Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes.
„Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje. Žmonės jaučia riziką prarasti savo NT arba jo nebeparduoti. Taip pat įtaką daro žaliavų kainos ir įperkamumas“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, artimiausiais mėnesiais didžiausią įtaką rinkai ir darys būtent jaučiama karo baimė.
„Ji stabdo, nors žmonės ir suvokia, kad rizikos kontroliuoti negali. Matome reklamas ir net seminarus, kuriuose siūloma parduoti NT Lietuvoje ir pirkti jį Ispanijoje. Visi pajuto, kad lietuviai nori pabėgti, todėl jiems ir teikia šią galimybę. Tarpininkai taip tikisi pasiimti bonusą“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Jis siūlė pažvelgti iš istorinės perspektyvos ir paskaičiuoti, kiek per pastaruosius 3500 metų turėjome taikos laikotarpių.
„Per visą šį laikotarpį žmonija nekariavo 268 metus, t. y. 8 proc. laiko. Visą kitą laiką žmonės galvojo, kaip kaimynui perpjauti gerklę. Pasirodo, kad karo aplinka yra normali būsena, o taika nėra normali būsena“, – ironizavo ekonomistas.
Baimės nebeliks?
Anot M. Dubnikovo, šiuo metu kuriasi baimės burbulas – vieni bijo, kiti skatina bijoti.
„O gyventojai daro tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, atsisako draudimų motyvuodami tuo, kas netrukus prasidės karas. Tokiais veiksmais jie tik padidina savo riziką, atsisakydami draudimo apsaugos.
Tačiau žmonės ilgai bijoti nelinkę, prisiminkime pandemiją. Iš pradžių visi bijojo, o prasidėjus karui Ukrainoje iš karto pandemiją pamiršo“, – komentavo M. Dubnikovas.
Pasak jo, tikėtina, kad žmonės ir dabar nustos bijoti ir tai bus susiję su rinkimais.
„Politikai naudojasi galimybe pagąsdinti, nes tai yra pats geriausias būdas į save atkreipti dėmesį. Todėl pasibaigus rinkimams karo baimė turėtų pasitraukti į šešėlį.
Išsijungs keli gąsdinimo šaltiniai, nes politikams reikės grįžti prie darbų. Tikėtina, kad po rinkimų reikės grįžti prie nepopuliarių sprendimų, kurie atidėliojami“, – sakė ekonomistas.
M. Dubnikovo teigimu, įtampą mažins ir krentančios palūkanos.
„O kai išnyks baimės, o jos tikrai išnyks, nes kitaip žmonės gali išprotėti. Juk pavyzdžiui, Izraelyje žmonės turėtų pastoviai bijoti, nes ten karo galimybė nuolat yra. Taip ir lietuviai pripras. O NT rinka patirs lūžį“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak jo, darbo rinka laikosi gerai, visi žmonės yra įdarbinti.
„Todėl žmonės turi pinigų ir galiausiai juos ištaško. O Lietuvoje žmonės žino vieną investicinį objektą – NT“, – tikino M. Dubnikovas.
Sandorių skaičius nedidėjo
Metų pradžia NT rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbė įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.
Jei lygintume tik vasario mėnesius, šių metų paskutinysis žiemos mėnuo pagal įregistruotų butų ar namų skaičių taip pat buvo kukliausias per keletą pastarųjų metų – rinkos atsigavimo ženklų dar nematyti. Tikėkimės aktyvesnę rinką pamatysime pavasarį“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmus du šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 13,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 10,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 15 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per vasario mėnesį įregistruota beveik 7 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 7,2 proc. mažiau nei praėjusių metų vasarį (7,5 tūkst. NT objektų), bet 7,4 proc. daugiau nei šių metų sausį (6,5 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 3,8 tūkst. butų pardavimų – 11,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. butų sandorių. Vien tik per vasario mėnesį šeimininkus pakeitė 2 tūkst. butų – 10,7 proc. mažiau nei pernai vasarį (2,3 tūkst. butų), bet 13,1 proc. daugiau nei šių metų sausį (1,8 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 1,3 tūkst. butų pardavimų, arba 16,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, Kaune – beveik 560 (10,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 330 (7,6 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 9,7 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-vasarį, kai buvo įregistruota 1,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per vasario mėnesį pasikeitė beveik 620 namų šeimininkai – 8,7 proc. mažiau nei pernai vasarį (680 namų), bet 3,9 proc. daugiau nei šių metų sausį (600 namų).
O ČIA TOKIU NAMU SOVIETINIU DAUGIAUSIA TAI KUR MATOT INVESTICIJA +KARAS .
