Pasak autoriaus, Ukraina vis labiau pripažįstama kaip pasaulinė lyderė dronų technologijų plėtros srityje.
„Šalis šiandien gali pasigirti sparčiai augančia vidaus dronų pramone, kurią ypač paskatino daugiau nei trejus metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. Tai sukūrė itin palankias sąlygas nuolatinei inovacijai ir leido kasdien mūšio lauke išbandyti naujus bepiločių modelius“, – rašo Dickinsonas.
Jo teigimu, šios plėtros rezultatai akivaizdūs. Ukrainos dronai ypač pasižymėjo Juodosios jūros mūšyje, o šiandien jie jau smogia taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, toli už Ukrainos ribų.
Todėl daugelis partnerių šalių siekia įtraukti ukrainietišką dronų technologiją į savo gynybos doktrinas. Jungtinė Karalystė neseniai patvirtino, kad pradės masinę dronų gamybą bendradarbiaudama su Ukraina.
„Ukrainos auganti reputacija kaip vienos svarbiausių žaidėjų karo bepiločiais srityje atspindi didžiulius pokyčius Europos saugumo architektūroje. Iki šiol Ukraina buvo laikoma šalimi, siekiančia pasiekti NATO standartus, o šiandien verta pastebėti, kad pati NATO jau perima ukrainietišką patirtį“, – pabrėžia autorius.
Ukrainos kariuomenė pirmauja ir kitose srityse
Autoriaus nuomone, Ukrainos iškilimas į dronų technologijų supervalstybes yra tik viena iš šalies virsmo galinga karine jėga apraiškų. Ukrainos kariuomenė pirmauja ir kitose inovacijų srityse – elektroninio karo, robotikos sistemų bei kibernetinio saugumo.
„Šiuo metu Ukraina turi antrą pagal dydį kariuomenę Europoje – beveik milijoną karių ir didelį kovinės patirties turintį rezervą. Tai smarkiai pranoksta viską kitur žemyne, net neskaičiuojant neprilygstamos Ukrainos patirties šiuolaikiniame kare. Jungtinėms Valstijoms mažinant savo vaidmenį Europos saugumo užtikrinime, būtent Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien tampa didžiausia kliūtimi tarp ekspansionistinės Rusijos ir nepasiruošusios Europos“, – pažymi Dickinsonas.
Todėl, pasak jo, naujas Ukrainos statusas kaip vienos pagrindinių Europos karinių galių yra blogiausias scenarijus diktatoriui Vladimirui Putinui.
„Tai košmaras, kurį jis susikūrė pats. Tokia karinė transformacija būtų neįmanoma be Rusijos imperinės agresijos postūmio“, – priduria redaktorius.
Putinas pats sukūrė stiprią Ukrainą
Dickinsonas primena, kad kai Putinas 2014 m. pradėjo invaziją į Ukrainą, ši turėjo vos kelis tūkstančius kovai pasirengusių karių.
„Iš pradžių viskas vyko pagal Maskvos planą, o ukrainiečių pasipriešinimas Krymo užėmimui buvo menkas. Tačiau Rusijos bandymas žengti giliau į Ukrainos teritoriją sukėlė liaudies pasipriešinimo bangą: tūkstančiai eilinių žmonių susibūrė į savanorių batalionus, kad sustabdytų Kremliaus veržimąsi. Šis epinis atsakas išgelbėjo Ukrainą ir padėjo pamatus tolesniam kariuomenės augimui bei modernizacijai“, – rašo jis.
Vis dėlto, Rusijai toliau puolant ir jos dronams bei raketoms smogiant Ukrainos miestams, dar per anksti teigti, kad Putino invazija galutinai žlugo, pažymi apžvalgininkas.
„Tačiau šiandien jau sunku įsivaizduoti bet kokį scenarijų, pagal kurį Ukraina liktų be gynybos ir Maskvos malonėje. Greičiau priešingai – ji iš karo greičiausiai išeis dar stipresnė, visiškai pajėgi ginti savo vietą Europos valstybių bendrijoje. Putinas siekė nuginkluoti ir sunaikinti Ukrainos valstybę, tačiau jo pačio pradėta „demilitarizacija“ netyčia sukūrė stiprią ir nepriklausomą Ukrainą, kurios jis labiausiai bijojo“, – reziumuoja Dickinsonas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
