REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

REKLAMA

J. Borrellis sakė, kad „jei siekiama greitai patvirtinti susitarimą“, naujausias Irano atsakymas dėl ES parengto teksto, atskleidęs griežtesnių Teherano reikalavimų Vašingtonui, „tam nepadės“.

Nuo 2021 metų balandžio Vienoje vyksta derybos dėl Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamos branduolinės sutarties atgaivinimo.

Rugpjūčio pradžioje ES pateikė vadinamąjį galutinį susitarimo dėl branduolinės sutarties atkūrimo projektą. Iranas pasiūlė tam tikrų jo pakeitimų, ES iš esmės jiems pritarė, o Jungtinės Valstijos per tarpininkus pateikė savo atsakymą.

REKLAMA
REKLAMA

Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę pareiškė, kad gavo naują Irano atsakymą į siūlomą susitarimą dėl daugiašalės branduolinės sutarties atnaujinimo, tačiau jis nėra „konstruktyvus“.

REKLAMA

Vašingtonas tai pareiškė deryboms tarpininkaujančios ES užsienio politikos vadovui J. Borrelliui išreiškus viltį, jog „artimiausiomis dienomis“ pavyks rasti sprendimą, leisiantį atgaivinti 2015 metais Irano ir galingųjų valstybių pasirašytą sutartį dėl Teherano branduolinės programos. 

JAV atsisako viešai kalbėti apie detales, tačiau tarp daugiausiai nesutarimų keliančių klausimų yra primygtinis Irano reikalavimas, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nutrauktų tyrimą dėl trijų jo nedeklaruotų branduolinių objektų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak TATENA, šie objektai kelia klausimų, susijusių su ankstesne Irano branduoline veikla.

Birželį šiitiška respublika atjungė dalį TATENA kamerų, šios JT agentūros Valdytojų tarybai priėmus rezoliuciją su oficialia kritika Teheranui, deramai nepaaiškinusiam sodrinto urano pėdsakų, anksčiau aptiktų tuose trijuose objektuose.

JCPOA 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje J. Borrellis teigė, kad pirminis „kruopščiai subalansuotas“ tekstas buvo „gerai priimtas“ ir kad iš pradžių atrodė, jog šalys artėja prie bendros pozicijos.

„Tačiau vėliausiais pasikeitimais nuomonėmis [pozicijos] ne suartėja, o nutolsta, – sakė jis. – Kelia didelį nerimą, jei procesas nesuartės. Visam procesui gresia pavojus.“

„Todėl turiu pasakyti, kad vėliausias mano gautas atsakymas, jei siekiama greitai patvirtinti susitarimą, nepadės“, – sakė jis.

„Dėl to toliau konsultuojuosi su visomis kitomis JCPOA dalyvėmis, ypač su JAV“, – kalbėjo J. Borrellis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų