidalija žvalgybine informacija“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad teiginiai, jog ukrainiečiai žūsta dėl JAV nesidalijimo žvalgybine informacija, yra „skandalingi“.
JAV pasiuntinys Witkoffas atvyko į Oslą derybų dėl Ukrainos
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas antradienį atvyko į Oslą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Norvegijos bei Suomijos vadovais, tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Norvegijos visuomeninio transliuotojo NRK parodytuose kadruose matyti, kaip S. Witkoffo privatus lėktuvas prieš pat vidurdienį nusileido Oslo Gardermueno oro uoste.
Norvegijos vyriausybės teigimu, S. Witkoffas antradienį turi susitikti su V. Zelenskiu ir sieks išjudinti įstrigusias diplomatines pastangas.
Antradienį paklaustas apie S. Witkoffo vizitą Norvegijoje, Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija tikisi netrukus surengti susitikimą su JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkų komanda.
„Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks surengti susitikimą, per kurį Amerikos derybininkai (...) ponas Witkoffas galės informuoti prezidentą Putiną apie savo kontaktus tiek su ukrainiečiais, tiek su europiečiais“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi energetinėms paliauboms, tačiau yra sąlyga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad Ukraina nori toliau palaikyti atvirus ir sąžiningus santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir yra pasirengusi energetinėms paliauboms, jei gaus pakankamai raketų perėmėjų, kad galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą nuo Rusijos atakų.
Zelenskis neslepia nerimo: štai kas vyksta su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, ką mano apie galimą JAV, Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbį be Ukrainos. Pasak jo, Kremliaus vadovo izoliacijos mažinimas jau prasidėjo.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi V. Zelenskio interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“.
Žurnalistas priminė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siūlo susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, nedalyvaujant Ukrainai. Jis paklausė V. Zelenskio, ar šis nerimauja, kad jie gali spręsti šalies ateitį be jos dalyvavimo.
„Norėčiau suprasti, kad išvengtume tolesnių netikėtumų. Klausimas ne tik tas, ar jie susitiks su mumis, ar be mūsų. Deja, laipsniškas Putino išėjimas iš izoliacijos jau prasidėjo. Tai nebus pirmas žingsnis“, – sakė V. Zelenskis.
„Vis dėlto, jei Ukraina bus įtraukta į darbotvarkę, norėtume, kad su Ukraina būtų konsultuojamasi. Daugiau nieko negaliu komentuoti – nežinau, ką jie aptars“, – pridūrė jis.
Primename, kad D. Trumpas jau komentavo galimą trišalį susitikimą. Pasak jo, Rusija Ukrainos klausimu „elgiasi visiškai normaliai“.
Jis pridūrė, kad surengtų tokį susitikimą, norėdamas aptarti branduolinius ginklus ir denuklearizaciją.
Kaip pranešė „RBC-Ukraine“, V. Zelenskis paragino JAV senatorius daryti spaudimą D. Trumpui, kad šis panaikintų žvalgybos duomenų mainų ir ginklų tiekimo apribojimus.
Pasak Ukrainos prezidento, per pastarąją savaitę Ukraina tris kartus negavo iš Vašingtono įspėjimų apie Rusijos balistinių raketų atakas.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1560 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 20 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 568 720 karių, iš jų 1 560 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia „Ukrinform“.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 12 425 (+9 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 25 570 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 51 359 (+42) artilerijos sistemas, 2 227 (+3) reaktyvines salvinės ugnies sistemas, 1 714 oro gynybos sistemų, 449 lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 986 (+12) antžemines robotizuotas sistemas, 571 572 (+1 578) operatyvinius-taktinius dronus, 5 138 (+4) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus ir katerius, du povandeninius laivus, 164 871 (+293) transporto priemonę bei degalų cisterną ir 4 842 (+4) specialiosios technikos vienetus.
Ukrainos pareigūnai: per Rusijos smūgį netoli Kyjivo žuvo trys žmonės
Per Rusijos drono smūgį netoli Kyjivo žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai, paskelbę nuotraukas, kuriose matyti mažiausiai du kelyje stovintys sudegę automobiliai.
Pasak prokurorų, ataka surengta Čabanų miestelyje, esančiame šalia greitkelio M05, jungiančio Ukrainos sostinę su pietiniu Odesos miestu.
Ukrainos gelbėjimo tarnyba pranešė, kad po atakos greitkelyje užsidegė du lengvieji automobiliai.
„Pirminiais duomenimis, žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Informacija apie nukentėjusiųjų skaičių šiuo metu tikslinama“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities prokuratūra.
Anksčiau antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos smūgius įvairiose šalies vietose žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Rusijos gynybos ministerija antradienio pranešimuose šių smūgių kol kas nekomentavo.
Ši ataka surengta praėjus daugiau kaip ketveriems su puse metų nuo karo Ukrainoje pradžios. Tai daugiausia gyvybių pareikalavęs karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Zelenskis prabilo apie galimybę atsisakyti kelio į NATO: iškėlė sąlygą
Ukraina neatmeta galimybės vietoje NATO rinktis kitokį saugumo modelį, tačiau reikalauja teisiškai įpareigojančių garantijų, kurios iš tiesų veiktų.
Trumpas vis labiau spaudžia Zelenskį: Ukraina sulaukė 4 smūgių iš JAV
Kuo arčiau JAV rinkimų, tuo aštresni tampa JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio atžvilgiu. Vis dėlto derybos tęsiasi, o jau šiandien numatytas Ukrainos ir JAV komandų susitikimas, rašo „RBC-Ukraine“.
Dėl Rusijos atakų veiklą sustabdė Lenkijos gamykla šiaurės vakarų Ukrainoje
Dėl Rusijos atakų, dažnų perspėjimų apie oro pavojų, laikinų elektros tiekimo sutrikimų ir evakuacijų nebeįmanoma užtikrinti stabilios ir saugios Lenkijos bendrovės „Cersanit“ gamyklos Ukrainos Žytomyro srityje veiklos, feisbuke pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
Dėl to bendrovės valdyba nusprendė visiškai sustabdyti sanitarinės keramikos gamyklos „Cersanit“ veiklą Zviahelyje.
Bendrovė pranešė, kad dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų iš oro ji nebegali garantuoti gamyklos darbuotojų saugumo.
Be to, tokį sprendimą lėmė per atakas gamyklai padaryta didelė ir nepataisoma žala, dėl kurios šiuo metu neįmanoma atnaujinti gamybos.
„Cersanit Group“ yra viena didžiausių darbdavių Žytomyro srityje – gamybos, pardavimo, rinkodaros ir klientų aptarnavimo srityse dirba apie 1 tūkst. žmonių.
Gamykla buvo atakuota naktį į rugsėjo 12-ąją ir naktį į spalio 16-ąją. Per atakas smarkiai apgadintas pastatas ir pagrindiniai gamybos linijos komponentai.
„Cersanit“ priklauso kapitalo grupei „MS Galleon“, ją valdo vienas turtingiausių Lenkijos verslininkų Michalas Solowowas.
Iš Zelenskio – griežta žinutė Trumpui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Jis pareiškė remiantis abipuses energetikos paliaubas ir paragino Vašingtoną suteikti Ukrainai priešraketinių raketų, jei nepavyksta sustabdyti Vladimiro Putino. V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina ir JAV turi daugiau bendrų interesų nei Amerika ir Rusija.
Zelenskiui – spaudimas iš JAV: taika bus siūloma Rusijos sąlygomis
Antradienį Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Norvegijoje susitiks su Volodymyru Zelenskiu aptarti JAV taikos pasiūlymo Ukrainai. Kitą dieną jis vyks į Rusiją susitikti su Vladimiru Putinu. Steve'as Witkoffas perduos V. Zelenskiui žinią, kurios esmė – Ukraina galėtų uždirbti iš taikos susitarimo net ir tuo atveju, jei jis iš esmės būtų sudarytas Rusijos sąlygomis, pranešė „The New York Times“. Tuo pat metu Europa taip pat atveria savo kanalus deryboms su Rusija.
Manoma, kad derybose Osle dalyvaus Steve'as Witkoffas, V. Zelenskis, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Garas Støre, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovai, pranešė „Reuters“, „Axios“ ir „The New York Times“. Prie susitikimo vaizdo ryšiu taip pat prisijungs D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Osle bus tęsiamos diskusijos, pradėtos per JAV, Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių derybas Floridoje, „Axios“ sakė JAV pareigūnas. Pasak jo, pastarąją savaitę JAV, Ukrainos ir Europos atstovai kartu dirbo tobulindami pasiūlymus.
Šaltinis „Axios“ pranešė, kad aptariamos dvi kryptys:
Ukrainos ateities užtikrinimas. Siekiama sukurti sąlygas suvereniai, saugiai ir klestinčiai šalies ateičiai, įskaitant patikimas saugumo garantijas, integraciją į Europą ir pokario ekonomikos modelį, kuris atsižvelgtų į Ukrainos finansinius poreikius bei atvertų galimybes ilgalaikiam augimui ir investicijoms.
Sąlygų ilgalaikei taikai sukūrimas. Rengiamas pasiūlymas Rusijai, kuriame būtų numatyta nauja ir tvari Europos saugumo architektūra, taip pat nagrinėjamos pokario ekonominio bendradarbiavimo galimybės.
Santykiams su V. Zelenskiu blogėjant, D. Trumpas dar labiau pasiryžo primesti Kyjivui susitarimą, rašo „The New York Times“.
Osle S. Witkoffas perduos V. Zelenskiui žinią, kad atkakliai reikalauti grąžinti okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas neverta. Be to, Ukraina taip pat galėtų uždirbti, jei atsisakytų prieštaravimų susitarimui, net jei šis iš esmės būtų sudarytas Rusijos sąlygomis.
D. Trumpo padėjėjai tvirtina, kad kare vyksta „lūžio momentas“, rašo „The New York Times“. Pasak jų, kitą žingsnį turėtų žengti V. Zelenskis – jis turi įrodyti D. Trumpui, kad taip pat yra pasirengęs derėtis, net jei tai reikštų suverenios teritorijos atsisakymą, teigiama leidinio publikacijoje.
Rengiantis naujai S. Witkoffo kelionei, JAV spaudimas Ukrainai stiprėja. Apribojus „Starlink“ veikimą ir kilus problemų perduodant perspėjimus apie raketų smūgius, paaiškėjo, kad D. Trumpo administracija vilkina priešraketinių raketų, skirtų Ukrainos oro gynybos sistemoms „Patriot“, perdavimą, pranešė „The Washington Post“.
Artimiausiu metu Europos sostinės taip pat gali pradėti tiesiogines derybas su Maskva dėl Ukrainos, pirmadienį pranešė „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.
„Ryšių kanalai su Rusija jau atverti, o Europos lyderių pokalbis telefonu su V. Putinu gali įvykti netrukus“, – rašė jis.
Pasak G. Rachmano, Europa V. Putinui galėtų pasiūlyti du taikos kelius: įšaldyti konfliktą pagal dabartinę fronto liniją mainais į garantiją, kad Ukraina niekada neprisijungs prie NATO, arba perduoti Rusijai dar neužimtą Donbaso dalį, o Kyjivui leisti įstoti į Aljansą.
Per Rusijos dronų ataką Ternopilio srityje nukentėjo trys energetikos objektai
Naktį į antradienį per Rusijos dronų ataką Ternopilio srities Kremeneco rajone buvo apgadinti trys energetikos objektai, feisbuke pranešė srities gubernatorius Tarasas Pastuchas.
„Naktį į spalio 20-ąją priešo bepiločiai orlaiviai kelis kartus įskrido į srities oro erdvę“, – sakė T. Pastuchas.
Pasak jo, Kremeneco rajone apgadinti trys energetikos objektai, o Čortkivo rajone – privatūs namų ūkiai.
Įvykio vietose tarnybos šalino atakos padarinius.
Antradienį 8 val. duomenimis, pranešimų apie nukentėjusiuosius nebuvo gauta.
Spalio 18 d. Rusijos dronas smogė energetikos objektui Ternopilio srities Staryj Vyšniveco kaime, todėl dalis vartotojų liko be elektros.
Norvegija: JAV pasiuntiniai Osle dalyvaus derybose dėl Ukrainos
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyks į Oslą, kur antradienį dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Norvegijos ir Suomijos lyderiais, o Jaredas Kushneris prisijungs nuotoliniu būdu, pranešė norvegų vyriausybė.
„Ukraina paprašė, kad prie susitikimų prisijungtų JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Džiaugiuosi, kad jie gali dalyvauti. Diplomatinės pastangos anksčiau vyko keliose šalyse, o Norvegija ir Suomija džiaugiasi galėdamos tęsti šį darbą. Tikslas – nukreipti diplomatines pastangas konstruktyvesne linkme“, – pareiškime teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
S. Witkoffas šią savaitę keliauja į Europą susitikti su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, vėlai pirmadienį pranešė naujienų portalas „Axios“.
Po Oslo S. Witkoffas turėtų vykti į Rusiją, „kur tikisi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir pristatyti idėjas“, sakė vienas pareigūnas.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 115 iš 165 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 115 Rusijos dronų, kuriais nuo pirmadienio vakaro buvo puolama Ukraina, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą 165 koviniais dronais, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius (105 iš jų buvo reaktyviniai), S8000 „BanderoL/Dan-T“, „Gerbera“ ir imitacinius dronus „Parodija“.
Jie buvo paleisti iš Rusijos Oriolo, Kursko ir Primorsko Achtarsko, laikinai okupuoto Donecko miesto, Čaudos ir Hvardiiskės okupuotame Kryme bei iš Azovo jūros akvatorijos.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8 val. Ukrainos oro gynyba buvo numušusi arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavusi 115 priešo dronų, įskaitant „Shahed“ (73 iš jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius. Ukrainos oro erdvėje dar buvo likę apie 20 kovinių dronų.
Pranešta apie priešo kovinių dronų smūgius 30 vietų, 13 vietų nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Japonija sukritikavo Rusiją dėl nesuteiktos galimybės aplankyti sulaikytą žurnalistą
Tokijas antradienį pareiškė, jog „labai apgailestauja“, kad jo diplomatams nebuvo leista aplankyti Rusijoje sulaikyto japonų žurnalisto, nepaisant dvišalio protokolo, garantuojančio teisę į konsulinę pagalbą.
Laikraščio „Hokkaido Shimbun“ žurnalistas Rusijos pareigūnų buvo sulaikytas prieš savaitę, Tolimųjų Rytų Sachalino saloje dėl įtarimų šnipinėjimu. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis bus suimtas iki gruodžio 12 dienos.
Japonija paneigė įtarimus šnipinėjimu ir pareikalavo, kad Rusija žurnalistą paleistų.
Vyriausybės vyriausiasis sekretorius Minoru Kihara teigė, kad Japonijos ir jau nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pasirašytas, bet ir su Rusija tebegaliojantis protokolas užtikrina teisę į konsulinę pagalbą „ne vėliau kaip keturios dienos nuo sulaikymo ar suėmimo momento“.
„Todėl labai apgailestaujama, kad, nepaisant šios nuostatos, konsulinis vizitas per nustatytą laikotarpį nebuvo surengtas“, – sakė M. Kihara.
Japonija „toliau primygtinai ragins Rusijos pusę kuo greičiau surengti konsulinį vizitą“, sakė jis ir pridūrė, kad Tokijas taip pat reikalauja jį paleisti, atsižvelgti į humanitarinius aspektus ir užtikrinti teisingą elgesį.
Smūgis Rusijai: užsiliepsnojo svarbus naftos objektas
Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko rajone, netoli Novonikolskės kaimo, spalio 20 dieną kilo gaisras naftotiekio „Družba“ linijinėje gamybos ir dispečerinėje stotyje „Nikolskoje“. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“.
Po ginčo dėl karo belaisvių Pietų Korėja atšauks dalį ambasados Ukrainoje darbuotojų
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė nusprendusi atšaukti dalį savo ambasados Ukrainoje darbuotojų.
Sprendimas priimtas gilėjant diplomatiniam ginčui dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Park Doo-soonas (Pak Dudunas) sakė, kad po to, kai „buvo atšauktas ambasadorius Ukrainoje ir kai šis žingsnis nesulaukė jokio aktyvaus Ukrainos pusės atsako, ir atsižvelgiant į nuolatinę oro smūgių grėsmę visoje šalyje, dėl kurios sunku užtikrinti personalo saugumą, vyriausybė nusprendė atšaukti dalį savo diplomatinės atstovybės darbuotojų“.
Kyjive baiminamasi blogiausio: gali kilti katastrofa
Beveik nėra dienos, kai Ukrainoje nebūtų pranešta apie dar vieną Rusijos smūgį šalies energetikos sektoriui. Dėl jų daugelyje vietovių, įskaitant sostinę Kyjivą, nutrūksta elektros tiekimas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per savaitę nuo tada, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie vadinamąsias energetikos paliaubas, Maskva 76 kartus smogė elektros, naftos ir dujų infrastruktūros objektams.
Pirmadienį jis pranešė, kad po naktinių atakų buvo apgadinta daugiau kaip 10 energetikos infrastruktūros objektų, elektros tiekimas nutrūko mažiausiai 550 tūkst. šeimų.
Kyjivas teigia, kad iš pradžių susilaikė nuo atsakomųjų tokio pat pobūdžio smūgių, tačiau vėliau juos atnaujino.
Praėjusią žiemą spaudžiant šalčiui Rusijos smūgiai sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą. Artėjant naujai speigų bangai, Ukraina skuba laiku suremontuoti smarkiai apgadintą elektros tinklą.
Planiniai elektros tiekimo atjungimai padeda sumažinti tinklo apkrovą, tačiau greito sprendimo nėra.
Pasaulio bankas vasarį pranešė, kad ilgalaikės Ukrainos energetikos sektoriaus atkūrimo išlaidos sieks maždaug 91 mlrd. JAV dolerių. Vien skubiems remonto darbams šiais metais reikia apie 4,9 mlrd. JAV dolerių.
Kadangi atakos nesiliauja, energetikos ekspertų grupės „DiXi Group“ vadovė Olena Pavlenko mano, kad ši suma gali būti per maža.
„Esu tikra, kad, atsižvelgiant į atakų mastą ir padarytą žalą, vien 2026 m. ši suma sieks apie 6 mlrd.–7 mlrd. JAV dolerių“, –sakė ji.
Elektrinės sunaikintos
Nevyriausybinės organizacijos „Global Energy Monitor“ duomenimis, Kyjivą šiluma ir elektra aprūpina trys termofikacinės elektrinės, bendra jų elektros gamybos galia siekia apie 1,3 gigavato.
Meras Vytalijus Klyčko šį mėnesį pareiškė, kad miesto elektros gamybos pajėgumai buvo sunaikinti, nors nuo praėjusios žiemos buvo atliekami remonto darbai.
„Viešai neskelbiama, kokia dalis gamybos pajėgumų apgadinta, tačiau manome, kad dauguma termofikacinių elektrinių vėl visiškai sunaikintos“, – sakė O. Pavlenko.
„Vietos elektros gamybos pajėgumų nepakaks visiems poreikiams patenkinti. Miesto valdžia ir vyriausybė dar turi šiek tiek laiko suremontuoti objektus, kol temperatūra nenukrito. Tačiau jei bus surengta dar viena ataka, padėtis pasikartos“, – pridūrė ji.
Didžiulės Kyjivo termofikacinės elektrinės pastatytos sovietmečiu, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, atsarginių dalių, reikalingų žalai taisyti, atsargos senka.
Energetikos bendrovė DTEK spalio 1 d. pranešė, kad nuo karo pradžios jos šiluminės elektrinės buvo atakuotos daugiau kaip 230 kartų.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ atstovas Vytalijus Začenka praėjusią savaitę sakė, kad pastarieji balistinių raketų ir dronų smūgiai gerokai apsunkino energetikų darbą.
„Anksčiau priešas taikėsi į aukštosios įtampos pastotes ir elektros gamybos objektus, o dabar ėmė tiesiogiai pulti aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas“, – paaiškino jis.
Greitai užtikrinti atsarginį elektros tiekimą itin sunku, be to, puolami ir elektros skirstymo bendrovių tinklai.
Jis pridūrė, kad remonto darbus apsunkina visą parą skelbiami perspėjimai apie oro pavojų, kartais trunkantys kelias valandas.
V. Zelenskis viešai kritikavo maždaug tris milijonus gyventojų turinčio Kyjivo merą V. Klyčko už tai, kad pasirengimo žiemai planas įgyvendinamas per lėtai.
Tačiau meras tvirtina, kad atsarginiai planai bus parengti, o mokyklose ir gydymo įstaigose bus įrengti generatoriai, užtikrinsiantys apšvietimą, šildymą ir karšto vandens tiekimą.
Gresia katastrofa
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad prieš 2022 m. vasarį prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją Ukrainos elektros gamybos pajėgumai siekė apie 38 gigavatus.
Tačiau per beveik penkerius karo metus šie pajėgumai smarkiai sumažėjo, nors dabartinis jų dydis nėra aiškus.
Šiuo metu trys tebeveikiančios Ukrainos atominės elektrinės pagamina daugiau kaip 55 proc. visos šalyje pagaminamos elektros.
Siekiant padidinti energijos tiekimą, siūloma decentralizuoti jo užtikrinimą – plėtoti vietos elektros gamybą, baterijų energijos kaupimo sistemas, mikrotinklus ir kogeneraciją. Tačiau Ukrainai trūksta laiko.
Dėl nestabilaus elektros tiekimo jau teko laikinai sustabdyti Kyjivo metro veiklą. Baiminamasi, kad gali sutrikti ir vandens tiekimas.
„Jei mieste nebus elektros, nebus ir vandens“, – sakė pagrindinės miesto vandens tiekimo bendrovės „Kyivvodokanal“ vadovo pavaduotojas Serhijus Gorkucenka.
Neseniai portalui „epravda.com“ jis sakė, kad planiniai elektros atjungimai ar avariniai tiekimo sutrikimai trukdys bendrovei pumpuoti vandenį, taip pat tiekti jį į daugiaaukščius namus.
Kyjivo gyventojai jau susidūrė su vandens tiekimo iš čiaupų nutrūkimu. Nerimą dėl visuomenės sveikatos kelia ir galimi nuotekų šalinimo sutrikimai.
„Jei neveiks nuotekų sistema, po trijų dienų kils epidemiologinė katastrofa“, – sakė S. Gorkucenka.
Kyjivo meras siunčia perspėjimą: „Nenorime, kad Europoje vėl kiltų karas“
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį skubiai paragino Europą solidarizuotis su Ukraina, kovojančia prieš Rusijos invaziją.
„Nenorime, kad Europoje kada nors vėl kiltų karas. Taika reikalauja mūsų bendros atsakomybės. Laisvei reikia žmonių, kurie palaiko vieni kitus“, – 55 metų V. Klyčko sakė vaizdo kreipimesi per apdovanojimų ceremoniją Berlyne.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos smūgius įvairiose šalies vietose žuvo keturi žmonės. Artėjant žiemai Maskva taikosi į energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Šios atakos surengtos po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, Rusijai nepaliaujant smūgiuoti Ukrainai, Kyjivas atnaujins atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Kyjivo srityje žuvo trys žmonės.
Pietryčiuose esančioje Zaporižioje per smūgius žuvo vienas žmogus, pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pareigūnų teigimu, per atakas buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių.
Šis konfliktas yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti kovas įstrigo Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Ukraina – ne JAV sąjungininkė? JAV viceprezidentas įvardijo, kokie santykiai sieja abi šalis
Ukraina neturėtų smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai interviu laidai „2WAY TONIGHT“ pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
JAV pasiuntinys keliauja į Europą: pirmiausia susitiks su Zelenskiu, vėliau – su Putinu
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyksta į Europą, kur šią savaitę susitiks su Ukrainos ir Rusijos lyderiais, pirmadienį vėlai vakare pranešė naujienų portalas „Axios“.
Zelenskis pateikė JAV pasiūlymą: 30 dienų be smūgių Rusijos naftos gamykloms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė nuotolinį susitikimą su abiem JAV partijoms atstovaujančia Senato ir Atstovų Rūmų narių delegacija.
Kritiniu metu Ukrainai – kirtis iš JAV: vilkina „Patriot“ raketų tiekimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepatvirtino Ukrainai skirtų priešraketinės gynybos sistemų, būtinų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Kalbama, be kita ko, apie raketas-perėmėjas „Patriot“.
Ukrainai – smūgis iš Vašingtono: Trumpas pažėrė kaltinimų, stringa ginklų tiekimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainą nieko neduodant mainais už Jungtinių Valstijų paramą.
„Mes Ukrainai davėme labai daug. Jie mums nieko nedavė. Nepamirškite to“, – pirmadienį žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.
Tuo tarpu JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skundėsi dėl Vašingtono stabdomo ginklų tiekimo.
Kaip pranešama, V. Zelenskis apie tai kalbėjo per nuotolinį susitikimą su abiejų JAV partijų senatoriais.
Pasak „Axios“, kuris remiasi susitikimo stenograma, V. Zelenskis teigė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas atsisako patvirtinti „Patriot“ ir kitų oro gynybos raketų tiekimą, nors NATO šalys už jas jau sumokėjo.
„Visa tai rodo, kad buvo priimtas tam tikras politinis sprendimas sulėtinti paramos mums teikimą“, – cituojamas V. Zelenskis.
Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad tiekimo sustabdymas taip pat paveikė kitų Ukrainos partnerių ginklų siuntas, kurioms reikalingas Vašingtono pritarimas.
D. Trumpas taip pat sugriežtino kritiką Kyjivo atžvilgiu po to, kai V. Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidento Kremliui palanki politika gali lemti, jog jis atsidurs neteisingoje istorijos pusėje.
„Zelenskis nežino, apie ką kalba“, – atkirto D. Trumpas.
Pasak JAV prezidento, Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis pranešė, ką pavyko sutarti su JAV pasiuntiniais: perduotas pasiūlymas Rusijai – atsakymo tikisi per parą
JAV atnaujino dalijimąsi žvalgybos duomenimis, po susitikimo su JAV pasiuntiniais, Norvegijos ir Suomijos vadovais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esame dėkingi, kad žvalgyba veikia dabar. Kalbu apie ankstyvą perspėjimą, tai labai svarbu mūsų žmonėms, vaikams, suaugsiesiems, civiliams, nes galime žinoti, kada atskrenda balistinės raketos. Esame dėkingi amerikiečių pusei. Dabar tai veikia“, – teigia V. Zelenskis.
Anot V. Zelenskio, Ukraina ir JAV aptarė saugumo garantijas pagal NATO 5 straipsnio principą.
Prezidento teigimu, JAV patvirtino, kad saugumo garantijos Ukrainai turi būti tvirtos. Įvairūs pasiūlymai jau įtraukti į dokumentą.
Juos S. Witkoffas perduos Rusijos pusei per vizitą Rusijoje. Po to Ukraina tikisi atsakymo per parą.
Jis pridūrė, kad Ukraina labiau nei bet kas kitas nori, kad karas baigtųsi.
„Mes nepralaimime karo. Mes prarandame žmones dėl rusų atakų. Mes prarandame žmones ir laiką. Tai gaila, nes mūsų vaikai neturi tikro gyvenimo, vaikystės. Visi žmonės, jei atvirai“, – sako V. Zelenskis.