REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiausios grėsmės Lietuvos saugumui toliau išlieka Rusija bei Kinija, tačiau šiuo metu itin daug galvos skausmo tarnyboms kelia masinė dezinformacija dėl koronaviruso pandemijos. Ekspertai sparčiai internete plintančias ir naivesniems žmonėms galvas susukančias melagienas irgi laiko hibridine grėsme.

Didžiausios grėsmės Lietuvos saugumui toliau išlieka Rusija bei Kinija, tačiau šiuo metu itin daug galvos skausmo tarnyboms kelia masinė dezinformacija dėl koronaviruso pandemijos. Ekspertai sparčiai internete plintančias ir naivesniems žmonėms galvas susukančias melagienas irgi laiko hibridine grėsme.

REKLAMA

Tarptautiniame forume Seime dalyvavę Lietuvos ir užsienio ekspertai kalba, kad atremti klastingas grėsmes Lietuvai padėtų ir glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, ir naujas krizių valdymo centras.

Protesto akcijas prieš karantiną ir kaukių dėvėjimą galima vadinti hibridine grėsme Lietuvai, net jeigu dalyviai patys ir nesuvokia, į kieno dūdelę pučia, ar gal net neturi piktybinių kėslų. Tai patvirtina atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.

„Taip, tai yra tam tikra chaoso išvada. Nebūtinai visos grėsmės, kurios kyla pas mus viduje yra inicijuotos išorės jėgų. Bet kartais pakanka pakurstyti truputį ir mes jau patys darbą pasidarom“, – sako atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

REKLAMA
REKLAMA

Seime surengtame tarptautiniame Saugumo forume hibridinėms grėsmėms aptarti ekspertai pabrėžia, kad tiesiausias kelias grėsmėms suvaldyti – visuomenės atsparumas dezinformacijai. Tačiau šiuo metu pandemijos išvarginti tautiečiai rodosi susiskaldę kaip niekad – ir dėl koronaviruso, ir dėl vertybinių klausimų.

REKLAMA

„Mes dažnai truputėlį hiperbolizuojam išorinių jėgų įtaką ta prasme, kad dažnai ne jos sukuria grėsmes, bet bando pasinaudoti mūsų vidinėmis grėsmėmis. Ar tai būtų kultūriniai nesutarimai, vertybiniai lūžiai, socialinės grėsmės. Turėkim galvoj, kad savo silpnybių turim mažinti“, – pasakoja komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Yra daug dezinformacijos iš nedraugiškų šalių, kuri padeda skaldyti visuomenės nuomonę, didinti Covid pesimistų, antivakserių. Ir klaidinimas vyksta“, – teigia V. Malinionis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak ekspertų, didžiausia grėsme Lietuvai tebėra Rusija. Itin akylai Lietuvos tarnybos stebi ir prievartą prieš protestuotojus kaimyninėje Baltarusijoje. Tiesa, per pandemiją priešiškų jėgų taktika keičiasi – daugėja kibernetinių ir informacinių atakų prieš Lietuvos institucijas, pernai jų buvo mažiausiai devynios. Užsienio ekspertai patvirtina ir nuolatinius Lietuvos specialistų bei Valstybės saugumo departamento perspėjimus dėl Kinijos grėsmės.

„NATO taip pat susidūrusi su Kinijos iššūkiu, nes Kinija tapo pasauline galia. Tęsiasi terorizmas Pietuose. Aljanso saugumui svarbios klimato kaitos problemos, be to, atsiranda technologijos, kurios turės didžiulį poveikį saugumui“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų tarybos atstovas Heinrichas Braussas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai tiesa, kad Kinija šiuo metu labai aktyvi Baltijos regione, auga jos bendradarbiavimas su Rusija. Tačiau mūsų pačių atsakomybė ir pareiga yra didinti mūsų atsparumą tam“, – sako saugumo ekspertas Timo Hellenberg.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas akcentuoja būtinybę glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis.

„Įtvirtinant Baltijos šalių saugumą didesniu JAV buvimu – kariniu, bet ne tik. Ekonominiu. Mes turime daugybę planų, kaip išplėsti ekonominį atstovavimą toj šaly“, – pasakoja komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

O tokių hibridinių grėsmių pratybų, kokios Vilniuje vyko prieš pora metų, tikėtina, Lietuvoje matysime tik pasibaigus pandemijai. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, svarbiausias siekis dabar – sukurti integruotą krizių valdymo centrą grėsmėms atpažinti ir su jomis dorotis. Dabar sistemų yra keletas, bet jos kilus krizei nesiaktyvuoja.

REKLAMA

„Jisai būtų tas, kuris akumuliuotų visą informaciją, turėtų indikatorių sistemą. Tada, kai krizė identifikuojama, priimamas politinis sprendimas ministrės pirmininkės su kitais ministrais, kuri institucija yra lydinti, kurios paremia, ir taip ta krizė valdoma“, – teigia L. Kasčiūnas.

Dar Seimo komitetas turi užmojį įvardyti Kinijos įmones, kurių kuriamų technologijų Lietuva turėtų atsisakyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų