REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Parakas. Degimo variklis. Lėktuvas. Tai tik keletas technologijų, kurios amžinai pakeitė karą. Dabar pasaulyje vyksta dar viena transformacija, galinti iš naujo apibrėžti karinę jėgą: dirbtinio intelekto plėtra, rašo foreignaffairs.com.

Parakas. Degimo variklis. Lėktuvas. Tai tik keletas technologijų, kurios amžinai pakeitė karą. Dabar pasaulyje vyksta dar viena transformacija, galinti iš naujo apibrėžti karinę jėgą: dirbtinio intelekto plėtra, rašo foreignaffairs.com.

REKLAMA

Dirbtinio intelekto sujungimas su karu gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tačiau tai šiandien yra beveik visų gynybos technologijų pažangos centras. Jis lems, kaip kariuomenės rinks ir mokys karius, kaip jie dislokuos pajėgas ir kaip jie kovos. Kinija, Vokietija, Izraelis ir JAV naudojo dirbtinį intelektą, kad sukurtų aktyviųjų mūšio laukų vizualizacijas realiuoju laiku.

Rusija panaudojo dirbtinį intelektą, kad sukurtų „deepfake” vaizdo įrašus ir skleistų dezinformaciją apie savo invaziją į Ukrainą. Tęsiantis Rusijos ir Ukrainos karui, abi šalys galėtų naudoti algoritmus, kad analizuotų didelius iš socialinės žiniasklaidos ir mūšio lauko gaunamų atviro kodo duomenų srautus, leisdamos joms geriau kalibruoti savo atakas.

REKLAMA
REKLAMA

JAV yra pirmaujanti pasaulyje technologinė galiūnė, ir teoriškai dirbtinio intelekto atsiradimas JAV kariuomenei suteikia didžiules galimybes. Tačiau dabar tai kelia pavojų. Lyderiaujančios kariuomenės dažnai pernelyg pasitiki savo gebėjimu laimėti būsimus karus, ir esama ženklų, kad JAV Gynybos departamentas gali tapti pasitenkinimo auka.

REKLAMA

Nors vyresnieji JAV gynybos lyderiai dešimtmečius kalbėjo apie naujų technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą ir autonomines sistemas, svarbą, veiksmai vietoje buvo skausmingai lėti. Pavyzdžiui, JAV karinės oro pajėgos ir JAV karinis jūrų laivynas nuo 2003 m. suvienijo pajėgas, kad sukurtų X-45 ir X-47A prototipus: pusiau autonomiški, savaiminio valdymo ir tylūs orlaiviai, galintys vykdyti stebėjimą ir karinius smūgius.

Tačiau daugelis karinių lyderių juos vertino kaip grėsmes naikintuvui F-35, o oro pajėgos pasitraukė iš programos. Tada laivynas finansavo dar įspūdingesnį prototipą X-47B, galintį skristi lygiai taip pat, kaip ir žmogaus pilotuojamas laivas. Tačiau ir karinis laivynas prototipus laikė grėsme įgudusiems lėktuvams ir galiausiai atsitraukė, užuot judėjęs pirmyn su neginkluotu savaiminio valdymo orlaiviu, turinčiu kur kas daugiau galimybių.

REKLAMA
REKLAMA

Kinija eina kitu keliu

Lėtas JAV veikimas labai skiriasi nuo Kinijos, galingiausios Vašingtono geopolitinės varžovės, elgesio. Per pastaruosius kelerius metus Kinija investavo maždaug tiek pat, kiek JAV investavo į dirbtinio intelekto tyrimus ir plėtrą, tačiau agresyviau integruoja technologiją į savo karinę strategiją, planavimą ir sistemas – galbūt nugalėti JAV būsimame kare. Ji sukūrė pažangų pusiau autonominį ginkluotą droną, kurį integruoja į savo pajėgas – kitaip negu Vašingtonas, kuris atmetė X-45, X-47A ir X-47B.

