„Vienas iš aspektų tai yra „Free Rail“ programa, kuomet geležinkeliai atsijungia nuo rusiškos informacinės sistemos ir pereina prie europietiškos, taip pat dalinasi informacija su Vakarų partneriais“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos susitikime šią savaitę kalbėjo J. Taminskas.
„Dabar intensyviai yra dirbama su Latvija ir Estija, kad kitąmet turėtume vieningą bendrą sistemą“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo viceministras Julijus Glebovas BNS patikslino, kad jau sudaryta darbo grupė, kurioje įvairių institucijų – tiek Užsienio reikalų, tiek Vidaus reikalų ministerijų bei „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovai diskutuos, kokios yra galimybės plėtoti geležinkelius ir kokias sistemas naudoti.
„Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai iki kitų metų vidurio turim pasirengti geležinkelių tinklų architektūros studiją, kuri turi atsakyti į klausimą, kaip toliau Lietuvoje bus plėtojamas geležinkelis, ar bus plėtojamas siaurasis, europinio standarto geležinkelis, ar tas platusis, ar kažkoks miksas. Ir ši studija geležinkelių (LTG – BNS) užsakymu yra atliekama“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, siekiama, kad dėl geležinkelių sistemos pertvarkos Lietuva, Latvija ir Estija sutartų vieningai, tuo pat metu.
Pasak J. Glebovo, šiuo metu iš Lietuvos į Rytų valstybes eismas geležinkeliais nevyksta, todėl Lietuva iš esmės nesinaudoja rusiška sistema, tačiau rusiški riedmenys ir lokomotyvai vis dar naudojami.
„Nesinaudojame ja de facto, ko gero, jau ir esame atsijungę. Tolimesnis etapas – reikėtų visoms trims Baltijos šalims kartu nuspręsti, kaip judėti – ar kurti trims Baltijos šalims savo sistemą, ar naudoti kažkokią europinę, kuri naudojama kitose Europos Sąjungos šalyse“, – BNS aiškino J. Glebovas.
Pasak jo, sistema perduodami duomenys, pavyzdžiui, kiek vagone yra ašių, kokios jo apkrovos, numeris, kada atlikta techninė apžiūra.
„Ką matome, kadangi geležinkelių vežėjai vykdo vežimus ir Europoje, ir iš Europos ateina, tų dalykų europinėje sistemoje nereikia, tai ir yra vienas iš argumentų, ar tikrai visų tų duomenų reikia ir jei kurtume sistemą trys Baltijos šalys, kurį modelį perimtume, ar tą, kuriam reikia labai daug smulkių duomenų, ar tą, kur užtenka bendresnių“, – teigė viceministras.
J. Glebovas negalėjo atsakyti, kiek kainuotų tokių planų įgyvendinimas, nes tai priklausys nuo pasirinkto modelio.
„Kad būtų nors Europoje koks pavyzdys neseniai kurtos sistemos, kurią būtų galima pagal analogą įvertinti, neturime tokių dalykų, todėl sunku pasakyti, kelių nulių zonoje tas skaičius“, – BNS sakė vienas ministerijos vadovų.
„Free Rail“ vyksta etapais
„Free Rail“ programą 2023 metais LTG įkūrė siekiant mažinti priklausomybę nuo nedraugiškų kaimynių. Be to, norima integruoti verslo ryšius, technologijas ir informacines sistemas su Europa, atverti daugiau galimybių įmonėms, gyventojams bei Vakarų geležinkelių pramonei.
Anot bendrovės, dėl istorinių aplinkybių Baltijos šalių geležinkeliai vis dar susieti su Maskva, o su trečiosiomis šalimis dar bendraujama pagal Rusijoje esančios tarptautinės Geležinkelių transporto tarybos (GTT) taisykles.
Pasak LTG, programa įgyvendinama etapais, nes būtina paisyti keleivių ir krovinių tranzito į Kaliningradą.
„Pereinamuoju laikotarpiu LTG privalės užtikrinti dviejų veiklos modelių – Europos Sąjungos standartus atitinkančio ir GTT nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis grįsto – palaikymą“, – komentare BNS nurodė LTG.
Įgyvendindama „Free Rail“ bendrovė teigia peržiūrinti vidinius grupės įmonių procesus, atsisako perteklinių GTT taisyklių, atnaujina informacinę sistemą.
LTG taip pat siekia visus traukinių reisus Baltijos regione vykdyti pagal ES standartą. Tokį bandomąjį važiavimą krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ per Baltijos šalis iki Mugos uosto Estijoje atliko metų pradžioje.
Be to, ieškoma alternatyvų rusiškoms geležinkelių infrastruktūros ir riedmenų detalėms.
„Technologinės priklausomybės rizika jau reikšmingai sumažinta – visiems anksčiau naudotiems rusiškiems ir baltarusiškiems elementams buvo rastos alternatyvos“, – BNS teigia LTG.
Paskirtasis susisiekimo ministras J. Taminskas atkreipė dėmesį, kad traukinių detalės ir vagonai iš Rytų šalių palaipsniui keičiami Čekijos, Lenkijos produkcija.
LTG visiškai integruotis į Vakarų Europos transporto sistemą planuoja iki 2030 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
