REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai? 

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai? 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje (ES). Remiantis Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos duomenimis, net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1993 m. Ką tai reiškia? Absoliuti dauguma šių namų 2050 m. bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos eksploatuoti, bus privalomas jų atnaujinimas, kuris pasitarnaus ne tik norint sutaupyti, bet ir mažinant sparčią klimato kaitą.

REKLAMA

Norint pasiekti dar geresnių rezultatų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad visos priemonės, kurios yra diegiamos atnaujinant daugiabutį, gerina jo energinį efektyvumą, taip pat butų savininkų gyvenimo kokybę ir padeda kovoti su klimato kaitos problema – didelis energinis daugiabučio efektyvumas žymiai sumažina CO2 emisijas, nes jam sušildyti reikia tiesiog mažiau energijos. Ne be reikalo sakoma, kad pastatų sektoriuje slypi vis dar neišnaudotas potencialas kovoti su klimato kaita.

REKLAMA
REKLAMA

CO2 ir renovacija

Viena iš esminių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – sparčiai augantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje. Ir nors iš dalies šiltnamio efektas yra natūralus reiškinys, kurio metu Saulei šiltant Žemės paviršių temperatūra kyla, o šiluma yra išspinduliuojama atgal į atmosferą, svarbu nepamiršti vieno svarbaus fakto. Dalį šios energijos sugeria šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4) ir kitos, todėl atmosferoje, kaip ir šiltnamyje, šiluma yra sulaikoma. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viso pasaulio gyventojams pradėjus deginti iškastinį kurą, anglies dvdeginio kiekis Žemės atmosferoje per pastarąjį šimtmetį staigiai pradėjo kilti. Išaugus dujų, sulaikomų atmosferoje, kiekiui, pradėjo kilti ir vidutinė Žemės temperatūra. Apie galimus padarinius galima kalbėti ilgai – tirpstantis kalnų sniegas, ledynai, nespėjančios prisitaikyti augalų ir gyvūnų rūšys, kurios nyksta, ir vis dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai mus perspėja, kad svarbu kuo greičiau imtis sprendimų, kurie padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. 

REKLAMA

Tikslai tarptautiniu mastu

2016 m. balandį Lietuva, kartu su kitomis pasaulio valstybėmis, pritarė Paryžiaus klimato konferencijoje priimtam sprendimui kartu siekti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperkoptų 1,5 laipsnių, lyginant su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją. 

Šį sprendimą paskatino tai, kad nuo 1880 m. vidutinė globali oro temperatūra išaugo 0,8 laipsnio, o mokslininkų skaičiavimai rodo, kad per artimiausius 30 metų ji gali padidėti dar bent 0,3 laipsnio.

Paryžiaus susitarimas Lietuvą ir kitas ES valstybes įpareigoja 2021-2030 m. laikotarpiu bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį, lyginant su 1990 metais.

REKLAMA

Neišnaudotas potencialas

Vienas efektyviausių būdų kovoje su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu – didinti pastatų energinį efektyvumą, renovuojant senus daugiabučius.

Senas, energiškai neefektyvus daugiabutis gyventojams sukelia itin didelius šiluminės energijos nuostolius – 11 proc. šilumos prarandama per neapšiltintą storą, 26 proc. per senus langus, o daugiausiai – 38 proc. – per „kiauras“ sienas. Tuo tarpu atnaujinus gyvenamąjį namą, šis vidutiniškai sutaupo daugiau nei 60 proc. šilumos energijos. Todėl nepamirškite – kuo labiau geriname daugiabučių namų energinį efektyvumą, tuo mažiau energijos reikia jam sušildyti, todėl suvartojate mažiau šiluminės energijos ir prisidedate prie klimato kaitos stabdymo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat svarbu paminėti, jog nors renovuojant daugiabutį visos priemonės padeda mažinti neigiamą poveikį gamtai, prie to itin žymiai prisideda ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Būtent šie šaltiniai energiją gamina neteršdami gamtos.

Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų