„Manau, kad tikrai verta susėsti politinėms partijoms, kurioms yra svarbu nacionalinis saugumas – ne visoms parlamentinėms partijoms, bet toms, kurioms svarbu, – ir tiesiog pasikalbėti, ar toks poreikis yra“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.
„Man atrodo, kad būtų verta atnaujinti. Tas naujas susitarimas arba atnaujintas susitarimas turėtų prasmę, bet pirmiausiai turi būti diskusija“, – pridūrė politikas.
Anot jo, partijos šiuo metu skirtingai supranta poreikius gynybai, tai esą liudija ir kai kurių politinių jėgų lyderių pareiškimai dėl paramos Ukrainai, taip pat reakcija į Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didinti išlaidas krašto apsaugai.
BNS rašė, kad abejonių dėl tokių didelių lėšų skyrimo kariuomenei yra kėlęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, akcentuodamas jų panaudojimo skaidrumą.
„Šiandien pirmiausia, matyt, reikia apskritojo stalo diskusijos tarp partijų, o tada bus jau galima žiūrėti, ar verta kitą žingsnį žengti, nes kitas susitarimas neturėtų būti blogesnis negu dabartinis yra“, – tvirtino S. Skvernelis.
BNS rašė, kad idėją partijoms pasirašyti naują nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos vėl kelia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Premjerė Inga Ruginienė pažadėjo inicijuoti diskusijas dėl nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimo. Sumanymą parėmė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, palankiai jį įvertino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.
Šis punktas jau įvykdytas, šiemet jis sudaro apie 4 proc. BVP.
Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
