Eugenija Grižibauskienė

Neseniai rekonstruotas sostinės Gedimino prospekto grindinys dvelkia milijonine afera. Dalį pagrindinės sostinės gatvės grindinio teks perkloti, mat buvo panaudotos projekte nenumatytos ir šalčiui neatsparios plytelės. Mokesčių mokėtojams tai kainuos ne mažiau kaip 10 mln. litų. Kas kaltas dėl šios aferos? Strėlės į viceministrą Gedimino prospekto defektus tyrė teismo eksperto profesoriaus Sigito Mitkaus vadovaujami specialistai.

Šiemetinį savaitraščio „Ekonomika.lt“ milijonierių sąrašą papildė žmogus, kurio pavardė turėtų nustebinti ne tik eilinius piliečius, bet ir atitinkamas tarnybas, nes tik jos dabar galėtų atsakyti, koks aitvaras buvusiam „Leo LT“ valdybos pirmininkui ir „Lietuvos energijos“ generaliniam direktoriui Rymantui Juozaičiui sunešė tokius turtus.

Prieš metus „Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikavo turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Tęsdami tradicijas skelbiame naują, per metus gerokai pakitusį sąrašą. Naujojo sąrašo antrojoje pozicijoje nebeliko prieš metus turtingiausiuoju skelbto, dabar anapus išėjusio „Achema grupės“ prezidento Bronislovo Lubio. Neseniai paaiškėjo, kad didžiosios dalies šio milžiniško verslo paveldėtoja tapo jo sutuoktinė Lyda Lubienė.

Teismo posėdžiai, vykę Londono aukščiausiajame teisme, prikaustė visuomenės dėmesį ne mažiau nei Graikijos problemos. Rusijoje, sakoma, šis „amžiaus procesas“, užviręs tarp dviejų magnatų – Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus, prie televizorių sutraukė kur kas daugiau žiūrovų nei populiarusis serialas „Peterburgo banditai“. Teisme buvo pripasakota tokių dalykų, apie kuriuos vargu ar kita proga kas nors būtų galėjęs iš magnatų išpešti, nebent patys memuaruose būtų aprašę.

Praėjusią savaitę gimtinės žemėje amžinam poilsiui atgulusį Bronislovą Lubį galima drąsiai vadinti lietuviško verslo krikštatėviu. Jo išėjimas padėjo simbolinį tašką nepriklausomybės pradžioje susiformavusiai verslo epochai. „Manau, kad B. Lubys buvo solidžiausia XX amžiaus Lietuvos verslo asmenybė. Jis buvo visai kito kalibro figūra“, – šais žodžiais bene taikliausiai B. Lubio fenomeną apibūdino vienas iš „VP Grupės“ akcininkų Ignas Staškevičius. Juoda ir balta.

Imkite iš mūsų kuo daugiau mokesčių, prašo turtingi europiečiai. Deja, tame chore lietuviško balso negirdėti. Viskas prasidėjo nuo Warreno Buffetto, nutarusio, kad Ameriką iš duobės galėtų padėti ištraukti iš jo ir kitų turtuolių papildomai surinkti mokesčiai. Jis pasiūlė padidinti pajamų ir investicijų mokesčius uždirbantiems daugiau nei 1 mln. dolerių. Kaip ir buvo galima tikėtis, iš karto pasigirdo nepasitenkinimo balsų.

Vilniaus meras, per savivaldos rinkimų kampaniją pasėjęs pažadą per dešimtmetį pasiekti, kad statistinė vilniečių alga išaugtų iki 6,4 tūkst. litų, imasi veiksmų. Pirmiausia geroji žinia skrieja Vilniaus bėdžiams, beviltiškai ieškantiems darbo ir geriausiu atveju įsidarbinusiems kiemsargiais. Nuo šiol jie turi viltį uždirbti kaip civilizuoti žmonės – pusantro tūkstančio litų ant popieriaus.Tai viešai pažadėjo Artūras Zuokas.

Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant? Išsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis ir vyksta į vakariečių plantacijas.

Toks epitetas nuolat taikomas vienam konkrečiam žmogui, kuris praėjusią savaitę sudrebino pasaulį pareikšdamas, kad išeina į pensiją. JAV milijardierius ir vienas iš garsiausių pasaulyje spekuliantų valiuta George'as Sorosas teigia nusprendęs baigti savo draudimo fondo valdytojo karjerą. Neva 81 metų finansininkas dar šiemet grąžinsiąs investuotojams pinigus – apie 1 milijardą JAV dolerių, o jo fondas užsiimsiąs tik G. Soroso ir jo šeimos aktyvais.

Sena tiesa, kad apie šeimininkus galima spręsti tik pravėrus namų duris. Apie Vilnių ir jo šeimininkus galima spręsti iš kvapų. Praėjusią savaitę turistų sausakimšas autobusas riedėjo į Trakus. Aukštuosiuose Paneriuose jų laukė netikėtumas: kvapą gniaužiantis tualeto kvapas. Juokeliai apie apsidirbusius bendrakeleivius greitai baigėsi, nes koncentracija buvo tokia didelė, kad priklausyti nuo vieno žmogelio paskleistų dujų tikrai negalėjo. Keleiviai puolė uždarinėti langus, tačiau jau po laiko.

Praėjusią savaitę pasigirdo sielvartingas pagalbos šauksmas, toks dramatiškas, kad buvo išgirstas net už Atlanto. Šaukė lietuviai, rašoma Estijos verslo portalo dv.ee komentare. Šauksmo esmė – Lietuvos politikai paprašė JAV, kad paspaustų Rusiją atsisakyti atominės elektrinės Kaliningrade ir nepadėtų tėtušiui Lukašenkai statyti savo elektrinės Baltarusijoje. Mat didžioji Lietuvos draugė JAV pakišo didelę kiaulę. Amerika palaimino Baltarusijos AE statybą.

Bankas „Snoras“, viešai pasigyręs apie naujo institucinio investuotojo atsiradimą ir sėkmingai išplatintą akcijų emisiją, po devyniais užraktais paslėpė daug klaustukų keliančią informaciją.

Dar iki praėjusios savaitės Ignalinos atominei elektrinei vadovęs Osvaldas Čiukšys, už „pavojingas darbo sąlygas" pamalonintas neįtikėtino dydžio atlyginimu, netikėtai užleido vadovo vietą kitam branduolinės energetikos naujokui. Viena iš pasitraukimo priežasčių gali būti bandymas nuslėpti pavojingą avariją, įvykusią I bloko reaktorių aušinančiame vamzdyne. Laimė, tuomet reaktorius jau buvo sustabdytas.

Prieš kelerius metus Rusijoje gimė byla, susijusi su kapitalu, pumpuojamu per įvairias tarpines bendroves ir grįžtančiu milijoniniu. Rusijos teisėsaugos institucijas sudomino Vilniuje 1996 metais įsteigtos UAB Energetikos tiekimo bazės (ETB) veikla ir banko finansinės operacijos. Kas gi toji ETB? Kas gi toji ETB, laimėjusi milijoninės vertės IAE skelbtus tarptautinius konkursus, ir kodėl ja susidomėjo užsienio šalies teisėsaugininkai? „Ekonomika.

Yra du variantai: arba kontrabandininkai pabūgo Vyriausybės užmojo iš kontrabandos surinkti milijardą, arba pasienyje gerokai išaugo įkainiai, nes pareigūnai tvirtina, kad jos srautai pradėjo slūgti. Patikėti tuo sunku, mat kontrabanda keliauja kaip keliavusi – bagažinėse, bakuose ir net bulvių maišuose. Tokį cigaretėmis užtaisytą radinį neseniai rado muitininkai.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo eigos Lietuvoje. Parlamentas konstatavo, kad Ignalinai numatyta skirti iš viso 1 milijardą 367 milijonus eurų (4,716 milijardo litų), įsipareigota skirti 875,5 milijono eurų (3,02 milijardo litų) ir jau išmokėta 760,4 milijono eurų (2,623 milijardo litų). Parlamento priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad „didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam fin...

Tik dalis turtingiausiųjų Lietuvos moterų milijonus uždirbo pačios. Dauguma jų už sukauptus turtus turėtų dėkoti savo vyrams ar tėvams. Tęsdama tradiciją „Ekonomika.lt“ šį kartą skelbia turtingiausių Lietuvos moterų penkiasdešimtuką. Taip pat skaitykite: 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų Pirmosios milijonierės – politikės Pirmosios lietuvės milijonierės, apie kurių turtus visuomenė pradėjo kalbėti, buvo politikės ar politikų žmonos.

Daugelio prekybos ir verslo centrų valdytoja „Resolution Property Management“ užsitraukė ne tik nuomininkų, bet ir tų centrų savininkų nemalonę. Šiomis dienomis kantrybė trūko ir Herkaus galerijos savininkams. Jie pareiškė nutraukiantys sutartį su „Resolution“. Atvirame laiške smulkiai išdėsto tokio sprendimo priežastis. Piktas laiškas UAB „Talesta“, kuriai priklauso Klaipėdos prekybos ir verslo centro Herkaus galerija, su „Resolution“ buvo sudariusi turto valdymo sutartį.

Į politikų rankas pateko įdomi prekybos elektra schema, kuri leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje vyksta didelio masto afera. Iš „Lietuvos energijos“ į socialdemokratų būstinę atskriejo detektyvų dėmesio verta žinia. Buvo pranešta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ (Elektrėnai), užuot gaminusi pati, dalį elektros energijos perka iš užsienio valstybių pagal dvišales sutartis ir gauna neuždirbtą antpelnį.

Ekspertų skaičiavimu, Dainius Kreivys, parduodamas UAB „Stamija“, valdančios bendrovę „Makveža“, akcijas motinai Florantinai Kreivienei galėjo nuo valstybės nusukti mažiausiai 620 tūkst. litų. Praėjusią savaitę „ Ekonomika.lt“ braižė schemą, kurioje buvo įvardytos ministro D. Kreivio valdytos, vėliau motinos F. Kreivienės perimtos įmonės. Pasikeitus akcininkams, dabartiniai bendrovių akcininkai nesilaiko valstybės įstatymų ir valstybės institucijoms neteikia privalomos informacijos.

Turtingas ūkio ministras Dainius Kreivys ar ne? Šis klausimas jau ne pirmą savaitę kankina Lietuvą. O gal turtinga tik artimiausia aplinka, kurioje ministras tik balta varna ir turi pasitenkinti pusės milijono litų turtu. Vienos bendrovės, kurių akcininku dar neseniai buvo dabartinis ministras, o praeityje verslininkas D. Kreivys – bankrutavo, kitos klesti.

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

Jau kurį laiką, o ypač metų sandūroje, pasaulis kraustosi iš proto dėl prognozių. Prognozuojama apie viską: kainas, bendrojo vidaus produkto augimą, naujausių technologijų ateitį, investavimo kryptis. Tai – savotiški verslo ir mokslo horoskopai, kurie, kaip ir gyvenimiškieji, kartais išsipildo, o kartais – ne. Viskas priklauso nuo „aiškiaregių“ kvalifikacijos. Pasaulis turi savo Nourielį Roubini, Lietuva – Gitaną Nausėdą. Kai pataikoma į dešimtuką, pranašas gauna tam tikrą titulą.

Baltarusijos meilė Lietuvai buvo neilga ir truko tik metus. Mainais už neapmuitintus naftos srautus Baltarusija su Rusija (taip pat ir Kazachstanas) sudarė bendrą sąjungą. Pavadinimas skambus – Eurazijos Sąjunga. Paskutinieji dokumentai, susiję su bendra 3 valstybių Muitų sąjunga, pasirašyti gruodžio 9 dieną – vos dienai praėjus po 19–ųjų Sovietų Sąjungos griūties metinių. Į šią draugija Rusija pastaruoju metu aktyviai kviečia ir Ukrainą. Rusija buvo apmuitinusi 15 mln.

Energetikos ūkio pertvarka pagal A.Sekmoką: vienus išvaryti iš darbo, kitus – priimti. Anądien mums paskambino iš Kauno. Žmonės, iki Naujųjų dar prižiūrėsiantys elektros tinklus. Po švenčių – būsimi bedarbiai. Jie atvirai guodėsi: energetikos įmonės pertvarkomos plačiais mostais, laužant žmonių likimus. Kauniečiai pasakojo, kad bandyta iš darbo išmesti vėžiu sergančią VST darbuotoją, šaltkalvį-elektriką, auginantį net penkis vaikus.

Kalbėdamas su „Ekonomika.Lt“ žurnaliste  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys prisipažino: jau pavasarį, kaip jis pats sakė „po Velykų“ nuspręs ką daryti su „Orlen Lietuva“ (buvusia „Mažeikių nafta“). Pasvers visus „už“ ir „prieš“ ir tada priims sprendimą. - Būta įvairių gandų, kad ponas B. Lubys ketina iš lenkų pirkti Mažeikių naftos bendrovę. O gal tai visai ne gandai? - Kai regnum.ru perskaičiau tą pranešimą, supykau.

Bronislovas Lubys supyko. Praėjusią savaitę Seime vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto tarybos bendrame posėdyje konfederacijos prezidentas negailėjo piktų žodžių nei valdančiajai partijai, nei atskiriems Vyriausybės nariams. „Jau kurį laiką Vyriausybė mūsų, pramonininkų, nenori girdėti. Nutariau kalbėti atvirai, kad mane išgirstų. Padori kalba nepramuša biurokratinių barjerų.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.

Krizės nualinti smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą Seimui ir Vyriausybei dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo. Praėjusią savaitę užbėgdama už akių bet kokioms tyrimo išvadoms grupė ekonomistų rėžė iš peties: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai. Nusiplovė rankas Ekonomistas Vladimiras Trukšinas priminė, kaip ketverius metus iki krizės bankai bruko paskolas. Pasak jo, nebuvo galima pereiti Gedimino prospektu.

Seime pristatytas Valstybės biudžeto projektas sulaukė labai skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – priešrinkininiu ir švaistūnišku. Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius kitų metų biudžetą vadina rinkiminiu, su pripiešta, 2 mlrd. litų dirbtinai padidinta pajamų dalimi. „Tai – nerealus biudžetas. Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir valdančiosios koalicijos narius. Ir pati vyriausybė tai pripažįsta, nes to paties įstatymo 19 str.

Kitais metais vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti. Iš kur plūstelės pinigų? Be optimistinio požiūrio, kad ekonomika augs sparčiau, premjeras Andrius Kubilius mato dar vieną šaltinį. „Manome, jog galima ir būtina papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų“, – biudžeto didinimo planais dalijosi pašnekovas.

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba. Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Andrius Kubilius šią vasarą įveikė mažiausiai dvi dviračių trasas. Vieną – privalomąją, kitą - dėl malonumo. Malonumams buvo palikta Vokietija, o pasivažinėjimas po Radvilų valdas Baltarusijoje turi ir kitą, energetinės nepriklausomybės prasmę. Ką tik į Klaipėdą buvo atplukdyta venesuelietiška nafta. Jos maršrutas drieksis iki Baltarusijos. Iš pažiūros, eilinis verslo sandoris.

Viename neoficialiame pokalbyje Švedijos banko Lietuvos padalinyje aukštas pareigas einantis darbuotojas tryško optimizmu – švedai į Lietuvą permeta didelius pinigus. Tai reiškia, kad kapšas paskoloms atrišamas. Kolegė, kuri tvarkėsi reikalus keliuose švediškos kilmės bankuose, stebėjosi dėl pasikeitusio bankų darbuotojų požiūrio į klientą, taip pat dėl jų įkyrumo ir familiarumo. „Jie mane vadino vardu ir intensyviai siūlė skolintis. Nesuprantu, kas nutiko?“ – stebėjosi ji.

18.56 val. Portalo Balsas.lt duomenimis, į finansines aferas tiriančių FNTT pareigūnų rankas patekęs A. Urbutis šiuo metu yra kalinamas vienoje Vilniaus areštinių. Jo sulaikymo operacijoje dalyvavo pagrindinės FNTT būstinės pareigūnai. Šių veiksmus atidžiai stebėjo tarnybos vadovybė. Juk ne kasdien Lietuvoje yra sulaikomi ir sukčiavimu apkaltinami tokio aukšto lygio bei iš pažiūros solidžiai atrodantys verslininkai.

Dar iki praėjusios savaitės Ignalinos atominei elektrinei vadovęs Osvaldas Čiukšys, už „pavojingas darbo sąlygas" pamalonintas neįtikėtino dydžio atlyginimu, netikėtai užleido vadovo vietą kitam branduolinės energetikos naujokui. Viena iš pasitraukimo priežasčių gali būti bandymas nuslėpti pavojingą avariją, įvykusią I bloko reaktorių aušinančiame vamzdyne. Laimė, tuomet reaktorius jau buvo sustabdytas.