Bronislovas Lubys supyko. Praėjusią savaitę Seime vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto tarybos bendrame posėdyje konfederacijos prezidentas negailėjo piktų žodžių nei valdančiajai partijai, nei atskiriems Vyriausybės nariams.
„Jau kurį laiką Vyriausybė mūsų, pramonininkų, nenori girdėti. Nutariau kalbėti atvirai, kad mane išgirstų. Padori kalba nepramuša biurokratinių barjerų. Atėjo metas įvardyti daiktus tikraisiais vardais“, – interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt" kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Pasak jo, Vyriausybė ir Energetikos ministerija džiaugiasi tik pavadinimu „energetinė nepriklausomybė“, tačiau daro viską, kad jos nebūtų.
„Pastaruosius dvejus metus labai plačiai kalbama apie Nacionalinės energetikos strategiją. Ji, reikia suprasti, yra sudėstyta teoriniu formatu, neturi didesnės analizės ir judėjimo į priekį. Paskelbę, kad programai įgyvendinti reikia 54 milijardų, mes nesugebame nurodyti nei šaltinių, nei būdų, kaip tai gali būti pasiekta. Todėl mano kantrybė jau baigiasi. Negalima daug šnekėti ir nieko nedaryti.
Anksčiau, sovietiniais laikais, buvo toks terminas – „grobstymas". Lietuviškas žodis „vagystė“ buvo išnykęs. Sovietinėse įmonėse vagių nebuvo, buvo tik grobstytojai. Dabar panaši situacija, kai reikia daiktus vadinti tikrais vardais.“
- Vyriausybę kaltinate, kad ji nevykdo Nacionaliniame susitarime prisiimtų įsipareigojimų?
- Esu perskaitęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos Konservatorių partijos programą. Ta dalis, kurioje kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, kvalifikuotai parašyta, su entuziazmu ir meile. Teliko ją vykdyti. Tačiau praėjo dveji metai, bet ji ne tik nevykdoma, jai trukdoma. Vokiečiai milijardus eurų skiria atsinaujinantiems šaltiniams, o mes prašome, kad leistų tai daryti iš bankų ir privačių lėšų. Iš biudžeto juk neprašome. Tik norime, kad mus priimtų į tinklus. Mums aiškinama: „Lietuvoje tik trys milijonai, bus milijonas gamintojų, kaip mes sureguliuosime." Vokiečiai, turintys 70 milijonų gyventojų, susireguliuoja. Negi mes kvailesni?
Alternatyvios energetikos įstatymą ruošė Technologijos universiteto profesūra. Iš jo liko tik ragai ir nagai. Įstatymas pastorėjo, ir kiek jis storėjo, tiek jo mintys suplonėjo. Tačiau jis vis tiek reikalingas, nes šiandien neturime jokio įstatyminio dokumento.
- Kur slypi tie trukdžiai ir nenoras į rinką įsileisti alternatyviąją energetiką?
- Tai daroma sąmoningai. Kai sakoma, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunama elektra yra brangesnė, tai yra tik dalis tiesos. Žvelgiant visumą, taip, ji brangesnė, tačiau pažvelkime į skaičius. Ką tik buvo įvardyta „Lietuvos energijos“ gamybos kaina – 31,6 ct/kWh., o vėjo energetikos – 30ct/kWh. Vadinasi, jau pigiau. Turint omenyje, kad vandens energetika yra gerokai pigesnė ir superkama mažesne kaina, atsiranda gerokai didesnis skirtumas.
Atsinaujinančios energijos (ar vėjo, ar vandens, šiaudų, kelmų) esmė, kad valiuta sukasi Lietuvoje. Sukdamasi čia ji sukuria darbo vietas, nes tą kelmą reikės išrauti, suskaldyti, atvežti, sukūrenti. Ir darbo vietos bus sukurtos, ir šiluma bus pigesnė.
- Gal Vyriausybė neturi laiko šiais klausimais užsiimti, nes dabar svarbiausia iš mirties taško pajudinti atominės elektrinės statybos reikalus?
- Šiandien visi klausimai suvedami į atominės bloką. LPK niekada nebuvo prieš atominę energetiką. Bet atominei negalima melstis kaip viešpačiui dievui. Jau kiek metų apie tai šnekame? Per tą laiką mūsų partneriai latviai, estai, lenkai spėjo nuo mūsų nusigręžti ir imtis savų projektų. Lenkai jau pradėjo dialogą su Baltijos atomine stotimi. Taigi Lenkijos dalyvavimas mūsų atominiame projekte jau pavirto į didelį klaustuką.
Visuomenė privalo žinoti, kokio galingumo bus blokai, kiek kainuos elektros energija, kiek ir ką Lietuva atiduos už tai, kad pastatys. Tačiau ši informacija slepiama.
