Dešimties tūkstančių žmonių minią į Vingio parką šeštadienį pritraukę šeimų maršo organizatoriai valdantiesiems protesto metu iškėlė konkrečius reikalavimus. Atsisakyti planų suteikti daugiau teisių homoseksualiems asmenims, neratifikuoti Stambulo konvencijos, taip pat atšaukti iš Vyriausybės Armonaitę, Dobrovolską ir Dulkį. Jie reikalauja keisti ir Konstituciją, kuri esą turėtų įtvirtinti vyro ir moters šeimos vaidmenį visuomenėje. Tačiau panašu, kad Seimas nors ir išgirdo skanduotes bei reikalavimus, bet nei viduriuose, nei kur kitur nelaimė neįvyko. Valdantieji politikai reaguoti neketina.
„Jokių planų keisti tą darbotvarkę, kuri buvo numatyta, kol kas tikrai nėra, manau, kad laikysimės tų datų, kurios ir buvo numatytos“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Ingrida Šimonytė nei pačio maršo, nei iškeltų reikalavimų jai nusprendė nekomentuoti, o koalicijos partneriai laisviečiai, kurių vykdoma politika labiausiai ir kliuvo susirinkusiesiems, taip pat stengiasi nesureikšminti demonstracijos.
„Rinkimai vyksta, per rinkimus išrenkami arba neišrenkami politikai“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Jai antrina ir Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska: „Aš tai tikrai manau, kad Lietuvoje tilpsime visi.“
Nedaugžodžiauja ir Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko. Jis pareiškė nemanantis, kad renginys buvo homofobiškas ir kviečia maršo dalyvius į kitais metais Vilniuje vyksiančias homoseksualų eitynes.
„Aš vertinu pozityviai, kaip tai nenuskambėtų keistai iš mano lūpų. Bet ko aš labai norėčiau, kad kitąmet, kai mes darysime eitynes Vilniuje, birželio 4 dieną, dalis tų šeimų prisijungtų ir prie mūsų, nes meilė yra universalus dalykas, nebūna heteroseksualios meilės ir homoseksualios meilės. Meilė yra viena“, – teigia jis.
Nausėda, atsiuntęs sveikinimą maršo dalyviams, pasisakė, kad yra už partnerystės įstatymo projektą, tačiau pabrėžė, kad jis neturi prieštarauti Konstitucijai, kuri skelbia, kad šeima visuomenės pagrindas, o santuoka galima tik tarp vyro ir moters.
„Aš supratau pozityviai, kad prezidentas supranta, kad partnerystės institutas turi būti priimtas mūsų šalyje ir tai jau yra gerai“, – sako V. Simonko.
O štai valstietė Agnė Širinskienė norėtų patikslinimo.
„Jisai pritartų partnerystės, kaip ūkinio santykio sureguliavimą, bet jis partnerystėje nemato šeimos teisinio santykio. Manau, kad nepamaišytų ir jo paties paaiškinimas, ar patikslinimas, nes dabar ir tarp Seimo narių kyla kuriozinė situacija, kur kiekvienas bando tą pasakymą prisiderinti sau“, – priduria ji.
O Seimo pirmininkė Nausėdos elgesio vertinti neskuba.
„Aš nenorėčiau vertinti prezidento žinios, kiekvienas politikas, kiekvienas politikos lyderis pasirenka laiką ir formą kreipimosi, ir šį šeštadienį per tarptautinę šeimų dieną daugelis politikų, lyderių sveikino šeimas, prezidentas pasirinko savo formą“, – teigia ji.
Nausėda iš esmės priminė savo krikščioniškas nuostatas vertybiniais klausimais, leido suprasti, kad kol jis vadovauja šaliai, nepritars šeimos sąvokos keitimui, ko nori homoseksualų bendruomenė.
„Greičiausiai jis matydamas šiandieninę situaciją, kad dalis jo buvusių rinkėjų, kurie galimai balsavo už Nausėdą prezidento rinkimuose, dabar jo neatpažįsta, neigiamai vertina kai kuriuos jo sprendimus, savotiškai nuo Nausėdos nusigręžė, tai jis kabinasi beveik šiaudo, kabinasi už tos rinkėjų dalies, kuri galimai gali būti jam ištikima per būsimus prezidento rinkimus“, – aiškina politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Maršo organizatoriai politikams įgyvendinti jų reikalavimus davė laiko iki birželio pirmosios ir perspėja, kad jei liks neišgirsti, imsis kitų priemonių tikslui pasiekti. O šiandien minint dieną prieš homofobiją, laisviečiai padarė dar vieną akciją – Vilniaus rotušės aikštėje mėnesiui pastatė vaivorykštės spalvų suoliuką. Ta pačia proga, 15-os vakarų valstybių ambasadoriai, reziduojantys Vilniuje, išplatino bendrą pranešimą, kuriuo ragina Lietuvoje stiprinti homoseksualų teises.
„Mes drąsiname ir tikimės, kad Lietuva bus pasiruošusi išplėsti ir sustiprinti teises LGBT žmonėms“, – sako Švedijos ambasadorė Inger Buxton.
Šiandien gėjų lyga pristatė ir homoseksualų padėtį kiekvienoje šalyje atspindintį reitingą. Lietuva užima 34-ą vietą iš 49-ių, o indekse nurodoma, kad 55 procentai LGBT bendruomenės narių per pastaruosius metus patyrė diskriminaciją. Tai didžiausias procentas Europos Sąjungoje.
