„Mes teikiame paramą, kur tik galime, ir raginame mūsų partnerius ją didinti. Darome tai, nes žinome, kad Rusijos agresija neapsiriboja regioniniais rėmais“, – sakė B. Pistoriusas.
Jis priminė, kad Maskva jau vykdo hibridines atakas prieš Europos šalis, naudodama kibernetines operacijas, šnipinėjimą, sabotažą ir dezinformaciją.
Baltijos jūra tampa konfrontacijos zona
Prie to prisideda pažeisti povandeniniai kabeliai, oro erdvės pažeidimai ir incidentai su dronais.
Pasak ministro, Baltijos jūra vis labiau tampa konfrontacijos zona, kurioje būtina greita reakcija.
Komentuodamas paramos Ukrainai klausimą, politikas pripažino, kad NATO Europos valstybėse susiklostė skirtinga padėtis: yra šalių, susiduriančių su rimtomis finansinėmis problemomis ir kitais iššūkiais, taip pat valstybių, kuriose vyksta intensyvios vidaus diskusijos – tarp jų ir Vokietija.
„Vis dėlto mes liekame ištikimi Ukrainai ir ją remiame. Tiesa ta, kad dabar padaryti mažiau reiškia vėliau sumokėti daugiau. Jei nepadarysime pakankamai, kad padėtume Ukrainai išgyventi ir nugalėti, vėliau tai kainuos gerokai brangiau. Turime tai visada turėti omenyje“, – pabrėžė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad kalbama ne tik apie Ukrainos, kaip suverenios Europos valstybės, apsaugą ir paramą, bet ir apie visos Europos saugumą bei aiškų signalą Rusijai ir V. Putinui, kad europiečiai yra pasirengę ginti savo laisvę ir suverenitetą.
„O norint tai parodyti, pirmasis svarbus žingsnis – nenustoti remti Ukrainos“, – akcentavo B. Pistoriusas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
