Pokalbis su A. Baranausku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Rusijos grasinimai, Baltarusijos pasieniečių provokacijos, „Wagner“ netoli Lietuvos sienų, Suvalkų koridorius – visa tai gali kelti nerimą ne tik mums, bet ir užsieniečiams, kurie galbūt planuoja investuoti Lietuvoje. Sakykite, ar viešos kalbos apie grėsmes Lietuvai iš Rusijos ir Baltarusijos neatbaido užsienio investuotojų?
Nemanau, kad jos ką nors atbaido. Manau, kad reikia į situaciją žiūrėti blaiviai. Užsieniečiai turi tą patį gaublį, koks yra ir Lietuvoje. Jie žino, kur yra Lietuva, žino, kur yra Rusija, žino, koks atstumas yra tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Kalbėdami ar nekalbėdami apie tai, mes situacijos nepakeisime. Turėtume kalbėti ne apie grėsmes, o apie jų sprendimą.
Tada galima patikslinti – ne tiek pats kalbėjimas, kiek sutirštinimas to, kas yra kalbama. Galbūt „Wagner“ nėra toks baisus, bet kai Lietuvos ir Lenkijos vadovai susitinka Suvalkų koridoriuje ir palinkę virš žemėlapio svarsto, kaip mes kovosime, arba kai įtakingas politinis leidinys pareiškia, kad Suvalkų koridorius – pavojingiausia vieta pasaulyje, ar tokie dalykai nesukelia ažiotažo?
Tiesą pasakius, daugiausiai ažiotažą kelia pas mus Lietuvoje. Būkime blaivūs, būkime realistai. Tarptautiniai investuotojai atlieka nuodugnią analizę prieš investuodami bet kur, Lietuvos investuotojai daro tą patį – visi investuotojai daro tą patį. Visi žmonės pirmiausia rūpinasi ne tuo, ką uždirbti, o kad neprarastų pinigų.
Taip, mes turime rizikos faktorių, mes esame pasienio valstybė, šalia mūsų yra priešiška valstybė ir vyksta karas, ir mes turime kelis paprastus sprendimus, kuriais galime kažką daryti. Mes negalime pakeisti geografijos. Mes galime bandyti keisti nuomonę tuo, ką mes turime.
Mes turime kelis pavyzdžius – turėjome NATO susirinkimą Lietuvoje, tad mes galime ateiti ir kalbėti: žiūrėkite, Bidenui pas mus buvo saugu, gal ir jūsų pinigams bus saugu.
Yra ir kitas dalykas – grėsmių politizavimas. Vienas dalykas yra sakyti, kad rusai puola, o kitas – sakyti: „rusai puola, todėl balsuokit už mus“.
Tie žmonės turi tas kortas, tuos argumentus ir jie juos naudoja. Tai mes irgi turime savo argumentus ir naudokime juos, kaip Lietuva, tarptautinėje erdvėje ir bandykime pakeisti bent dalies žmonių nuomonę. Pakeisime ne visų, bet pakeisti kelių žmonių nuomonę yra geriau nei nepakeisti nė vieno žmogaus nuomonės.
Ar manote, kad apie grėsmes reikia kalbėti atvirai, nevyniojant į vatą?
Absoliučiai. Jeigu greta dega namas, sėdėti ir apsimesti, kad nieko nevyksta, atrodo daug blogiau negu bandyti spręsti. Nieko nekalbėti yra blogiausias variantas, nes tada atrodo, kad mes nieko net nežinome ir nesame pasiruošę.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
