Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų pareiškimus, kad Maskva planuoja tokį žingsnį, pavadino „provokuojamomis spėlionėmis“, galinčiomis nulemti konfliktą šioje buvusioje sovietinėje šalyje, sakoma rusų pranešime apie pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Po naujo V. Putino ir J. Bideno pokalbio telefonu Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė: „Isterija pasiekė piką.“
Pastarųjų savaičių, kai Rusija kone apsupo Ukrainą daugiau kaip 100 tūkst. savo karių, įtampa dar labiau išaugo Vašingtonui įspėjus, kad visapusiška invazija galėtų prasidėti „bet kurią dieną“, o Rusijai pradėjus savo didžiausias per kelerius pastaruosius metus karinio jūrų laivyno pratybas Juodojoje jūroje.
„Jei Rusija surengs tolesnę invaziją į Ukrainą, JAV kartu su sąjungininkais ir partneriais imsis ryžtingo atsako, o Rusija sulauks greitų ir rimtų pasekmių“, – per pokalbį telefonu su V. Putinu pareiškė J. Bidenas. Jo žodžiai cituojami šeštadienį išplatintame Baltųjų rūmų pareiškime.
„JAV tebėra pasirengusios diplomatijai, visapusiškai koordinuojant veiksmus su sąjungininkais ir partneriais, nors esame pasirengę ir kitiems scenarijams“, – sakė J. Bidenas, abiem šalims susiduriant su viena didžiausių krizių Rytų ir Vakarų santykių srityje nuo Šaltojo karo laikų.
Be to, J. Bidenas pažymėjo, kad „jei Rusija įsiverš į Ukrainą, tai nulems didžiules žmonių kančias ir pablogins Rusijos reputaciją“.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad daugiau kaip valandą trukęs abiejų lyderių pokalbis buvo „profesionalus ir dalykiškas“.
Tačiau pareigūnas pabrėžė, jog pokalbis nenulems „jokių esminių dinamikos, kuri vystosi jau kelias savaites, pokyčių“.
Rusijos Gynybos ministerija įtampą pakurstė pranešimu, kad rusų karinis laivas šeštadienį privertė JAV povandeninį laivą palikti Rusijos teritorinius vandenius šalia Kurilų salų.
Ministerija nurodė, kad dėl šio incidento iškvietė JAV gynybos atašė Maskvoje.
Tačiau JAV Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono vadavietė šį pranešimą paneigė. „Rusijos pareiškimuose apie mūsų operacijas jų teritoriniuose vandenyse tiesos nėra“, – sakė vadavietės atstovas kapitonas Kyle'as Rainesas.
V. Putinas savo popietę pradėjo derybomis su E. Macronu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbis truko valandą ir 40 minučių, ir kad abu prezidentai „išreiškė norą tęsti dialogą“. Tačiau kaip ir Vašingtonas Paryžius apie jokią aiškią pažangą nepranešė.
„Galimos provokacijos“
Grėsmės pojūtį sustiprino Rusijos šeštadienio sprendimas atšaukti iš Ukrainos kai kuriuos savo diplomatinius darbuotojus.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija sakė, kad priimti tokį sprendimą paskatino nuogąstavimai dėl „Kijevo režimo galimų provokacijų“.
Tačiau Vašingtonas, Izraelis ir virtinė Europos šalių, ragindami savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Ukrainos, priežastimi nurodė Rusijos invazijos grėsmę.
Didžioji Britanija ir JAV taip pat atšaukė daugumą Ukrainoje dar buvusių savo karinių patarėjų. JAV ambasada nurodė išvykti iš Kijevo daugumai savo darbuotojų.
Australija nurodė visiems likusiems savo ambasados Kijeve darbuotojams evakuotis, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas. Kanada paskelbė laikinai uždaranti ambasadą ir perkelianti jos darbą į Ukrainos vakaruose esantį Lvovą.
Nyderlandų oro linijos KLM šeštadienį pranešė iki atskiro pranešimo įšaldančios reisus į Ukrainą.
Dėl galimo vakariečių bėgimo iš šalies Kijevas paragino Ukrainos piliečius „išlikti ramius“.
„Šiuo metu didžiausias žmonių priešas yra panika“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šeštadienį lankydamas karius, dislokuotus netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Keli tūkstančiai ukrainiečių nepaisydami žiemos šalčio žygiavo Kijevo gatvėmis demonstruodami vienybę augančio nerimo akivaizdoje.
„Panika neduoda jokios naudos. Turime susivienyti ir kovoti už nepriklausomybę“, – sakė minioje buvusi studentė Marija Ščerbenko.
„Bet kurią dieną“
Vašingtonas penktadienį paskelbė kol kas rimčiausią įspėjimą, kad Rusija sutelkė pakankamai pajėgų rimtam puolimui pradėti.
„Mūsų požiūris, kad kariniai veiksmai dabar gali prasidėti bet kurią dieną ir kad jie gali prasidėti dar prieš pasibaigiant olimpiadai, tik stiprėja“, – įspėjo JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
J. Sullivanas nepasakė, ar Jungtinės Valstijos dabar laikosi nuomonės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų apsisprendė surengti puolimą.
Tačiau kai kurios amerikiečių ir vokiečių žiniasklaidos priemonės citavo žvalgybos šaltinius ir pareigūnus, sakiusius, kad karas galėtų prasidėti kažkuriuo metu po antradienį Maskvoje rengiamų V. Putino derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Pirmadienį Vokietijos lyderis turi nuvykti į Kijevą, o tada susitikti su V. Putinu, Europai stengiantis nenutraukti bendravimo su Maskva.
Ukrainos lyderiai siekia menkinti karo galimybę, nes nori išvengti skaudaus poveikio šalies ekonomikai ir visuomenės nuotaikoms.
Tačiau įtampa Ukrainoje vis tiek juntama.
Kijevo merija pranešė atsargumo dėlei parengusi 3 mln. sostinės gyventojų skubios evakuacijos planą.
Rusija siekia Vakarų garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO, ir nori, kad Aljansas atitrauktų pajėgas iš savo rytinių narių.
Vašingtonas šiuos reikalavimus atmeta, bet siūlo Maskvai derėtis dėl naujo Europos nusiginklavimo susitarimo.
J. Sullivanas sakė, kad NATO dabar yra „glaudesnė, ryžtingesnė, dinamiškesnė nei bet kada“ pastaraisiais metais.
O. Scholzas prisidėjo prie Europos pažadų nubausti Rusiją griežtomis ekonominėmis sankcijomis, jei ji užpultų Ukrainą.
