„Norėjome atrasti balansą tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje, arba socialinio saugumo. Atrodo, tą balansą atradome biudžete“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Ketvirtadienį Vyriausybė planuoja priimti galutinį sprendimą dėl biudžeto, kuris keliaus į Seimą svarstymui.
„2026 m. biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP ir tai yra rekordiškai daug“, – teigė premjerė.
„Absoliuti suma yra 4 mlrd. 790 mln. eurų, o kaip ta suma pasiskirstys, tai čia Finansų ministerija skiria sumą tiesiog gynybai, vėlesnis skirstymas tarp visų poreikių jau yra Vyriausybės sprendimai“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Visos tos lėšos yra nukreiptos į gynybą“, – pridūrė I. Ruginienė, akcentuodama, kad poreikius, kokią ginkluotę ir įrangą reikia pirkti, suformuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Skolintis pinigų gynybai neketina
Anot premjerės, didinti finansavimą gynybai įpareigoja geopolitinė situacija.
„Labai rimtai vertiname tą ir dedame maksimalias pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai“, – kalbėjo ji.
K. Vaitiekūnas teigė, kad Lietuva pinigų gynybai nesiskolins: „Bus visa suma biudžete.“
NATO šalys susitarė skirti bent 3,5 proc. nuo šalies BVP gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai (dvigubos paskirties projektams, įskaitant policijos, pasieniečių ir kitus projektus). Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.
Vasarą Prezidentūra nurodė, kad didžioji dalis lėšų bus skrita būtent kariuomenės, o ne dvigubos paskirties išlaidoms. Paklausta, kiek to bus laikomasi, premjerė pabrėžė, kad pinigų reikės ir infrastruktūrai, ir kitoms tarnyboms, kurios rūpinasi šalies saugumu.
„Jeigu mes kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki poligono reikės privažiuoti. Net jeigu kalbame apie diviziją, kalbame ne apie karius, bet kalbame ir apie infrastruktūrą – viskas eina kompleksu. Tai natūralu, kad nusipirkus tanką turbūt reikia pagalvoti, o kur jį reikės laikyti ir kaip su juo reikės judėti karo metu. Visa tai ateina irgi kompleksu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Nesupraskime gynybos vien tik per ginklų įsigijimą. Yra daugybė kitų dalykų, kurie irgi įsijungia arba aktyvizuojasi karo metu: tai yra lygiai tos pačios mūsų struktūros kaip VSAT, policija ir panašiai. Visi turi būti pasirengę dienai X, kaip ir civiliai“, – teigė ji.
Minimali alga didės 115 eurų
Premjerė taip pat pranešė kiek nuo kitų metų didės minimali mėnesinė alga.
„Bet yra ir kita medalio pusė, kuriai turime skirti ne mažiau dėmesio. Tai reiškia, kad minimali alga – ir tą sprendimą priimsime rytoj – kils 115 eurų nuo kitų metų“, – komentavo ji.
Dabar MMA siekia 1038 eurus „ant popieriaus“, ją padidinus pakils iki 1153 eurų.
Pensijos vidutiniškai didės 12 proc. – vidutinė pensija augs apie 80 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 90 eurų. Šiuo metu vidutinė pensija yra apie 670 eurų.
Taip pat, anot I. Ruginienės, ekonomikos ir finansų ministrai susiderėjo dėl dirbtinio intelekto gamyklos kūrimo.
„Tai reiškia, kad skaitmenizacijai ir dirbtiniam intelektui irgi skirsime ypatingą dėmesį ir tam bus skirtos lėšos“, – kalbėjo premjerė.
Energetikos ministerija, I. Ruginienės teigimu, toliau įsipareigoja daugiau investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius
„Lygiai taip pat šiandien jau kalbame apie stabilizuotas energetikos kainas. Labai tikiuosi, kad pažeidžiamajai grupei kainos kitais metais mažės, bet ta žinutė jau greitu laiku pasieks visus“, – komentavo ji.
Daugiau lėšų Kelių fondui, kultūrai ir viešojo sektoriaus algoms
Kultūrai, premjerės teigimu, kitais metais bus skiriama 12 milijonų eurų. Šie pinigai numatyti kultūros darbuotojų atlyginimams didinti.
Atlyginimai turėtų kilti ir viešojo sektoriaus darbuotojams (valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams).
„Visiems atlyginimo augimas turėtų pasijausti nuo kitų metų per kolektyvinius susitarimus“, – nurodė I.Ruginienė.
Vyriausybė taip pat planuoja nuo 2026 m. skirti pinigų Kelių fondui.
„Kalbėjome apie tai, kad sukurtas įrankis, bet jis tuščias. Nuo kitų metų jis pasipildys 200 mln. eurų“, – sakė I. Ruginienė.
Švietimui bus skiriama beveik 150 mln. papildomų lėšų, už kurias bus didinami mokytojų, mokslo darbuotojų, viešose įstaigose dirbančių trenerių atlyginimai.
„Galiu pasidžiaugti, kad biudžetas yra tvarus, socialiai atsakingas“, – apibendrino I. Ruginienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kas tai yra? Ar tai nėra tiesioginis patyčių kurstymas? Tų pačių patyčių, kurios paplitusios mokyklose? Ar kas nors pagalvoja apie pasekmes? Visa nomenklatūra kikena iš Žemaitaičio „kvailumo“, visiems gerai. Tai jeigu, patyčios gerai suaugusiems, tai kodėl jos turi būti blogai vaikams ar paaugliams?
Temidė po tvarto mėšlu
IŠ 35 metų istorijos pasižiūrėjus, - daug ko nebūtų...- ir dydžiausių nusikaltimų Lietuvai nebūtų...
Jei ne kėgėbiatos ir jų įsodintas, TREČIAS, - FAKTINIS.
Nebūtų šimėnų, vagnorių, debilių,broilerių, kumelių, - tapkinių adamkevičių, burokevičaitės dalios, vaflinskų, dinastijos tvarte, okeanydžių, - IR, -gn, senas vl ir adamkaus laikų projektas.
Nebūtų ir tokios baisios evakuacijos ir mega aferų su milijardiniais ofšorais ir smulkesnėm vagystėm.
O juk tiek nedaug reikėjo... laikų nusikaltėlius sodinti. - Pradedant nuo Kryžkalnio sprogdinimo...
