Plačiau apie kasos vėžio pavojus ir kaip pastebėti pirmuosius simptomus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil.m.dr Eugenijus Stratilatovas.
Kaip pastebėti laiku?
Kasa – už skrandžio pasislėpęs organas, kurio funkcija yra padėti virškinti maistą bei kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Būtent dėl kasos padėties, kada ši yra pasislėpusi už kitų organų, ankstyvą vėžį pastebėti sunku.
„Pirminėse kasos vėžio stadijose skausmo nebūna ir kol liga nėra išplitusi, vėžys nepastebimas. Pradžioje ligos simptomai gali būti viduriavimas, nevirškinimas, pilvo pūtimas, tačiau šie negalavimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Deja, bet specifinių simptomų kasos vėžys neturi“, – sako Eugenijus Stratilatovas.
Net pajutus šiuos pirmuosius simptomus ir kreipiantis į gydytoją, po pirminių apžiūrų 90 proc. pacientų išgirsta, kad jokių ligų nenustatyta. Vis dėlto, jei negalavimų priežasties gydytojas ieškos kryptingai, ligą diagnozuoti galima ir anksčiau.
„Viskas priklauso nuo šeimos gydytojo, nes bet kokiu atveju pirmiausia pacientai kreipiasi į jį. Jei šeimos gydytojas onkologiniu požiūriu yra budrus, išgirdęs paciento nusiskundimus dėl virškinimo bei vidurių problemų, pirmiausia turėtų tirti skrandį bei žarnyną. Jei ten jokių ligų nerandama, reikėtų tirti kasą“, – nurodo medikas.
Jo teigimu, dažnai pacientams šeimos gydytojai paskiria simptomus slopinančių vaistų, tačiau jų priežasties neišsiaiškina. Tokiu būdu paciento savijauta pagerėja, liga nenustatoma ir pastebima tik vėliau, jai peraugus į paskutinę stadiją.
Maža tikimybė pasveikti
Kadangi prie kasos organo, pasak Eugenijaus Stratilatovo, prieiti sunku, kasa dažniausiai tiriama ultragarsu, tačiau ir šio tyrimo metu pastebimi tik didesni vėžio dariniai.
„Be abejo, tyrimo tikslumas labai priklauso ir nuo mediko patirties bei atidumo. Taip pat kasos vėžį galima diagnozuoti pasitelkus kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, tačiau šie tyrimai atliekami tik tuomet, jei tikrai yra įtariamas kasos vėžys. Vis dėlto, jei randami ankstyvieji kasos vėžio navikai, jie dažniausiai pastebimi atsitiktinai“, – tikina pašnekovas.
Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 500 kasos vėžio atvejų. Nors, lyginant su kitomis vėžio rūšimis, pavyzdžiui, krūties arba prostatos, kasos vėžys neatrodo dažnas, jis išsiskiria sudėtingu gydymu. Statistika rodo, kad po pirminės kasos vėžio diagnozės daugiau nei 5 metus išgyvena tik 4-5 proc. pacientų.
„Visame pasaulyje daugiau nei pusė kasos vėžio atvejų diagnozuojami tik ketvirtoje stadijoje, todėl ir pasveikimo rezultatai tokie prasti“, – kalba Eugenijus Stratilatovas.
Kasos vėžys būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Ligos atsiradimo riziką didina lėtiniai kasos uždegimai, apsigimusios cistos bei genetika. Susirgus šia onkologine liga jaunam žmogui, dažniausia to priežastis – paveldimumas.
Gydytojas akcentuoja, kad kaip ir kitų ligų, taip ir kasos vėžio atsiradimui įtaką daro gyvenimo būdas. Rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinės veiklos nebuvimas, nesaikingas valgymas bei riebus maistas didina onkologinės ligos atsiradimo riziką.
Vienas iš veiksmingiausių gydymo būdų yra chirurginis, tačiau jį galima taikyti ne visiems. Medikas pasakoja, kad pacientai, kuriuos būtų galima operuoti, sudaro tik 20 proc. visų diagnozių, iš kurių pusė turi šansą pasveikti. Tai, ar bus galima taikyti chirurginį gydymą, lemia ligos išplitimas, operacijos sufdėtingumas priklauso kurioje kasos vietoje aptinkamas vėžys. Kitais atvejais, jei kasos vėžys nėra itin išplitęs, taikomas spindulinis gydymas, kitu atveju – chemoterapija.
