Mėsos plovimas yra ilgametė tradicija. Tais laikais, kai šaldytuvų prieinamumas buvo ribotas, o higienos standartai parduotuvėse ir turguose neprilygo dabartiniams, kiaulienos nugarinės ar vištienos plovimas buvo įprasta praktika, rašo kuchnia.fakt.pl.
Mėsa dažnai turėdavo matomų nešvarumų, kaulų fragmentų ar kraujo likučių. Buvo tikima, kad plovimas po tekančiu vandeniu ne tik pašalina nešvarumus, bet ir bakterijas. Todėl šiandien daugeliui žmonių mėsos plovimas yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau ar iš tiesų tai garantuoja saugumą? O gal priešingai – kelia pavojų mūsų sveikatai?
Ar reikia plauti žalią mėsą?
Šiuo metu mėsa į parduotuves patenka iš kokybę ir higieną kruopščiai prižiūrinčių įmonių, kuriose atliekami griežti veterinariniai ir sanitariniai patikrinimai.
Nors joje vis dar gali būti bakterijų, tokių kaip salmonelės ar kampilobakterijos (ypač paukštienoje), jau žinoma, kad plovimas šių mikroorganizmų nepašalins. Dar blogiau – tai gali sukelti rimtesnių problemų.
Plaunant mėsą po tekančiu vandeniu, ant jos paviršiaus esančios bakterijos gali būti išnešiotos ant kriauklės, stalviršio, sienų ar net drabužių.
Mikroskopiniai vandens lašeliai su mikroorganizmais gali nusėsti ir ant kitų maisto produktų, ypač tų, kuriuos valgome žalius, pavyzdžiui, daržovių. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir maisto saugos ekspertai griežtai nerekomenduoja plauti žalios mėsos, ypač paukštienos.
Deja, šios žinios vis dar nėra pakankamai įsisavintos. Tai rodo, be kita ko, internetinės diskusijos apie mėsos plovimą.
„Visada plaunu ir gyvenu“ – tai dažniausiai komentaruose kartojama frazė. „Ploviau, plaunu ir plausiu, niekas to nepakeis“ – rašo internautai. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad mėsa parduotuvėje galėjo nukristi ant grindų, būti užteršta pardavėjo ar turėti vadinamosios „chemijos“.
Jei prireikia plauti mėsą – būtinai nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite paviršius
Ekspertai patvirtina, kad yra situacijų, kai atsargus mėsos nuplovimas gali būti pagrįstas – pavyzdžiui, kai ant produkto yra matomų kaulų fragmentų ar mechaninių nešvarumų. Tai ypač taikoma mėsos dalims sultiniui – tuomet ypač svarbu pašalinti smulkias atplaišas.
Tačiau prisiminkime, kad po tokios procedūros būtina kruopščiai nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu bei dezinfekuoti kriauklę ir stalviršį.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į priemones, kurias naudojome plaudami mėsą – jos neturėtų liestis su kitais maisto produktais. O jei trukdo per didelė drėgmė ant vištienos ar kiaulienos, pakanka nusausinti mėsą popieriniu rankšluosčiu, o po to rankšluostį išmesti į šiukšliadėžę.
Užuot plovus mėsą, reikėtų sutelkti dėmesį į kelių pagrindinių saugos taisyklių laikymąsi:
- Atskirkite žalią mėsą nuo kitų produktų jau apsipirkimo ir laikymo metu;
- Šaldytuve laikykite ją apatinėje lentynoje, originalioje pakuotėje arba sandariame inde;
- Naudokite atskirą pjaustymo lentelę mėsai. Po kiekvieno naudojimo kruopščiai ją nuplaukite karštu vandeniu su plovikliu;
- Užtikrinkite tinkamą terminio apdorojimo temperatūrą. Paukštiena viduje turėtų pasiekti ne mažiau kaip 75 °C, kiauliena ir jautiena – bent 70 °C. Verta naudoti virtuvinį termometrą;
- Po kiekvieno kontakto su žalia mėsa plaukite rankas. Tuo metu nelieskite kitų virtuvės įrankių ar maisto produktų.
Mėsos plovimas prieš gaminimą – įprotis, kuris šiandien ne tik nereikalingas, bet ir gali kelti pavojų sveikatai. Svarbiausia – riboti bakterijų plitimą virtuvėje laikantis higienos taisyklių ir tinkamai termiškai apdorojant mėsą. Rūpinkimės rankų, įrankių ir paviršių švara – tai geriausia apsauga nuo apsinuodijimo maistu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
