Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.
Tačiau ekonomikos saulei šildant smarkiau, Lietuvos Konstitucijos prievaizdai nusprendė, kad taip elgtis nebuvo galima, todėl reikia rasti 800 mln. litų ir atstatyti teisybę. Nors svarstant šiųmetinį šalies biudžetą šis klausimas buvo kiek primirštas, artėjant Prezidento rinkimams suskubta pasitempti.
Kaip ir kiekviena užgaida ar menkai planuotas pirkinys, valstybės siekis suplanavus išlaidas prisiimti daugiau įsipareigojimų reikalauja rasti magišką Aladino lempą išpildančią tris norus – 100 mln. litų, 350 mln. litų ir 350 mln. litų. Šįkart ilga mokesčių ranka Aladino ieškos automobilininkų ir alkoholį mėgstančiųjų kišenėse.
Statistika nerūpi
Alkoholio akcizo didinimas – ne nauja idėja. Biudžeto įplaukų kreivę pamušus pirmosioms recesijos strėlėms, svaigalų apmokestinimas buvo prisimintas kone pirmiausia. Skaičiuojama, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizas nuo to laiko jau pakilo 37 proc.
Pažvelgus į statistikos departamento duomenis galima pastebėti, kad akcizo augimas nedavė norėtų rezultatų. 2008-2012 metų laikotarpiu, pajamos iš akcizo etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams susitraukė 4,4 proc. Akcizo pajamos iš etilo alkoholio sumažėjo dar daugiau – beveik 15 proc.
Tačiau mažėjant pajamoms, alkoholio suvartojimas nesumažėjo, o atvirkščiai – išaugo. 2012 metais vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 10 proc. daugiau, nei 2008-aisiais. Kadangi alkoholio šuliniuose pasisemti vis dar neišeina, išvada akivaizdi – šešėlinės rinkos baronai trynė delnus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, nuo mokesčių šviesos pasislėpusi stipriųjų alkoholinių gėrimų dalis siekia net 33 proc. Galima nesunkiai nuspėti, kad akcizui išaugus dar daugiau, norinčiųjų pasinaudoti kontrabandininkų paslaugomis skaičius tik augs.
Akcizas – didžiausias ES
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai sutiko, kad akcizo didinimas dviprasmiškai paveiks rinką. Legalaus verslo asociacijos, vienijančios visų akcizinių prekių gamintojus, prezidentas Romas Apulskis pasakojo, kad Lietuvos gyventojai ir taip kenčia nuo didelių kainų.
„Akcizo lygis, lyginant su pajamomis Lietuva yra labai aukštas. Alkoholio atveju – didžiausias ES, – sakė R. Apulskis. – Mūsų vertinimu tai yra viena pagrindinių didelės šešėlinės ekonomikos priežasčių.“
Panašiai teigės manąs ir LLRI analitikas Vytautas Žukauskas. Pastarojo manymu, norint reikšmingai padidinti iš akcizo surenkamų dalį pajamų, atsiranda rizika, kad dar smarkiau išaugs šešėlinis gėrimų suvartojimas.
„Viskas labai priklauso nuo vartotojų reakcijos. Mano skaičiavimais, jei visam alkoholiui akcizas didėtų 10 proc., būtų galima surinkti 20-30 mln. litų, bet to neužtektų kompensuoti pensijoms“, – dėstė ekspertas.
Labiau kategorišką poziciją užėmė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas. „Tikėtis didesnių biudžeto pajamų auginant akcizus – visiškai nerealu. Tai jau buvo bandyta, tačiau statistika rodo, kad pajamų nepadaugėjo, o šešėlinė rinka išaugo“, – teigė LPK atstovas.
Kitokios nuomonės laikėsi Finansų ministras Rimantas Šadžius. Paklaustas, kodėl mano, kad šį kartą didinant akcizą pajamų bus surenkama daugiau socialdemokratas teigė, kad atliekami skaičiavimai.
„Mes atsižvelgėme į tiesioginį efektą, kai padidinus akcizą, atitinkamai padauginama iš atitinkamo procento ir galima prognozuoti tam tikrą pajamų prieaugį“, – detalių vengė ministras. Pašnekovas neneigė ir šešėlinės rinkos plėtros galimybių. Ministras patikino, kad planuojant pajamas iš akcizo, atsižvelgta į legalios apyvartos sumažėjimą.
Ekologija nė motais
Siekiant kompensuoti sumažintas pensijas Vyriausybei teks kišenėse sukrapštyti 800 mln. litų, tad į pagalbą akcizo didinimui pasitelkiamas ir automobilių mokestis. Susiklosto kiek paradoksali situacija – mokestis, didžiojoje Europos dalyje skirti kelių atnaujinimui ir ekologijai skatinti Lietuvoje skiriami visai kitais tikslais. Negana to, pagrindiniu apmokestinimo kriterijumi pasirinktas automobilio variklio tūris.
Buvęs Susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis teigė, kad būnant ministru su tokia praktika susidurti šiam netekę. „Kuomet turėjome spaudimą dėl automobilių mokesčio teko domėtis įvairiais variantais, tačiau tokio matyti – neteko“, – nuostabą reiškė politikas.
Pašnekovas pridūrė, kad dalis gyventojų, kurie pirko automobilius esant nedidelėms dujų kainoms prieš 8-10 metų turės mokėti pakankamai dideles įmokas. Kodėl – neaišku.
Tuo tarpu internetinio skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas teigė esąs įsitikinęs, kad mokesčio didinimas neturi nieko bendra su automobilių parko atnaujinimu ar infrastruktūros tobulinimu.
„Priimami sprendimai nekeičia situacijos automobilių parke – jei būtų skatinama įsigyti bent keliasi metais naujesniu automobilius, tada pajustume pokyčius“, – sakė lengvųjų automobilių ekspertas. Pastarasis pridūrė, kad pasirinktas mokesčio dydžio nustatymo kriterijus taip pat neturi nieko bendra su ekologija ar automobilių parko atnaujinimu.
Tuo tarpu R. Šadžius dėl situacijos kaltino buvusią Vyriausybę. „Turime tą pirmą uždavinį, kurį paveldėjome ir ankstesnės valdžios, kuri savo sprendimais sukūrė antikonstitucinę situaciją“, – sakė ministras.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad galiausiai lėšų paskirstymas – įstatymų leidėjų kompetencija, o jų panaudojimo sąrašas esą ir taip netrumpas.
Mato kitų šaltinių
Niekas neabejoja sunkia Lietuvos pensininkų dalia, tačiau Vyriausybės siekiai didinti mokestinę našta gyventojams šalies, kurių pajamos ir taip apmokestintos daugiau nei 40 proc. siekiančiu tarifu atrodo kiek ciniškos. Juoba, kad įžvelgiama ir kitų šaltinių.
R. Apulskis stebėjosi, kodėl nesistengiama surinkti lėšų ribojant kioskuose pardavinėjamam kosmetiniam spiritui, kurį asocialų asmenys naudoja kaip alkoholio pakaitalą. „300 mililitrų degtinės, kuri parduotuvėje kainuoja 12-13 litų, atitikmuo kioske kainuoja pora litų, – dėstė R. Apulskis. – Mūsų skaičiavimai rodo, kad ištaisius tokią situaciją, galima surinkti iki 50 mln. litų.“
LLRI analitikas prisiminė ir privataus kapitalo įsileidimą į viešojo sektoriaus įmones galimybę. „Yra galimybė platinti dalį įmonių akcijų, kas nereiškia, kad perleidžiama kontrolė, tiesiog surenkama lėšų“, – sakė V. Žukauskas. Pašnekovas teigė, kad lėšų surinkimo būdas – ne nuosprendis, o pasirinkimas.
Privatizacijos idėją kėlė ir R. Masiulis. „Matome resursų ir viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo didinime – tiek kalbant apie valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, tiek apie kai kurių programų atsisakymą“, – pridūrė politikas.
Finansų ministro pasiteiravus kodėl apie pensijų atstatymą nebuvo kalbama biudžeto svarstymo metu, kuomet pensijas buvo galima atstatyti nedidinant mokesčių, ministras atsakė, kad tuo metu prioritetas buvo periodinės išmokos.
„Mūsų prioritetas visada buvo einamosios išmokos, o ne kompensavimas. Tai būtent nuo šių metų ir pradedame spręsti iš kur gauti papildomus pajamų šaltinius“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo R. Šadžius.
FAKTAI: Mokestinės pajamos
• 2013 metų trečiąjį ketvirtį iš etilo alkoholio akcizo buvo surinkta 155,4 mln. litų
• Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį pajamos iš alkoholinių gėrimų akcizo bendrai siekė 232,2 mln. litų
• 2013 metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 13 litrų gryno alkoholio
• Automobilių mokesčio pagalba tikimasi surinkti 200 mln. litų, alkoholio akcizo didinimo dėka – 100 mln. litų
NUOMONĖS
Visuomenės sluoksniai pastatomi vienas prieš kitą – juolab, kad tarp pačių senjorų yra automobilių savininkų, kuriems šis mokestis bus taikomas.
Eligijus Masiulis, Seimo narys
Politikai yra labai išradingi, kuomet reikia sugalvoti naują mokestį, tačiau išradingumas ir vaizduotė dingsta, kuomet reikia galvoti apie išlaidų atsisakymą.
Vytautas Žukauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
Gali kiek persiskirstyti automobilių kainos pagal variklio tūrius – gali brangti populiariausi automobiliai, kuriu variklio tūris nesiekia 2 litrų.
Viktoras Daukšas, „Autoplius.lt“ plėtros vadovas
