Valstietis parlamentaras Valius Ąžuolas aprodo savo valdas, esančias pastate, kurį vieni vadina Seimo viešbučiu, o kiti žemiškiau – bendrabučiu.
„Tas vadinamas „prabangus“ viešbutis, reiktų sakyti, tarybinis butas. Ką išskirtinio turiu, tai vieną kambarį belangę.“
Turi ir dar porą kambarių, ir virtuvę, pro kurios langus kitoje gatvės pusėje matyti Seimo rūmai.
„Viryklė su labai rimta rozete. Kartais sužaibuoja rozetė, bet nieko.“
Šią kadenciją tokius ir panašius butus gavo 57 parlamentarai. Tie, kurie Vilniuje neturi nekilnojamojo turto, čia susimoka tik už komunalines paslaugas. Tiesa, jau daugybę metų patys seimūnai svarsto šio seno ir atgyvenusio pastato atsisakyti, o mainais sau pasiskirti nuompinigius. Galutinis projektas numato viešbučio atsisakyti pasibaigus šiai kadencijai, 2024-aisiais. Pastatą esą būtų galima parduoti, o pinigus naudoti nuompinigiams. Tik dar neaišku, kokie jie būtų dydžio. Kol kas seimūnai kliaujasi tik gandais, kiek mokesčių mokėtojų pinigų gautų būsto paieškoms.
„Tie 300–400 eurų – Gedimino prospekte tikrai už tokią kainą nerasi. Bus prie čigonų taboro arba dar kur Vilniaus kitam gale. Tai reikės nenustebti, kai per kamščius laiku neatvyksim į darbą“, – sako valstietis Valius Ąžuolas.
Seimo kanceliarijos skaičiavimais, praėjusią kadenciją pastatui išlaikyti kasmet prireikdavo beveik 300 tūkst. eurų. Tačiau jis vis labiau nusidėvi ir šią kadenciją suma kone dviguba. Visgi dalis parlamentarų aiškina, kad nuompinigiai atsieitų dar brangiau, nes pigiausių Vilniuje nuomojamų būtų seimūnai nesirinks, norės geresnių.
„Seimas parduos ir tuos pinigus gan greitai, per kelias kadencijas, išleis“, – teigia liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Mokesčių mokėtojams kainuos žymiai brangiau“, – aiškina socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Tada visi Seimo nariai sukčiautų, gudrautų, kurui daug nurašinėtų“, – tikina Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kai kuriems net atrodo, kad čia vyksta sostinės ir regionų kova.
„Ne ekonominis sprendimas, o antiregioninės politikos dalis. Nes vilniečiams, patogiai gyvenantiems savo namuose, sunku įsivaizduoti, kokios problemos“, – sako valstietis Stasys Tumėnas.
Apie tai, kad už būstą galėtų susimokėti patys, be kompensacijų, politikai net negalvoja.
„Čia yra Europarlamento modelis. Europarlamentarai gyvena pagal tą patį modelį“, – teigia konservatorius Stasys Šedbaras.
Pagal tą patį modelį politikai, regis, ketina ir lankyti posėdžius. Arba nelankyti. Nuo sausio mėnesio be pateisinamos priežasties keliolika plenarinių posėdžių jau yra praleidęs tas pats Valius Ąžuolas. Anksčiau vietoje posėdžių ilsėjosi ir Egipte.
„Saviizoliacijoj buvau, tik parašiau vėliau. Reikėjo anksčiau pateikt paaiškinimą, o aš vėliau nusiunčiau“, – tikina valstietis Valius Ąžuolas.
Ir konservatorius Andrius Navickas.
„Tikrai gana daug sirgau ir nežinau, ką reiškia nepateisinama“, – rėžia jis.
Ir Petras Gražulis.
„Ir šiandien negalėjau dalyvauti balsavimuose – teismo posėdis“, – teisinasi jis.
Seimūnai turi apsispręsti, ar pritarti dar praėjusią kadenciją iškeltai idėjai už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį gauti penkiais procentais mažesnę algą. Suma prilygtų maždaug šimtui keturiasdešimt eurų „į rankas“.
„Nesąmonės. Greitai mes prašysim, sakysim, „tamsta pirmininke, leiskit į tualetą“. Kaip mokinuką kažkokį“, – sako P. gražulis.
„Už pravaikštas algos gi nemoka ir privačiam sektoriuje. Jeigu tave išrinko žmonės, atlik savo darbą, kaip numatyta įstatymuose. O jeigu kažkur bimbinėji, tai ten savo algą ir susirink“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Žinoma, manau, labai drausminanti aplinkybė, nes dabar visi gerokai atsipalaidavę, suprasdami, kad, jei neateini į darbą, atlyginimą vis tiek gausi“, – kalba valstietė Agnė Širinskienė.
Kiti – skeptiški.
„Kad neatsitiktų raganų medžioklė. Vienam bus pateisinama priežastis, kitam ne. Ar Emanueliui Zingeriui susitikti su žydų bendruomene yra pateisinama priežastis, ar ne?“, – svarsto Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Seimo nario darbas yra ne tik sėdėjimas posėdžiuose, tai yra bendravimas su žmonėmis, su organizacijomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Tuo pačiu nėra įvertinta, kiek praleidžia šeštadienių, sekmadienių darbe. Už tai nenumatyta nieko. Vis tiek mes dirbam bet kada ir visada“, – tikina liberalas Viktoras Pranckietis.
Posėdžio metu parlamentarai dar ėmėsi įvairiausių pataisų, kol galiausiai projektas tapo nebetinkamas nė vienai pusei.
„Už 25, prieš 13, susilaikė 59. Įstatymas nėra priimtas.“
„Nepavyko atsisakyti atlyginimų tuomet, kai neateiname į darbą. Matyt, vieninteliai Lietuvoje esam tokie“, – svarsto A. Širinskienė.
„Tenka apgailestauti, kad ir šis Seimas nėra pajėgus dėl savęs priimti šito įstatymo“, – sako konservatorius Jurgis Razma.
Taigi, praleidinėti posėdžius parlamentarai galės ir toliau. Kaip ir nemokamai gyventi Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, nors ir tokiomis sąlygomis, kai paltus tenka kabinti beveik ant vinies.