Atskirais atvejais sakoma, kad turėsime pigesnę elektrą. Man tai primena pažadus, kad būsime rojuje ar komunizme. Tačiau to kažkodėl neįvyko.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pareiškėte priekaištų dėl Kruonio hidroelektrinės. Kas gi ten vyksta?
Pirmiausia kyla klausimas, kodėl iki šiol nebaigta šio Lietuvai pelningo, naudingo objekto statyba. Jei kalbėtume apie 1992–1993 metus, mes jam neturėjome pinigų. Bet ir dabartiniu metu Kruonis dirba tik 50 proc. galia.
Mes turėjome duomenų, kad ji buvo slapta išnuomota. Šiandien energetikai tai neigia. Tačiau aš gavau informacija iš „Lietuvos energijos“. Gal esu neteisus, bet jei iškasiu kokį nors dokumentą, tada manęs nekaltins, kad skleidžiu gandus. Tačiau neatmetu, kad dokumentai gali būti dingę.
- Kodėl tiek metų stringa suskystintų dujų terminalo statyba?
Šiuo atveju reikia kalbėti apie nenorą statyti terminalą. Daroma viskas, kad to terminalo nebūtų. Ir kažkam tai pavyko pasiekti. Praėjo dveji metai, o terminalas iš mirties taško nepajudėjo. Daromos studijos, mokami dideli pinigai. Ir toliau tai bus daroma, toliau bus samdomi brangūs konsultantai.
Todėl šiandien reikia pasakyti, kad karalius nuogas. Ponas A. Sekmokas kalba apie 2014 metus. Gal konservatoriai ir laimės Seimo rinkimus, bet kad jie statys terminalą, netikiu. Pralaimėję rinkimus jie drąsiai galės sakyti: „Būtume vykdę savo įsipareigojimus, bet dabar valdžioje kiti.“ Tai yra dūmų uždanga, kuri eina iš energetikos ministro.
Kaip vertinate valdžios užmojus vėl sujungti VST ir RST, o paskui tinklus parduoti. Kadaise pat ketinote juos pirkti, tai gal dabar susidomėsite?
Ne, nes juos kam nors vėl padovanos. Turbūt tiems, kurie statys atominę stotį.
- Jūsų nuomone, kodėl vienas po kito pasitraukė visi potencialūs investuotojai į Visagino atominę elektrinę?
Negaliu diskutuoti, nes žinau tiek, kiek rašo spauda. Ar mes žinome ką nors daugiau? Mes nežinome komisijos sudėties, negirdėjome komisijos pareiškimų, kokios ir su kuo buvo derybos, kas nori dalyvauti.
Kurį laiką gal ir galima žaisti slėpynes, bet artėjant prie finišo tauta turi žinoti viską apie sutartį, kuri bus pasirašyta. Juk atominė statoma ne metams. Ar žinojome, kad „Williams“ turėjo sutartį net iki praėjusių metų per „Klaipėdos naftą“ naftą krauti sumažinta kaina, kad turėjo teisę ją gabenti geležinkeliu labai maža kaina? Ar žinojome, kad jei Šventoji bus plėtojama kaip uostas, tai bus tik „Williams“ prerogatyva.
Tokia sutartis liečia visus piliečius, visus ūkio subjektus. Ir mes turime žinoti, girdėti, matyti. Priešingu atveju kitos kadencijos Seimas galės vėl sudaryti komisiją ir tikrinti, kodėl buvo nutylėta, kas paslėpta. Ir vėl Seimas ketverius metus turės užsiėmimą.
- A. Kubilius anądien pasigyrė, kad Didžioji Britanija jau mokosi iš Lietuvos taupymo, krizės įveikimo būdų. Ar jau galime džiūgauti, kad iškopėme iš duobės?
Galime džiūgauti, kad per šiuos metus BVP augo 1 proc. Šiek tiek augo eksportas. Jis ir timptelėjo viską į viršų. Nedaug, trupučiuką. Tačiau vidaus vartojimas ir kiti dalykai neaugo.
Šiandien yra tas momentas kai eini per pelkę, randi kupstelių, kurie neleidžia nugrimzti. Tai leidžia stovėti ir ieškoti kitos kietesnės vietos. Bet kalbėti apie spartesnius žingsnius tikrai negalime.
Vidaus vartojimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Kylančios elektros, šilumos kainos iš žmogaus, kuris gauna tūkstanti litų, atima bet kokią galimybę nusipirkti kaliošus, kilogramą mėsos. Nekalbu apie baldus, kitus dalykus. Ir kol kas nematau galimybių, kad žmogus savo vartojimo krepšelį galėtų padidinti.
Dabar yra taip, kaip Julius Veselka sako: „Rinkis, kas tau geriau patinka – pasikarti, nusišauti, nusinuodyti, pasipjauti.“ Bet rezultatas turi būti tas pats. Verslas trypiamas net ten, kur nereikia valstybės lėšų.