Rusija taip pat kuria su dirbtiniu intelektu susijusias karines technologijas, kurios galėtų kelti grėsmę priešingoms pajėgoms ir ypatingos svarbos infrastruktūrai (kol kas kampanijoje prieš Ukrainą jų nėra). Jei Vašingtonas nedarys daugiau, kad integruotų dirbtinį intelektą į savo kariuomenę, jis gali nebepirmauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors atsilikimas diegiant dirbtinį intelektą gali kelti pavojų JAV galiai, skubėjimas neegzistuoja be rizikos. Yra analitikų ir kūrėjų, kurie baiminasi, kad jo pažanga gali sukelti rimtų avarijų, įskaitant algoritminius gedimus, dėl kurių mūšio lauke gali žūti civiliai žmonės. Yra ekspertų, kurie netgi yra teigę, kad mašinų žvalgybos įtraukimas į branduolinę vadavietę ir kontrolę gali padidinti branduolinių avarijų tikimybę. Tai greičiausiai nenutiks – panašu, kad dauguma branduolinių valstybių pripažįsta dirbtinio intelekto maišymo su paleidimo sistemomis pavojų ir šiuo metu didžiausias Vašingtono rūpestis turėtų būti tai, kad jis juda per lėtai.

REKLAMA

Tačiau kai kurie žymiausi pasaulio mokslininkai mano, kad Gynybos departamentas ignoruoja saugumo ir patikimumo klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu, ir Pentagonas turi rimtai įvertinti jų susirūpinimą. Norint sėkmingai pasinaudoti šią technologiją, JAV kariuomenė turi diegti naujoves tokiu tempu, kuris būtų ir saugus, ir greitas, o apie tai kalbėti yra daug lengviau, nei padaryti.

Kas vyksta dabar?

J. Bideno administracija žengia tinkamus žingsnius šio tikslo link. Ji įsteigė Nacionalinę dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų išteklių darbo grupę, kuriai pavesta skleisti prieigą prie mokslinių tyrimų priemonių, kurios padės skatinti dirbtinio intelekto inovacijas tiek kariuomenei, tiek visai ekonomikai. Ji taip pat sukūrė Gynybos departamento vyriausiojo skaitmeninio ir dirbtinio intelekto pareigūno pareigas; šiam pareigūnui bus pavesta užtikrinti, kad Pentagonas padidintų savo pajėgumus ir paspartintų savo pastangas dėl dirbtinio intelekto.

REKLAMA

Jei Baltieji rūmai nori judėti atsakingai, jie turi imtis tolesnių priemonių. Vašingtonas turės sutelkti dėmesį į tai, kad mokslininkai turėtų prieigą prie geresnių ir gausesnių Gynybos departamento duomenų, kurie kurstys efektyvius algoritmus. Pentagonas turi persitvarkyti, kad jo agentūros galėtų lengvai bendradarbiauti ir dalytis savo išvadomis.

Jis taip pat turėtų skatinti pritraukti daugiau talentų ir užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, jog nepavykus eksperimentams jie nebus baudžiami. Tuo pat metu Gynybos departamentas, prieš įgyvendindamas šiuos projektus, turėtų vykdyti sėkmingus projektus, atlikdamas griežtus saugumo tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu būdu JAV gali greitai sukurti daugybę naujų technologinių priemonių nesijaudindamos, dėl nereikalingo pavojaus sukėlimo.

Pranašumas bus tų, kurie pirmieji įdiegs naujoves

Technologinės naujovės jau seniai yra labai svarbios JAV karinei sėkmei. Amerikos pilietinio karo metu JAV prezidentas Abraomas Linkolnas pasinaudojo įspūdinga Šiaurės telegrafo sistema bendraudamas su savo generolais, koordinuodamas strategiją ir perkeldamas karius, padėdamas Sąjungai nugalėti Konfederaciją. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vašingtonas Persijos įlankos kare dislokavo naują, preciziškai valdomą amuniciją Irakui išvaryti iš Kuveito.

Tačiau istorija rodo, kad karinės inovacijos nėra vien tik naujų technologijų kūrimo ir naudojimo procesas. Vietoj to reikia pertvarkyti, kaip valstybės priima karius, organizuoja savo kariuomenes, planuoja operacijas ir vykdo strategijas. Pavyzdžiui, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose Prancūzija ir Vokietija kūrė tankus, sunkvežimius ir oro ginklus.

REKLAMA

Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija panaudojo bendrą šių inovacijų potencialą (kartu su radiju) savo liūdnai pagarsėjusiems blickrygams atlikti: tai buvo agresyvūs puolamieji smūgiai, kurie greitai užvaldė priešus. Prancūzija, priešingai, didžiąją dalį savo išteklių investavo į Maginot liniją, keletą fortų palei Prancūzijos ir Vokietijos sieną. Prancūzijos lyderiai tikino sukūrę neįveikiamą ribą, kuri sulaikys bet kokį Vokietijos bandymą įsiveržti. Užtat naciai tiesiog manevravo aplink liniją, eidami per Belgiją ir Ardėnų mišką. Kai geriausi daliniai buvo sutelkti kitur, bendravimas buvo prastas ir kovojimo planai buvo pasenę, Prancūzija greitai krito.

REKLAMA

Prancūzija neatsitiktinai nelošė su naujomis karinėmis sistemomis. Prancūzija buvo Pirmojo pasaulinio karo nugalėtoja, o pirmaujančios karinės jėgos dažnai atsisako naujovių ir priešinasi griaunantiems pokyčiams. 1918 m. Didžiosios Britanijos laivynas išrado pirmąjį lėktuvnešį, tačiau tuo metu pasaulyje dominuojanti kaip jūrų valstybė, ji šiuos laivus dažniausiai traktavo kaip savo tradicinius kovinius laivus, o ne kaip mobilias bazes puolimams vykdyti.

Japonija, priešingai, panaudojo savo lėktuvnešius, kad atgabentų puolimo lėktuvus tiesiai į savo kovas. Dėl to britų laivynas Ramiajame vandenyne kovojo su japonais, o galiausiai Japoniją turėjo atitraukti kita kylanti jėga – JAV. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu JAV karinis jūrų laivynas eksperimentavo su naujomis technologijomis, įskaitant lėktuvnešius, taip padedant šaliai tapti pagrindine jėga Atlanto vandenyne ir Ramiajame vandenyne.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

JAV turėtų susirūpinti

Tačiau šiandien JAV rizikuoja būti panašesnės į Jungtinę Karalystę ar net Prancūziją. Panašu, kad Gynybos departamentas šališkai pasisako už išbandytus ir veikiančius naujų priemonių pajėgumus, o jos inovacijų tempas sulėtėjo: laikas, per kurį reikia perkelti naujas technologijas iš laboratorijos į mūšio lauką, vidutiniškai padidėjo nuo maždaug penkerių metų 1960-ųjų pradžioje iki dešimtmečio ar daugiau šiandien.

Atrodo, kad Pentagonas kartais vilko kojas su dirbtiniu intelektu ir autonominėmis sistemomis, nes baiminasi, kad šių technologijų įdiegimas gali pareikalauti ardomųjų pokyčių, kurie keltų grėsmę esamoms, sėkmingoms ginkluotųjų pajėgų dalims, kaip aiškiai iliustruoja X-45, X-47A ir X-47B istorija. Kai kuriems projektams buvo sunku tapti daugiau nei eskizais. Keli eksperimentai parodė, kad „Loyal Wingman“, savaiminio valdymo orlaivis, kuriame dirba dirbtinis intelektas, gali padėti orlaivių grupėms geriau koordinuoti savo atakas.

REKLAMA

Tačiau JAV kariuomenė dar turi rimtai įgyvendinti šią technologiją, nors ji egzistuoja jau daugelį metų. Nenuostabu, kad Nacionalinė dirbtinio intelekto komisija savo galutinėje ataskaitoje 2021 m. padarė išvadą, kad JAV „nėra pasirengusi ginti ar konkuruoti dirbtinio intelekto eroje“.

Jei JAV nepavyks sukurti efektyvių dirbtinių intelektų, ji gali atsidurti vis sudėtingesnių priešininkų rankose. Pavyzdžiui, Kinija jau naudoja dirbtinio intelekto būsimam konfliktui dėl Taivano sureguliuoti. Pekinas planuoja naudoti šias technologijas kartu su kibernetiniais ginklais, elektroniniu karu ir robotais, kad puolimas prieš Taivaną būtų sėkmingesnis.

Jie investuoja į kompiuterines sistemas, skirtas povandeninėms transporto priemonėms ir JAV karinių jūrų pajėgų laivams sekti ir gebėjimui pradėti spiečius atakuoti pigiais, didelio tūrio orlaiviais. Jei JAV trūks pažangiųjų pajėgumų, jos neišvengiamai judės lėčiau, todėl negalės padėti Taivanui išvengti invazijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų