Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:43 | Zelenskis apdovanojo 206 Ukrainos gynėjus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis valstybiniais apdovanojimais apdovanojo 206 Ukrainos gynėjus, 26 iš jų po mirties.
Dokumente teigiama, kad apdovanojimai buvo įteikti „už asmeninę drąsą ir pasiaukojimą, parodytą ginant Ukrainos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ištikimybę karinei priesaikai, sąžiningą ir nepriekaištingą tarnybą Ukrainos žmonėms“.
23:27 | JT: nuo vasario mėnesio Ukrainoje žuvo beveik 7000 civilių
Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo beveik 7000 civilių, praneša UNIAN.
Skelbiama, kad tarp žuvusiųjų yra 429 vaikai: 175 mergaitės, 216 berniukų ir 38 vaikai, kurių lytis dar nenustatyta. Tarp sužeistųjų – 800 vaikų.
Pasak JT, tikrasis civilių žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičius yra daug didesnis.
22:59 | Zelenskis: ši savaitė bus svarbi Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ateinanti savaitė Ukrainai bus labai svarbi. Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.
„Įeiname į kitus metus ir turime išlaikyti bendrą savo nacionalinių tikslų supratimą.
Žinoma, tai yra mūsų žemės išlaisvinimas nuo okupantų, taip pat Ukrainos atkūrimas, mūsų žmonių grįžimas namo, tolesnis mūsų valstybės suartėjimas su pagrindiniais partneriais, naujų galimybių Ukrainai atvėrimas pasaulyje – visa tai yra artimiausios ateities užduotys. Ir ne tik valstybei, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Netrukus savo požiūrį į šių užduočių įgyvendinimą pateiksiu metiniame pranešime Aukščiausiajai Radai dėl Ukrainos išorės ir vidaus padėties. Noriu, kad ši žinutė būtų ne pranešimas, o mūsų pokalbis su jumis apie ateinančius metus.
Ačiū visiems dirbantiems Ukrainos labui! Dėkojame visiems, kurie kovoja už mūsų nepriklausomybę! Ačiū visiems mūsų gynybos pajėgų daliniams, kurie priartina priešo pralaimėjimą!
Šlovė Ukrainai!“ – pranešime sako V. Zelenskis.
22:34 | Rusijos invazijos iš Baltarusijos grėsmės neįžvelgia
Situacija pasienyje su Baltarusija tebėra visiškai kontroliuojama, nors ir šiek tiek įtempta, sako Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrejus Demčenka.
Jis pažymėjo, kad Baltarusija nenustoja remti Rusijos kare, ypač suteikdama jai savo teritoriją, paramą, infrastruktūrą ir oro erdvę.
A. Demčenkos teigimu, Baltarusijos daliniai vis dar stiprina sieną su Ukraina, tačiau nei skaičius, nei šių dalinių veiksmų pobūdis nesikeičia.
„Puolamosios grupuotės, kuri šiuo metu būtų pasirengusi vykdyti invaziją į Ukrainos teritoriją iš šios krypties, sukūrimas neužfiksuotas“, – pridūrė jis.
22:06 | Vokietija: su šia Rusija negali būti normalių santykių
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Burbock sako, kad su šia Rusija negali būti normalių santykių.
„Kol tęsis žiaurus ir agresyvus karas, pažeidžiantis tarptautinę teisę, palaipsniui griežtinsime sankcijas Rusijai, nes Ukraina taip pat gina Europos laisvę“, – sakė ji.
21:43 | Italija svarsto Ukrainai tiekti oro gynybos sistemas
Italija svarsto galimybę Kyjivui tiekti oro gynybos sistemas, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po pokalbio telefonu su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, jis padėkojo jai „už solidarumą ir visapusišką paramą“.
„Labai įvertinau tai, kad Italijos vyriausybė skyrė papildomus 10 milijonų eurų pagalbos. Ponia Meloni sakė, kad buvo svarstomas oro gynybos sistemų aprūpinimas Ukrainos dangui apsaugoti. Mes aptarėme taikos formulę", – „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
21:29 | Danilovas: Rusija pradėjo slėpti savo bombonešius, nes žino, kad galime juos rasti ir sunaikinti
Rusijos Federacija savo bombonešius, kuriais vykdomos masinės raketų atakos prieš Ukrainą, slepia šalies gilumoje, nes supranta, kad Ukrainos pajėgos gali juos rasti ir sunaikinti, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, skelbia „Ukrinform“.
„Kalbant apie visus lėktuvus, kurie gali bombarduoti iš oro, jų irgi nėra labai daug. <…> Šiandien rusai pradėjo juos slėpti. Jie supranta, kad mes galime juos rasti net tose teritorijose, kur jie nesitiki", – sakė O. Danilovas.
Jis pridūrė, kad nėra jokių garantijų, kad okupantai Naujųjų metų dieną neapšaudys Ukrainos, todėl visi turėtų klausytis įspėjamųjų oro signalų.
„Deja, negalime garantuoti, kad iki Naujųjų metų nebus masinio apšaudymo. Tikrai žinome, kad jiems (rusams – red.) masiniam apšaudymui raketų nebeliko daug. Tą supranta ir priešas“, – pabrėžė O. Danilovas.
21:15 | Indijos policija tiria Rusijos įstatymų leidėjo ir jo kelionės draugo mirties aplinkybes
Indijos policija tiria turtingo Rusijos politiko, kuris, kaip teigiama, kritikavo karą Ukrainoje, ir jo kelionės draugo staigią mirtį prabangiame viešbutyje, antradienį pranešė pareigūnai.
65-erių Pavelo Antovo kūnas buvo rastas kraujo klane prie savo apartamentų rytinėje Odišos valstijoje, kur jis atostogavo su trimis kitais Rusijos piliečiais.
Jis mirė praėjus dviem dienoms po to, kai tame pačiame viešbutyje be sąmonės buvo rastas rastas kitas keliautojų grupės narys, Vladimiras Bidenovas, kurį, matyt, ištiko širdies smūgis ir kurio nepavyko atgaivinti.
Policija teigė, kad peržiūri vaizdo kamerų įrašus, apklausia viešbučio darbuotojus ir laukia išsamių skrodimo ataskaitų, tačiau kol kas nėra jokių nesąžiningų veiksmų požymių.
„Tikrinamos visos įmanomos versijos, susijusios su dviejų Rusijos piliečių mirtimi“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos viršininkas Rajeshas Panditas.
Jis teigė, kad V. Bidenovo širdies smūgį greičiausiai sukėlė girtavimas ir galimas narkotikų perdozavimas.
„Kol kas atrodo, kad P. Antovas netyčia iškrito iš viešbučio terasos“, – pridūrė jis.
„Jis tikriausiai buvo sutrikęs dėl savo draugo mirties, nuėjo į viešbučio terasą, greičiausiai iš jos iškrito ir mirė“, – aiškino jis.
Pareigūnas teigė, kad P. Antovas ir jo draugai į valstiją atvyko gruodžio viduryje, aplankė kelias vietas, o praėjusios savaitės pradžioje atvyko į viešbutį Rajagadoje.
Taip pat buvo apklausti du vietiniai kelionių agentai, lydėję grupę, ir kiti du rusai, keliavę su P. Antovu bei V. Bidenovu.
P. Antovas nuo 2018 metų buvo 150 km į rytus nuo Maskvos esančios Vladimiro srities regioninio parlamento narys, atstovaujantis prezidento Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“.
Prieš ateidamas į politiką jis įkūrė maisto perdirbimo įmonę „Vladimirskij Standart“, o 2019 metais Rusijoje leidžiamas žurnalas „Forbes“ jį pripažino turtingiausiu tarp visų šalies parlamentarų ir aukšto rango pareigūnų.
Birželį Rusijos žiniasklaida paskelbė P. Antovui priskiriamą „WhatsApp“ žinutę, kurioje teigiama, kad Ukrainos apšaudymas raketomis buvo terorizmas.
P. Antovas Rusijos socialiniame tinkle VK paneigė rašęs šią žinutę ir tvirtino, kad palaiko Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, kaip Kremliaus pareigūnai vadina vasarį pradėtą invaziją į kaimyninę šalį.
20:54 | Okupantai smogė gimdymo namams Chersone
Okupantų raketa pataikė į gimdymo namus Chersone. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentūra.
Skelbiama, kad šiandien juose gimė du vaikai. Išpuolio metu pacientai ir gydytojai slėpėsi, aukų pavyko išvengti.
19:12 | Nuo karo pradžios ES Ukrainai skyrė 77 tūkst. tonų pagalbos
Nuo vasario Europos Sąjunga Ukrainai perdavė daugiau nei 77 tūkst. tonų pagalbos, sako Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Europos solidarumas su Ukraina tik stiprėja“, – sakė Ursula von der Leyen.
18:55 | Rusijoje du pensininkai padegė „vojenkomatą“: nesustabdė net policija
Rusijoje, Maskvos srityje du pensininkai (70 ir 76 m.) padegė vadinamąjį „vojenkomatą“ – vietos karo prievolės tarnybos pastatą, skelbia „Nexta“.
Iš pradžių skelbta, kad padegimu įtariamos dvi moterys, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nusikaltimą suplanavo pensininkų pora.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriškis, nešinas kanistru, keliauja link „vojenkomato“. Priartėjęs prie pastato, vyras apšlaksto pastatą skysčiu. Netrukus prie pastato privažiuoja policija, tačiau tai vyro nesustabdė – pensininkas uždegė ugnį ir padegė pastatą.
18:39 | Stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje, nori nepriklausomybės
Antradienį Vilniuje vykęs visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje ir priėmė sprendimą pagreitinti procesą dėl didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato.
Susirinkime dalyvavo dvasininkai, vienuoliai ir visų Lietuvos stačiatikių parapijų atstovai pasauliečiai, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja.
Jos teigimu, arkivyskupijos visuotiniame susirinkime konstatuota, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia vieningai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir išreiškė visišką pritarimą antikarinei šios Bažnyčios vadovo, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus, pozicijai.
„Susirinkimas taip pat patvirtino savo ištikimybę didesnės bažnytinės nepriklausomybėse siekiui ir kreipėsi į Švenčiausiąjį Sinodą. Anksčiau metropolitas Inokentijus kreipėsi į Sinodą su prašymu suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą“, – teigiama pranešime.
Jame pabrėžiama, kad ir dabar faktiškai Lietuvos stačiatikių bažnyčia „yra moraliai bei finansiškai nepriklausoma religinė organizacija“.
„Kartu Lietuvos stačiatikių bažnyčiai labai svarbu nepažeisti bažnyčios kanonų: Lietuvos stačiatikių arkivyskupija per kanoninius ryšius su Maskvos patriarchatu susivienija su visa Stačiatikių bažnyčia, su jos pilnatve. Be to, kanoninis ryšys niekaip netrukdo Bažnyčios savarankiškumui. Analogiškai ir Romos katalikai įvairiose šalyse palaiko kanoninį ryšį su Vatikanu, Šv. Petro Sostu“, – tvirtinama pranešime.
Dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.
Dėl to metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
18:24 | Putinas pasirašė dekretą: draus tiekti naftą tiems, kurių sutartyse numatytos kainų lubos
R️usijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų priemonių Rusijos naftos kainų luboms įvesti.
Dekrete rašoma, kad draudžiama tiekti rusišką naftą ir jos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu šių tiekimo sutartyse yra numatytas kainų lubų įvedimas, skelbia UNIAN.
Dekretas galios iki 2023 m. liepos 1 d.
18:15 | Švedija Ukrainai papildomai skyrė daugiau nei 19 mln. dolerių
Švedija Ukrainos gynybai remti papildomai skyrė beveik 19,2 mln. dolerių, lėšas planuojama skirti kariniam potencialui stiprinti. Ukrainos gynybos ministerija apie tai pranešė „Telegram“, skelbia „Ukrinform“.
„Švedija papildomai skyrė beveik 19,2 mln. dolerių (200 mln. Švedijos kronų) Ukrainos gynybai paremti“, – rašoma pranešime.
Lėšos bus nukreiptos į Didžiosios Britanijos vadovaujamą Tarptautinį paramos Ukrainai fondą ir panaudotos Ukrainos kariniam potencialui stiprinti.
„Ukrainos žmonių laisvė ir nepriklausomybė yra būtina sąlyga saugiai Europai“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
17:57 | Okupantai apšaudė miestą Chersono srityje, yra aukų
Per rusų apšaudymą Olešky mieste, Chersono srityje, vienas žmogus žuvo, taip pat buvo ir sužeistų, skelbia „Ukrinform“.
Miesto meras Jevhenas Ryščukas apie tai paskelbė „Telegram“.
„Dėl Olešky miesto okupantų apšaudymo . išdaužė langus daugiaaukščiame Žitloselyšče 5A“, – rašoma pranešime.
Kaip pranešė „Ukrinform“, okupantai nori sukurti „pilkąją zoną“ abiejose Dniepro pusėse, todėl apšaudo savo užimtą krantą, kad priverstų žmones pasitraukti.
17:33 | Ukrainos oro pajėgų atstovas: grėsmė niekur nedingo, okupantai neatsisakė savo ketinimų
Po sprogimų, nugriaudėjusių Engelso aerodrome, kur bazuojasi strateginiai okupantų bombonešiai ir keli Rusijos kariuomenės oro pulkai, dalis lėktuvų buvo perkelti į kitus aerodromus, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.
„Po vakarykščių įvykių matome, kad ten lėktuvai yra išsklaidyti, konkrečiai strateginė aviacija. Žinoma, ten dar yra tam tikras skaičius lėktuvų, bet daugelis jų jau buvo perkelta į skirtingus aerodromus, galinčius juos priimti, prižiūrėti, aptarnauti. Po šių įvykių apskritai priešo orlaivių aktyvumas vakare gerokai sumažėjo, net taktinių lėktuvų visiškai nesimatė“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą, kaip sprogimai Engelse paveikė Rusijos planus masiškai atakuoti Ukrainą, Ignatas pažymėjo: „Iš tikrųjų grėsmė niekur nedingo. Okupantai neatsisakė savo klastingų ketinimų. Galbūt per Naujųjų metų šventes ar kokias nors kitas datas vis tiek sieks pataikyti į mūsų infrastruktūrą, kad palaužtų Ukrainos žmones".
Jis atkreipė dėmesį, kad lėktuvai yra itin mobilūs ir gali greitai pasirodyti oro erdvėje, nepaisant dabartinės jų buvimo vietos, todėl būtina visada būti pasiruošus atakoms ir laikytis valdžios rekomendacijų.
Kaip pranešama, gruodžio 26-osios naktį strateginiame kariniame aerodrome Engelse (Rusija) nugriaudėjo sprogimai . Būtent iš šio aerodromo vykdomos visos masinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą. Čia bazuojasi Rusijos strateginė aviacija – bombonešiai Tu-95 ir Tu-160. Neoficialiomis žiniomis, Rusijos gynybos ministerija patvirtino trijų karių žūtį per sprogimus.
17:13 | Iš 250 Rusijai perduotų Irano dronų, ukrainiečiams jau pavyko sunaikinti apie 70
Iš 250 Irano bepiločių orlaivių, kuriuos gavo Rusija, Ukrainos oro gynybos pajėgos jau sunaikino apie 70.
Tai pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.
„Per pastarąsias dvi savaites Rusija atakavo Ukrainos teritoriją bepiločiais orlaiviais – „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ iš antrosios Irano bepiločių orlaivių partijos. Jų gavo apie pustrečio šimto. Iki 70 bepiločių orlaivių Ukrainos oro gynyba jau sunaikino“, – sakė jis.
17:00 | Į Ukrainą grąžinti 42 Ukrainos karių palaikai
Pasak Ukrainos vyriausybės, į Ukrainą sugrįžo 42 karių, žuvusių mūšių metu, palaikai, skelbia „The Guardian“.
Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija savo pareiškime nurodė: „Dingusių asmenų komisaro biuras, kartu su teisėsaugos institucijomis, ir toliau parveža namo herojus, paaukojusius savo gyvybes dėl Ukrainos. Šiandien įvyko dar vienas žuvusiųjų palaikų perdavimas.“
Darbas sugrąžinant Ukrainos kovotojų kūnus „nenutrūksta nė dienai“, sakė dingusių asmenų paieškos komisaras Olehas Kotenko.
Jis pridėjo: „Nepaisant to, kad derybų procesas sudėtingas ir ilgas, stengiamės jį pagreitinti. Suprantame kiekvieną šeimą, kurios laukia sugrįžtančių gynėjų, kad juos galėtų pagerbti. Sugrąžinsime visus.“
16:48 | Lavrovas pažėrė grasinimų Ukrainai
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį perspėjo, kad Ukraina privalo įvykdyti Maskvos reikalavimą dėl „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“, taip pat pašalinti tariamą karinę grėsmę Rusijai, nes priešingu atveju „Rusijos kariuomenė išspręs šį klausimą“.
S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus kurstant karą Ukrainoje, kad susilpnintų Rusiją, ir sakė, kad nuo Kyjivo ir Vašingtono priklauso, kiek ilgai tęsis karas, prasidėjęs vasario 24 dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Kalbant apie konflikto trukmę, kamuolys yra Kyjivo režimo ir už jo nugaros stovinčio Vašingtono pusėje“, – sakė S. Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS.
„Jie bet kuriuo metu gali nutraukti beprasmį pasipriešinimą“, – tvirtino jis.
S. Lavrovas nenurodė, kaip Rusijos kariuomenė žada pasiekti savo tikslus „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą – tuo Rusija aiškino savo vasario mėnesį pradėtą invaziją. Nuoroda į „denacifikaciją“ atsirado dėl Rusijos kaltinimų, esą Ukrainos vyriausybei didelę įtaką daro radikalios nacionalistų ir neonacių grupuotės.
Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.
S. Lavrovas įspėjo, kad tolesnė Vakarų parama Ukrainai gali sukelti tiesioginę konfrontaciją.
„Nuolat perspėjame savo priešininkus Vakaruose apie pavojus, kylančius dėl jų pasirinkimo eskaluoti Ukrainos krizę“, – sakė jis ir pridūrė, kad „rizika, kad situacija gali tapti nekontroliuojama, išlieka didelė“.
„Strateginis JAV ir NATO sąjungininkų tikslas – pasiekti pergalę prieš Rusiją mūšio lauke ir taip gerokai susilpninti ar net sunaikinti mūsų šalį“, – sakė jis.
16:38 | Šmyhalis: Naujųjų metų šventės gali praeiti be elektros trukdžių
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis sako, kad Naujųjų metų šventės Ukrainoje gali praeiti be avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų, jei nebus naujų išpuolių.
„Noriu pabrėžti, kad nesant apšaudymo, Naujųjų metų šventės praeis be avarinių išjungimų“, – sakė jis.
16:18 | Zelenskis su kariuomene aptarė situaciją fronte
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su kariuomene aptarė situaciją prie Bachmuto ir Kremino, skelbia UNIAN.
V. Zelenskio spaudos tarnybos duomenimis, antradienį jis surengė eilinį vyriausiojo vado štabo posėdį.
Pažymima, kad posėdyje pristatyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir operatyvinių zonų karių vadų pranešimai apie situaciją fronte.
Be to, posėdyje buvo aptartas preliminarių štabo sprendimų įgyvendinimas atskiruose skyriuose, ypač šalia Bachmuto ir Kremino gyvenviečių. Taip pat buvo svarstomas gynybos pajėgų aprūpinimas reikiama ginkluote ir įranga.
15:44 | Popiežius ragina nutraukti beprasmį karą Ukrainoje
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje.
14:49 | Rusai meta visas pastangas į Kreminą
Kremina – miestas Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje – tapo žūtbūtinių ukrainiečių ir rusų mūšių vieta. Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pasakoja, kad būtent šioje teritorijoje rusai sutelkė galingas savo pajėgas.
„Rusų okupacinės pajėgos per mėnesį sugebėjo sukurti labai galingą gynybą, net šiek tiek daugiau. Jie ten atveža didžiulį kiekį atsargų ir technikos. Jie nuolat atnaujina savo pajėgas“, – CNN cituoja S. Haidajų.
Jis sakė, kad rusų gretose skaičiuojama daug aukų, „bet jie vis tiek atveža naujų [karių], nes supranta, kad jei praras Kreminą, iš esmės subyrės visa gynybos linija“.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą pripažino, kad padėtis fronto linijose Bachmute, Kreminoje ir kitose rytinio Donbaso regiono vietose yra „sudėtinga, skausminga“, nes Rusijos pajėgos naudoja visus turimus išteklius, kad „išspaustų bent šiek tiek pažangos“. “
Kreminos miestas svarbus, nes jis įsikūręs prie pagrindinio šiaurės-pietų kelio nuo Sviatovės, kuriuo Rusijos kariai naudojosi aprūpinimui ir kuris jiems tapo dar svarbesnis po to, kai Ukrainos kariai užėmė Kupjanską. Kreminos praradimas apribotų Rusijos galimybes aprūpinti savo karius svarbiausiame Sjevjerodonecko mieste.
14:30 | Šiurpios žudynės Rusijos okupuotoje teritorijoje: išžudyta 8 asmenų šeima, įskaitant metukų vaiką
14:01 | „Nord Stream“ remontas Rusijai kainuos per 500 mln. dolerių – „The New York Times“
Per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto eksporto dujotiekio „Nord Stream“ sprogusioms gijoms suremontuoti Rusijai kainuos mažiausiai 500 mln. JAV dolerių, rašo „The New York Times“, remdamasis informuotu šaltiniu.
„Pastarosiomis savaitėmis „Nord Stream AG“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Kremliaus kontroliuojamai bendrovei, pradėjo vertinti vamzdyno remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo sąnaudas“, – leidinys cituoja šaltinį.
Anot jo, „išlaidos remontui prasideda nuo maždaug 500 mln. dolerių“.
Pažymima, kad Rusijos ekspertai taip pat analizuoja, kiek ilgai pažeistos dujotiekio gijos gali atlaikyti sūraus vandens poveikį.
13:33 | ISW: Rusijos karo ekspertai panikuoja
Gruodžio 26-osios naktį pranešta apie sprogimus netoli Engelso karinės oro bazės Saratovo srityje, Rusijos Federacijoje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė Ukrainos droną, kuris buvo mažame aukštyje ir artėjo prie Engelso aerodromo, dėl to, ministerijos teigimu, žuvo trys rusų kariai.
JAV Karo studijų instituto (ISW) teigimu, šiuo atžvilgiu Rusijos kariniai ekspertai kritikavo Rusijos vidaus oro gynybos pajėgumus ir suabejojo Rusijos valdžios veiksmais.
Vienas iš ekspertų, susijusių su privačia karine bendrove „Wagner“, stebėjosi, kodėl Rusijos oro gynyba tik „per plauką“ užkerta kelią smūgiams „būtent virš aerodromo / karinio dalinio“, ir pažymėjo, kad Engelso aerodromas yra 500 km Rusijos teritorijos gilumoje.
Savo ruožtu, kaip pažymėjo ISW specialistai, įvykį pakomentavo ir buvęs Donbaso kovotojų vadas Igoris Girkinas. Visų pirma jis klausė, kodėl Rusija leidžia Ukrainos bepiločiams orlaiviams taip giliai įsiskverbti į jos teritoriją.
Ataskaitoje nurodoma, kad daug daugiau Rusijos karinių ekspertų kritikavo Rusijos oro gynybos sistemų technines galimybes ir išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos valdžios nesugebėjimo apsaugoti ypatingos svarbos Rusijos infrastruktūros.
Instituto ekspertai padarė išvadą, kad tariamos atakos prieš karinius objektus, esančius toli už fronto linijos, ir toliau bus naudojamos Rusijos informacinėje erdvėje, raginant eskaluoti veiksmus prieš Ukrainą.
12:49 | Permainos tarp Rusijos karo vadų – nuo vasario šiame poste pasikeitė jau keturi generolai
Ukrainos žvalgyba skelbia apie pokyčius Rusijos karinėje vadovybėje. Pranešama, kad Valerijaus Gerasimovo ir Sergejaus Šoigu patikėtinį Sergeju Kuzovlevą Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos kariuomenės vado poste pakeitė Jevgenijus Nikiforovas.
Ukrainos žvalgybos direktorato teigimu, tai dar viena rotacija Rusijos Federacijos aukščiausioje vadovybėje. S. Kuzovlevui šiose pareigose pavyko išbūti tik apie mėnesį.
Iki paskyrimo J. Nikiforovas ėjo štabo viršininko pareigas, buvo Rytų karinės apygardos vado pirmuoju pavaduotoju.
„Formali Kuzovlevo atleidimo priežastis buvo nesugebėjimas paruošti puolimo Lymano (Rytų Ukraina, Doneckas) kryptimi.
Tačiau iš tikrųjų tai yra vidinės politinės kovos apraiška aukščiausioje Rusijos Federacijos vadovybėje – žmogus iš Šoigu-Gerasimovo orbitos keičiama į kandidatą iš Surovikino-Prigožino grupės“, – skelbia Ukrainos žvalgyba.
Čia omenyje turimi Rusijos puolimui Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas ir „Wagner“ finansuojantis Jevgenijus Prigožinas.
Žvalgų duomenimis, J. Nikiforovas tapo ketvirtuoju Vakarų karinės apygardos vadu nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
12:13 | Lavrovas: JAV grasino fiziškai pašalinti Putiną
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikina, kad „neįvardyti pareigūnai“ JAV grasino likviduoti karą Ukrainoje inicijavusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Vašingtonas nuėjo toliausiai: ten kai kurie „neįvardyti pareigūnai“ iš Pentagono iš tikrųjų grasino nukirsti galvą Kremliui, iš tikrųjų mes kalbame apie Rusijos valstybės vadovo fizinio pašalinimo grėsmę.
Jeigu tokias idėjas kas nors iš tikrųjų sugalvoja, jie turėtų labai gerai pagalvoti apie galimas tokių planų pasekmes“, – interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Oficialūs Amerikos administracijos atstovai, įskaitant asmeniškai JAV prezidentą Joe Bideną, ne kartą yra sakę, kad nesiekia nuversti Rusijos Federacijos režimo, nepaisant gilaus jo veiksmų atmetimo.
11:35 | „Žiedų valdovai“: Putinas apdovanojo draugus papuošalais
10:48 | Putinas ir Lukašenka apsigyveno kartu: tuo pačiu automobiliu atvyko ir į darbą
10:14 | Indijoje iškritęs iš viešbučio balkono žuvo vienas turtingiausių Rusijos politikų
09:50 | Pagrindinis rusų tikslas – prasiveržti Donecke
Interviu Ukrainos televizijai Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar interviu teigė, kad pagrindinis Rusijos karinių pajėgų tikslas iki metų pabaigos – pasiekti Rytų Ukrainoje esančio Donecko srities administracinę sieną.
„[Rusai] išsikėlė užduotį iki kalendorinių metų pabaigos pasiekti [administracines] Donecko srities sienas“, – sakė ji, rašo „Ukrainska Pravda“.
Pasak viceministrės, dabar Ukrainos „rytinė tvirtovė“ yra Donecko srities miestas Bachmutas, kurį Rusijos pajėgos įnirtingai bando užimti jau kone 10 mėnesių. Ten, anot H. Maliar, Rusijos pajėgos sutelkė daugiausiai karinės technikos ir ginklų.
„Ten [Rusijos pajėgos] buvo šiek tiek pažengusios į priekį, bet priešas buvo išvarytas. Šiandien priešas bando apsupti miestą, bet jiems nepavyksta“, – sakė gynybos viceministrė.
09:09 | Ukrainoje – oro pavojus
Antradienio rytą didžiojoje Ukrainos dalyje, daugiausiai Rytuose, aidi oro pavojaus sirenos.
08:28 | Ukraina skaičiuoja, kad jos grūdų derlius sumažėjo 40 proc.
Ukraina apskaičiavo, kad jos grūdų derlius dėl Rusijos invazijos per metus sumažėjo maždaug 40 proc., penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė šalies pramonės atstovas.
„Tikimės 65–66 mln. tonų grūdų derliaus“, – pažymėjo Ukrainos grūdų asociacijos vadovas Serhijus Ivaščenko.
Pernai Ukrainoje buvo užaugintas rekordinis 106 mln. tonų derlius.
„Pagrindinė priežastis – karas“, kuris iš karto kilęs lėmė degalų stygių ir sutrukdė sėjai, pažymėjo S. Ivaščenko.
Ukraina yra svarbi pasaulinė grūdų eksportuotoja, tačiau Rusijos invazija vasario pabaigoje sustabdė krovinių gabenimą ir užblokavo 20 mln. tonų grūdų Ukrainos uostuose.
„Uostai buvo užblokuoti <...>, tai nutraukė ciklą“ ir sumažino ūkininkų pajamų šaltinį.
„Visa tai ir, žinoma, karas reiškė, jog ūkininkai neturėjo pakankamai pinigų trąšoms pirkti, jų derlius sumažėjo“, paaiškino pramonės atstovas.
07:50 | Medvedevas pateikė „prognozę“ kitiems metams: prabilo ir apie Baltijos šalių ateitį
Savo „Telegram“ paskyroje buvęs Rusijos prezidentas pateikė savo 10 punktų prognozę kitiems metams. Tiesa, ši prognozė negalėtų būti toliau nuo tiesos, nes, pavyzdžiui, E. Muskas niekada negalėtų tapti JAV prezidentu, kadangi Jungtinių Valstijų konstitucija numato, jog šalies vadovu gali būti renkamas tik JAV gimęs asmuo, o E. Muskas gimė Pietų Afrikoje.
07:15 | Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė Rusijos atakas Donbase
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pajėgos bandė veržtis į priekį Luhansko ir Donecko srityse, tačiau Ukrainos kariai atmušė šiuos bandymus.
Gynybos pajėgų aviacija apšaudė teritoriją, kurioje telkėsi Rusijos pajėgos, rašo UNIAN. Be to, Ukrainos gynybos pajėgų raketų ir artilerijos daliniai pataikė į 4 vadavietes ir 6 priešo darbo jėgos koncentracijos zonas.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Ukraina pirmadienį paragino pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Organizacijos, kurioje Maskva, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali vetuoti bet kokią rezoliuciją.
► Rusų priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė ukrainiečių droną, šiam priartėjus prie oro pajėgų bazės Rusijos pietuose, trys žmonės žuvo, ant jų nukritus nuolaužoms, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
► Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį sureagavo į naujus Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimus apie Rusijos karą prieš Ukrainą.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė esąs „100 procentų“ įsitikinęs, kad jo pajėgos sunaikins pažangiausią Pentagono oro gynybos sistemą, kurią JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo nusiųsti į Ukrainą.
► Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas.
► Po Chersono miesto apšaudymo, kai žuvo mažiausiai septyni žmonės, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasmerkė Rusijos terorą.
► Baltarusijoje vienam mechanizuotųjų pėstininkų ir dviem tankų batalionams nurodyta judėti į rajonus prie Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.
