REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors nužudymų Lietuvoje palaipsniui mažėja, šalį laikas nuo laiko sudrebina ypatingo žiaurumo atvejai. Policija džiaugiasi, kad 99 proc. nužudymų pavyksta išaiškinti, tačiau neslepia, kad dalis jų – itin profesionaliai ir kruopščiai suplanuoti. Paradoksalu, kad konflikto metu didžiausią grėsmę gyvybei kelia ne ginklai, o virtuviniai peiliai. Būtent šiuo įrankiu padaroma didelė dalis kūno sužalojimų ar nužudymų.

Nors nužudymų Lietuvoje palaipsniui mažėja, šalį laikas nuo laiko sudrebina ypatingo žiaurumo atvejai. Policija džiaugiasi, kad 99 proc. nužudymų pavyksta išaiškinti, tačiau neslepia, kad dalis jų – itin profesionaliai ir kruopščiai suplanuoti. Paradoksalu, kad konflikto metu didžiausią grėsmę gyvybei kelia ne ginklai, o virtuviniai peiliai. Būtent šiuo įrankiu padaroma didelė dalis kūno sužalojimų ar nužudymų.

REKLAMA

Kaip keičiasi Lietuvos nusikaltimų paletė, kas girdima apie rezonansines bylas ir kuo mums pavojingas ginklų judėjimas iš Ukrainos? Apie tai kalbamės su Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju Arūnu Paulausku, kandidatuojančiu į viceprezidento pareigas Interpole. Visą interviu kviečiame žiūrėti vaizdo įraše.

Kokias nusikaltimų tendencijas pastebite šiuo metu šalyje? Ar žmonės gali jaustis saugūs?

Pastarieji 7–8 metai mums parodė, kad nusikalstamumas Lietuvoje mažėja ir gana ženkliai. Tai liudija skaičiai: jeigu 2013 metais Lietuvoje registravome apie 80 tūkst. nusikalstamų veikų, tai 2021 metais registravome perpus mažiau – 40 tūkst. nusikalstamų veikų. <...>

REKLAMA
REKLAMA

Pandeminis laikotarpis turėjo įtakos nusikalstamumui – tam tikrose srityse jis sumažėjo. Šie metai yra postpandeminiai, matome atsimušimą nuo dugno. Nusikalstamų veikų registruojame šiek tiek daugiau negu pernai. Dar nesiekiame 2019 metų lygio, bet registruojame maždaug 15 proc. daugiau turtinių nusikaltimų: vagysčių, sukčiavimų.

REKLAMA

Kriminologai irgi pastebi, kad sukčiavimų bei nusikaltimų elektroninėje erdvėje daugėja. Ar galite detalizuoti, kokio tipo tai sukčiavimai, kokias pinigų sumas išvilioja iš žmonių?

Didžioji dalis (apie 90 proc.) sukčiavimų vyksta, kai pasitelkiama, kaip mes vadiname, socialinė inžinerija. Tai nėra įmantrūs kibernetiniai nusikaltimai – naudojamas kompiuteris, elektroninis paštas. Nėra kažkur laužiamasi – tiesiog siekiama, kad pats žmogus geranoriškai atiduotų savo slaptažodžius, prisijungimo kodus. Tokiu būdu be jokių įmantrių IT žinių galima prisijungti prie žmogaus banko sąskaitos ir persivesti pinigus. <...>

REKLAMA
REKLAMA

Labai liūdna, kad nežiūrint viso viešinimo, informacinių kampanijų, – juk bankai, policija niekada neprašo jokių kodų, prisijungimų – kiekvieną dieną registruojame ne po vieną tokią nusikalstamą veiką. Žmonės suklaidinami ir, deja, deja, praranda savo pinigus.

Sakote, policija neprašo jokių kodų. Kaip dažnai sukčiai prisidengia policijos vardu, norėdami išvilioti pinigų?

Neretu atveju prisidengiama policijos pareigūnais, kad esą vykdomas kažkoks tyrimas. Neva policijos pareigūnas informuoja žmones, kad mato online, kaip iš jo sąskaitos bandoma išvilioti pinigus ir siekiant ją apsaugot prašo kodų. Tai socialinė inžinerija – ieškoma silpnų vietų žmogaus psichologijoje, kad jis pasimestų, neįvertintų rizikų ir sudiktuotų, perduotų kodus nusikaltėliams. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu bandoma prisidengti policijos vardu, kaip žmonėms įsitikinti, kad su juo iš tikrųjų bendrauja policijos pareigūnas arba sukčius – kokių yra receptų?

Receptas numeris vienas – bet kokiu atveju nepasitikėti. Tikrai policija niekada neskambina telefonu ir neprašo prisijungimų prie banko sąskaitos. Kita vertus, pareigūnai dažnai skambina žmonėms, nes yra įvairios situacijos: nori išsikviesti žmogų į policijos komisariatą, pasitikslinti apie įvykio aplinkybes. Tačiau kai kalbame apie finansinius klausimus, kai sakoma, kad turi duomenų, esą žmogui buvo atsiskaityta suklastotais pinigais ir tuoj atvyks pareigūnai patikrinti, – tikrieji policijos pareigūnai niekada to nedaro. <...>

REKLAMA

Jeigu tik užeina kalba apie banko sąskaitas ir pinigus, žmogui turi užsidegti raudona lemputė ir jis turi nutraukti pokalbį. Kaip taisyklė, antrąkart jau nebeskambins, pajutę, kad pasitikėjimo nėra.

Pakalbėkime apie rezonansines bylas. Vasarą šalį sudrebino 15-metės nužudymas Šiauliuose, kur visi įtariamieji – jauni asmenys. Neseniai Kaune nuo tilto nušoko motina su kūdikiu. Kaip patys policijos pareigūnai reaguoja į tokius ganėtinai žiaurius įvykius?

Tai sukrečiantys įvykiai. Kalbant apie mamos su naujagimiu žūtį, turbūt už viso to yra psichologinės priežastys. Tai nėra vienetiniai, išimtiniai atvejai. Deja, iš patirties galiu pasakyti, kad per metus turime po 1–2 atvejus, kai yra nužudomas naujagimis. <...>

REKLAMA

Kalbant apie 15-metės nužudymą, tai sunkiai paaiškinami dalykai. Matome, kad jauni žmonės kartais nebeatskiria virtualios erdvės nuo realios: žaidimai keliasi į fizinę erdvę. Dažnai narkotikai arba alkoholis yra palydovai tokių nusikaltimų. Iš vienos pusės džiaugiamės, kad praktiškai šimtu procentų pavyksta tokius nusikaltimus atskleisti ir kaltieji asmenys patraukiami atsakomybėn. Bet, deja, negalim sugrąžinti nužudytų žmonių.

Ką galite pasakyti apie jaunuolių, nepilnamečių polinkį nusikalsti? Kiek dabar registruojama nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų? Galbūt jauni asmenys linkę į žiaurumą?

Nepilnamečiai nusikalsta kiekvienais metais vis mažiau. Jeigu pernai registravome apie 700 nusikalstamų veikų, tai prieš 8–9 metus registruodavome po 1,6 tūkst. Daugiau nei dvigubai yra sumažėjęs nepilnamečių nusikalstamumas, <...> bet vis tiek jis egzistuoja ir su tuo reikia dirbti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp nepilnamečių dominuoja turtiniai nusikaltimai – daugiausia nedidelės vagystės. Skaičiuojama, kad 92 proc. visų įtariamųjų yra berniukai ir vaikinai. Tai parodo, kad jaunuoliai, matyt, neturi galimybių užsidirbti, neturi savo pinigų arba yra iš vargingesnių šeimų. Tuomet jiems būdas įgyti pinigų yra vagiliavimas.

Dar pasitaiko smurtinių nusikaltimų. Laimei, sunkių kūno sužalojimų būna labai retai. Dažniausiai tai yra nesunkūs kūno sužalojimai, fizinio skausmo sukėlimas. Gali būti muštynės mokyklose, kai sukeliamas skausmas kitiems moksleiviams, nepilnamečiams ar panašiai. Tai antra pagal populiarumą nusikalstama veika. O trečioji – tai disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Jaunimas ieško būdų, kaip svaigintis, ir dalis jų nuteisiami už tai.

