grėsmės

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad atkuriama Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė leis pareigūnams operatyviau reaguoti į grėsmes. „Buvo priimtas sprendimas atkurti Pakrančių rinktinę, kad būtų galima žymiai geriau ir operatyviau reaguoti į naujus iššūkius, nes jūros sienos apsauga yra specifinė“, – žurnalistams Neringoje penktadienį sakė ministrė.

Atviras kalbėjimas apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes Lietuvai neretai susilaukia pastabų – esą kuo garsiau apie tai kalbame, tuo labiau atbaidome užsienio investuotojus. Tačiau komunikacijos specialisto Andriaus Baranausko nuomonė kitokia – esą nekalbėjimas apie problemas sudaro įvaizdį, kad esame niekam nepasiruošę.

Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karių stiprybė yra gebėjimas prisitaikyti prie naujų iššūkių ir nuolat keistis, sako pajėgų vadas Mindaugas Mažonas. „Mes turime būti budrūs, mokėti reaguoti į naujausias grėsmes. Jei pasikeis grėsmės, pasikeis formatas, na, pavyzdžiui, labiau į kibernetiką, tai ir SOP turės transformuotis į tą pusę“, – interviu BNS sakė pulkininkas.

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Antradienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva pristatyta informacinė kampanija apie gyventojų ir valstybės institucijų pasirengimą galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms. Pagrindinis plataus masto informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ tikslas – didinti gyventojų informuotumą civilinės saugos srityje, gerinti gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms, skatinti savisaugos kultūros augimą.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius. Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.

Baltarusija pirmyn ir atgal stumdo iš Artimųjų Rytų suplūdusius migrantus, o Rusija prie Ukrainos rytinių sienų yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių ir gausybę karinės technikos vienetų. Ekspertai neatmeta galimybės, kad tai koordinuotas procesas. Esant šioms aplinkybėms į Lietuvą ir Latviją sekmadienį skubiai atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kur susitiks su abiejų šalių vadovais.