REKLAMA

Sakote, jaunuoliai disponuoja narkotikais. Ką tai reiškia – ar tai labiau narkotikų turėjimas prie savęs, o galbūt platinimas?

Mes fiksuojame narkotikų turėjimą. Bet čia yra labai plona riba. <...> Sakykime, jeigu jaunimo kompanija nusprendė per vakarėlį parūkyti žolės, nevažiuoja visi septyniese jos pirkti. Paprastai važiuoja pirkti kažkas vienas, žino, kur galima įsigyti. Atvažiavęs visiems padalina. Teisine kalba, jis jau ne tik disponavo, bet ir išplatino narkotinę medžiagą ir gali būti baudžiamas griežtomis bausmėmis. 

Kokio masto tai problema – narkotikų vartojimas tarp jaunuolių? Ji gana glaudžiai susijusi su nusikalstamumu, kaip suprantu iš jūsų.

REKLAMA

Tai gana stabili problema – narkotinių medžiagų vartojimas, ypač tarp jaunimo, trunka dešimtmečius. <...> Džiugina, kad sunkiųjų narkotikų vartojimas šiek tiek mažesnis. Prieš 10–12 metų heroinas buvo vienas populiariausių narkotikų, nesunkiai įgyjamas kad ir Vilniuje, romų tabore. Šiandien taboro nebėra ir sunkių narkotikų problema nėra visiškai išspręsta, bet tikrai jų populiarumas yra ženkliai mažesnis. 

Labiau dominuoja klubiniai, lengvesnieji narkotikai, kurie irgi yra blogis, bet vis dėlto kažkiek mažesnis blogis negu sunkieji. Ne taip greitai tampama priklausomais nuo tų narkotinių medžiagų, nesukelia tokių sunkų pasekmių. Bet tai daro įtaką nusikalstamumui: ypač tokie narkotikai, kaip metamfetaminas, kurie sukelia agresiją. Po jų vartojimo žmonės tampa aktyvesni, jiems reikia išsilieti, tai dažnai pereina į smurtinius nusikaltimus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita tema – prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai ėmė ginkluotis. Kokias tendencijas pastebite dabar ir kiek ginklų turėjimas vėliau gali peraugti į nusikaltimus?

Lietuviai ginkluojasi jau eilę metų. <...> 59 tūkst. Lietuvos piliečių turi leidimus nešioti ginklus. Virš 130 tūkst. ginklų disponuojama šiandien legaliai. <...> Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje (kovą, balandį, gegužę) prašymų skaičius įsigyti ginklus pakilo net 5 kartus. Buvo didžiulis krūvis licencijavimo padaliniams, ištuštėjo ginklų parduotuvės, buvo iššluotos lentynos. Šiuo metu stebime atoslūgį, grįžtame į normalią veiklą.

Legalūs ginklai, deja, kartais panaudojami nusikaltimų padarymui. <...> Per metus fiksuojame 1–2 atvejus, kai legaliais ginklais padaromas nusikaltimas, kai kažkas nužudomas ar sužalojamas. Kalbant apie nužudymus, matome, kad virtuviniai peiliai padaro ženkliai didesnę grėsmę. 90 proc. nužudymų, kūno sužalojimų, įvykdoma panaudojus peilį ar kitus įrankius. Beveik 100 proc. atveju alkoholis yra palydovas to nusikaltimo. 

REKLAMA

Koks yra pogrindinis, nelegalių ginklų laikymo sluoksnis, ką fiksuojate?

Jis egzistuoja. <...> Ypatingas postūmis mums buvo į tai atkreipti dėmesį mūsų pareigūno žūtis prieš kelerius metus, kai jis buvo nukautas iš nelegaliai laikomo ginklo. Suaktyvinome veiklą šioje srityje, daugybė nelegalių ginklų buvo rasta. <...> Šiandien kalbant apie Ukrainos karo perspektyvas, matome didžiulę riziką, kad ginklai, kurie Ukrainoje jau nebeapskaitomi ir mūšio lauke jų galima rasti, prisirinkti. Laiko klausimas, kada tie ginklai gali pasiekti Lietuvą. 

Ar teisingai suprantu – ginklai gali būti atgabenti pas mus? Ką žinote daugiau apie tuos ginklus, kokios jų rūšys?

REKLAMA

Gali būti gabenami iš Ukrainos kaip kontrabanda. Jie ten be galo pigūs, jų be galo daug. Tikrai nesudėtinga slapta pargabenti į Europos Sąjungą. Kaip ir po Balkanų karo buvo tendencija, kad tie ginklai paplito po Vakarų Europą, taip ir Ukrainos karas gali būti ne išimtis. Dalis yra paprasti pistoletai, automatiniai šaunamieji ginklai, automatai, kurie gali būti panaudojami nusikalstamų veikų įvykdymui.

Gana dažnai pasirodo pranešimų apie nužudymus. Kokią dalį jų pavyksta ištirti?

Iš metų į metus nužudymų skaičius Lietuvoje savaime mažėja. Pernai registravome 70 nužudymų, kai prieš 10 metų – virš 220. Tris kartus sumažėjo nužudymų skaičius.

REKLAMA
REKLAMA

Negaliu pasakyti, kad 100 proc. nužudymų ištiriama. Kokie 1–2 proc. lieka neišaiškinti, nes tai yra puikiai paruošti nužudymai. Profesionalūs nužudymai, kurie, laimei, įvyksta labai retai Lietuvoje. <...> Galbūt į 2–3 metus vienas toks kvalifikuotas nužudymas, kurį atskleisti be galo sudėtinga. Asmenys, kurie jį organizuoja, tam pasiruošia. Nepalieka įkalčių, mėto pėdas, apsisaugo, galbūt netgi žino policijos metodus, kaip nužudymas gali būti tiriamas. Saugosi, kad mes negalėtume panaudoti savo įrankių.

Bet tai išimtiniai ir vienetiniai atvejai, 99,5 proc. nužudymų Lietuvoje yra išaiškinami, kaltininkai nustatomi. Neslėpsiu, daugeliu atveju policijai tai nėra labai sudėtinga, nes tai yra išgertuvių pasekmė. <...> Pasitaiko ir meilės trikampių, kur tai nėra organizuotas nusikalstamumas.

Kitų nusikaltimų, kaip vagysčių, galime teigti, kad neįmanoma šimtu procentų ištirti ir turbūt niekas pasaulyje to negeba padaryti. Dedame visas pastangas, kad apie trečdalis vagysčių būtų ištirtos, kad būtų rastas pagrobtas turtas ir grąžintas žmonėms.

Kandidatuojate į aukštas pareigas Interpole. Kiek žinau, Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai mūsų pareigūnas ten kandidatuoja. Ką tai reiškia mūsų šaliai?

Kandidatuoju į Interpolo viceprezidentus, atstovaujančius Europą. Jau daug kas mane sveikina, bet aš vis pataisau ir atsakau, kad dar per anksti. Laukia rinkimai, laukia dar ilgas kelias. Yra penki stiprūs konkurentai. <...> Tai didžiulis prestižas pačiai valstybei – turėti kandidatą į tokias pareigas. Mano galva, tai puikus būdas garsinti Lietuvą tarptautiniu lygmeniu. Parodyti, kad galime atstovauti visą Europos regioną ir užtikrinti skaidrią Interpolo veiklą, <...> kad kovotume su tarptautiniu nusikalstamumu. 

Portalas tv3.lt primena, kad viceprezidento rinkimai vyks šių metų spalio 18–21 dienomis per Interpolo Generalinę asamblėją Indijoje. Pareigūnai bus skiriami 2022–2025 metų kadencijai.

Aš patikejau policija ir atnešiau užregistruoti aprudijusi parabelum antro karo. O policija iš manęs ji konfiskavo. Kodėl ? Tokie įstatymai ? Bet žmonės žudomi virtuviniais peiliais.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų